*Mes gyvename pinigų sistemoje, todėl daugeliui atrodo, kad tai vienintelis įmanomas gyvenimo būdas. Ir retas susimąsto, kad būtent pinigų dėka mes laisvi tik savo perkamosios galios ribose, kad pagrindine vertybe tapo ne žmonės, o pinigai.
*Tai dabartinės socialinės-ekonominės sistemos pasekmės – pajamų nelygybė, visuomenės susiskaldymas į sluoksnius, vartotojiškas gyvenimas, bedarbystė, skurdas, badas, korupcija, nusikaltimai ir t.t.. Ši sistema nesugeba patenkinti visos planetos gyventojų poreikių, todėl verčia kaltę dėl nuolat besikartojančių sisteminių krizių bet kam – žmonių pertekliui planetoje, prastai ekologijai, resursų trūkumui ir pan., bet nenurodo visų blogybių šaknies – esamos socialinės-ekonominės sistemos ir jos vertybių sistemos, kurios pagrindas – pasipelnymas ir savanaudiškumas.
*Didžiausia dabarties problema – ne žmonių perteklius ar resursų trūkumas, bet negebėjimas protingai ir sąžiningai paskirstyti esamus resursus ir, žinoma, grobuoniška vertybių sistema, kurioje žemės resursai eikvojami su griaunančiu pagreičiu. O pinigai – tai tiesiog dirbtina kliūtis tarp to, ko žmogui reikia ir to, ką jis gali gauti. Žmonėms reikalingi ne pinigai, o laisvai prieinami resursai.
*Tačiau kaip tai įgyvendinti? Kaip sąžiningai paskirstyti resursus ir paslaugas be pinigų ar kitokių mokėjimo priemonių? Atrodytų, dabartinėje situacijoje tai neįmanoma, bet projektas “Venus“ turi aiškų planą, kaip tai įgyvendinti – pirmiausiai pripažinti Žemės išteklius bendru visos žmonijos paveldu. Ir daugeliui kyla logiškas klausimas – ar išvarginti nepritekliaus žmonės nepuls nesveikai kaupti tuos laisvai prieinamus resursus?
*Bet, pasirodo, kai resursai yra laisvai prieinami visiems – nekyla jokio poreikio juos kaupti atsargai ar jaudintis dėl nepritekliaus. Kad geriau tai suprastume – įsivaizduokite, kad, pavyzdžiui, tris dienas iš eilės pradeda lyti aukso dulkių lietumi.. Žinoma, jei lis tik tris dienas – žmonės pasistengs pripildyti aukso dulkėmis visas turimas talpas namuose. Bet jei lis visą laiką – žmonėms nebus jokio poreikio kaupti tas aukso dulkes, nes jų bus nuolat.
*Tas pats ir su protingu resursų paskirstymu: jei žmonėms nuolat bus laisvai prieinama viskas, kas jiems būtina gyvenimui ir tobulėjimui – stygius ir poreikis kažką kaupti atsargai atkris natūraliai ir savaime. Toks resursų paskirstymas vyks per tiekimo centrus, kurie bus panašūs į daiktų ir paslaugų parodų centrus, kuriuose bus galima susipažinti su naujausiais pasiekimais, o informacija bus nuolat atnaujinama.
*Jei žmogui prireiks kažkokio daikto – jis galės jį pasiimti tokiame artimiausiame centre, o jei to daikto reikės laikinai – galės jį sugrąžinti į bet kurį centrą, kur bus atliekamas ir daiktų techninis aptarnavimas. Visi centrai bus kompiuterizuoti, ir kiekvienas žmogus iš savo namų galės ne tik susipažinti su daiktų ir paslaugų asortimentu, bet ir užsisakyti į namus viską, ko jam reikia.
*Lygiai taip pat ši sistema veiks ir gamybos srityje – automatizuota ir kompiuterizuota sistema sujungs gamybos ir žaliavų paskirstymo centrus, koordinuodama gamybą pagal paklausą. Tokiu būdu bus palaikoma subalansuota ekonomika, kurioje tiesiog neįmanomi deficitas, perprodukcija ar atliekos (dabar atliekos sudaro virš 75%). Bus taikomos naujausios technologijos, todėl viskas veiks išmintingai ir efektyviai: daiktai bus kokybiški, ilgaamžiai, lengvai transformuojami ir modernizuojami.
*Tokioje sistemoje žmonės turės labai plačias galimybes saviraiškai, tobulėjimui ir bendradarbiavimui. Kiekvienas žmogus užsiims ta veikla, kuriai turi daugiausiai gabumų – galės nuolat tobulėti pasirinktoje srityje, eksperimentuoti, mokytis naujose srityse, dalyvauti įvairiuose projektuose.
*Žmonės turės galimybę realizuoti savo kūrybinį potencialą, todėl darbuosis iš įkvėpimo ir geranoriškai. Į resursus orientuota ekonominė sistema bus visiška priešingybė dabartinei vartotojiškai sistemai, todėl šiandien mums dar sunku įsivaizduoti, kad darbas gali būti įkvepiantis ir kūrybiškas, grįstas ne pasipelnymu ar savanaudiškumu, bet vienybe, bendrais tikslais visų gerovei ir gera ateities perspektyva visai žmonijai ir planetai.
*Daug kas klausia apie darbo savaitę, darbo valandas – tai bus visiškai kitaip, nei dabar: kai darbas ne prievolė ir kai žmonės dirba ne išgyvenimui, o tam, kad kurtų ir tobulėtų – darbas tampa įkvepiančia saviraiška, kurioje negali būti prievartos. Kiekvienas žmogus atras mėgiamą ir naudingą visuomenei veiklą – juk tai nebus sekinanti būtinybė. Be to, nebus daugybės sričių, kurios yra šiandien – tai marketingas, bankai, draudimas, karyba, reklama, jurisprudencija, politika, fondų biržos ir t.t..
*Visa žmonių veikla bus nukreipta į kiekvieno ir visų tobulėjimą ir vieningą veiklą. Žmones vienys bendražmogiškos vertybės – laisvė, vienybė, taika, meilė, tiesa, sąžinė, kūryba, bendradarbiavimas ir pagarbus požiūris į gamtą, planetą ir visą gyvybę joje. Žmonių nekaustys prievarta, apribojimai, jokie manipuliavimai jų gyvenimu, jie turės pilną kūrybinės saviraiškos laisvę, daug laiko šeimai ir laisvalaikiui, galimybę keliauti ir rinktis mėgiamą veiklą.
*Galbūt, pirminis sumanymas naudoti pinigus kaip mainų priemonę tam tikru istoriniu laikotarpiu buvo pateisinamas, bet tai, kuo jie virto šiandien, veda žmoniją tiesiu keliu į degradaciją – pinigai tapo žmonių manipuliavimo priemone, žmonių galimybių apribojimo priemone, blogiausių žmonių savybių skatinimo priemone..
*Reikia iš esmės keisti sistemą, kurioje mes dabar gyvename, tam pribrendo istorinė būtinybė. Mes turime pašalinti visas dirbtinas ribas, kurios skiria žmones, turime aprūpinti žmones viskuo, kas būtina, be pinigų panaudojimo. Akivaizdu: mūsų dabartinė sistema neveikia, todėl tiek daug problemų pasaulyje. Tik išmintingas ir sąžiningas Žemės resursų valdymas gali išspręsti visas žmonijos problemas.
Mintys iš Žako Fresko paskaitų ir knygų, vertė ruvi.lt
Geros savaitės mums visiems 🙂 !
ruvi 