Žakui Fresko atminti

Atviras Roksanos Medouz laiškas Žakui Fresko atminti (13.3.1916 – 18.5.2017)

“Per visus šiuos metus aš gavau daug laiškų, kuriuose daugybė žmonių rašė apie tai, kaip juos įkvėpė Žakas Fresko. Jis padėjo jiems geriau suprasti, kas vyksta šiame pasaulyje, bet svarbiausia, kad jis suteikė šiems žmonėms viltį, parodęs, kaip gali atrodyti alternatyvi visuomenė, kurią mes galime sukurti, kad įveiktume katastrofiškas sąlygas, tekusias žmonijos daliai.

Todėl man labai sunku pranešti apie tai, kad Žakas Fresko tyliai mirė gegužės 18 dienos rytą, sulaukęs 101 metų amžiaus. Paskutines jo gyvenimo dienas su juo buvo daug draugų. Laidojimo ceremonijos nebus – Žako kūną perdavė mokslininkams, tokia buvo jo valia.

Pastaraisiais metais Žakui buvo diagnozuota Parkinsono liga, ir tai apsunkino jo dalyvavimą ir vadovavimą Projektui Venera. Per visą tą laiką aš tapau žmogumi, kuris skyrė didžiąją savo laiko dalį Žako sveikatos priežiūrai, ir šalia dirbau ties tuo, ką mums pavyko kartu sukurti per 41 metus.

Dalyvauti seminaruose ir turuose Žakui darėsi vis sunkiau, todėl juos vedžiau ir toliau vesiu aš. Kaip Projekto Venera bendrakūrėja, nuo šiol visą savo laiką ir energiją aš skirsiu projekto įgyvendinimui, kaip mes ir planavome. Yra daug žmonių, kurie nori atlikti šį darbą iki galo kartu su grupe žmonių, kurie tikslingai ties tuo darbuojasi mūsų tyrimų centre.

Projektas Venera ir toliau sieks užsibrėžtų tikslų, ir, kaip visada sakėme mes su Žaku: “jei nori taikos – darbuokis ties tuo. Jei nieko nedarysi, tuomet nieko ir neįvyks.“

Aš manau, kad Žakas Fresko paliko mums instrumentus, kurie suteikia visaapimančius orientyrus tam, kad galėtume judėti į ateitį; paliko informaciją, kuri gyvybiškai reikalinga šiuolaikiniam pasauliui.

Todėl, kaip ir visada, mums reikalingas ir jūsų gebėjimas pritaikyti šią informaciją, kad tokia ateitis taptų įmanoma. Mūsų laukia labai didelis darbas.“

Žakas Fresko apie savo gyvenimo tikslą ir veiklą

“Visą savo gyvenimą aš darbavausi ties problemų sprendimu. Aš – socialinis inžinierius. Aš stengiuosi pagerinti pasaulį, kuriame gyvenu.  Socialinis inžinierius – tai žmogus, kuris tyrinėja visuomenės klausimus.

Kas padaro žmonės tokius, kokie jie yra? Kokios sąlygos įtakoja žmogaus elgesį? Kaip galima reorganizuoti visuomenę, kad joje būtų minimumas skausmo, karų, bado, bedarbystės? Kaip viso šito apskritai atsikratyti? Tai klausimai, kuriuos socialinis inžinierius stengiasi išspręsti.

Aš atlikau didžiulį paruošiamąjį darbą, stengdamasis išsiaiškinti, kas konkrečiai formuoja žmogaus elgesį. Aš stengiausi atrasti priežastis, kuriuos formuoja serijinius žudikus, vagis, banditus.

Mano partnerė – Roksana Medouz. Mes dirbame drauge ir mūsų tikslas – pastatyti mokslinių tyrimų centrą, kad pabandytume atrasti geriausius visuomenės pokyčių metodus per patį trumpiausią laikotarpį.

Mes kuriame miestų sistemų modelius, modifikuojame, tobuliname ir paprastiname juos, kad galima būtų statyti juos visame pasaulyje. Mes taip pat kuriame sistemas ir metodus, kurie per trumpiausią laikotarpį pakeistų žmonių mąstymą ir gyvenimo vertybes.

Projektas Venera – tai savirealizacijos metodas visiems žmonėms, nukreipiant juos teisinga linkme, paskelbiant Žemę visų pasaulio žmonių paveldu.

Mes turime pašalinti visas dirbtinas ribas, kurios skiria žmones. Mes turime aprūpinti žmones viskuo, kas būtina be pinigų panaudojimo. Mes turime panaikinti bet kokį elitiškumą visuomenėje. Aš siūlau rūpintis kiekvienu žmogumi: išradėjais, konstruktoriais, inžinieriais ir visais kitais. Padarykite viską pasiekiamą, ir žmonių elgesys pasikeis.

Šiandien visuomenė eina neteisinga kryptimi, griūtis visame pasaulyje, bankrotai, negebėjimas spręsti problemas, nes naudojami politiniai metodai, kurie, sakyčiau, gal ir buvo geri prieš šimtą metų, bet dabar jie jau neveikia.

Todėl vyksta griūtis visame pasaulyje. Žmonės turi prarasti savo namus, darbą, prarasti pasitikėjimą žmonėmis, kuriuos jie rinko, tik tada jie taps atviri naujoms idėjoms.

“Ach, šito niekada nebus, net po tūkstančio metų! Jūs svajotojas! Jūs utopistas! Jūs velnio komunistas! Jūs šioks-anoks..“

O aš manau, kad viskas keičiasi. Utopija – neveiksminga koncepcija: ji teigia, kad galima pastatyti miestą, kuris bus geras visais laikais. Tai neįmanoma. Viskas keičiasi.

Vienintelė konstanta gamtoje – tai pokyčiai. Aš nemanau, kad ateityje miestai bus tokie patys. Jie bus pastoviai modifikuojami. Aš netikiu paskutinės ribos egzistavimu.

Aš skaitau, kad vyrai ir moterys nuolat kurs vis naujas ir geresnes sistemas, ir kad nėra ribų žmogaus gebėjimams.

Skausmas, su kuriuo aš stebėjau tai, į kur ritasi pasaulis – nesibaigiantys karai, žmonijos kančios, žmonių žūtis ir miestų griūtis – visa tai motyvavo mane pabandyti padaryti kažką daugiau, nei daro politikai.

Jei pakankamai žmonių darbuosis ties tuo, apie ką aš kalbu, mes galėsime pakeisti pasaulį.. Jei jie nieko nepadarys, tai nieko ir neįvyks.

Aš negaliu priimti pasaulio tokio, koks jis yra dabar. Todėl aš darau viską, ką galiu, kad galima būtų sukurti gyvybingą pasaulį visiems žmonėms, o ne atskiroms tautoms.

Aš nesiekiu jokios naudos sau. Aš tik tikiuosi padaryti viską, ką galiu, o kas jau bus – tas bus ..“

Šviesi atmintis ir pagarba Mūsų dienų Šviesuoliui – Žakui Fresko! Visą savo gyvenimą šis Žmogus darbavosi visos žmonijos gerovei. Jis išėjo, bet liko jo idėjos ir darbai – lyg Švyturys-kelrodis bundančiai žmonijai..

(Parengė ir vertė ruvi.lt)

Reklama

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s