Pinigų visuomenė

*Pinigai dabartinėje visuomenėje statomi aukščiau visko, jais viskas dabar matuojama. Dorovė, dvasingumas, sąžinė laikomi nepraktiškais dalykais, nes.. neneša pelno. Toks tarnavimas pinigams turi labai blogas pasekmes: bujoja apgaulė, išnaudojimas, konkurencija, korupcija..

*Akivaizdu, kad sąžiningo pinigų paskirstymo, arba tiksliau – atlyginimo už darbą – nėra. O ir sąvoka “darbas“ dabar sunkiai apibrėžiama, nes  dirba visi daugmaž tiek pat laiko per dieną, o atlygis kartais skiriasi dešimtis kartų, ir tikrai ne sąžiningai dirbančio žmogaus naudai. Ir nors daugelio darbų naudingumas kelia abejones, bet šiandien darbu vadinama viskas, už ką gaunami pinigai.

*Dabar žmones visapusiškai skatina kuo daugiau vartoti, pirkti daiktus, kurie dažnai visiškai nereikalingi. Reklama meistriškai kuria dirbtinus poreikius.. Taip veikia visa vartotojų visuomenės sistema, grįsta pinigų uždirbimu ir jų išleidimu. Tai tarsi užburtas ratas: uždirbi-išleidi, uždirbi-išleidi, ir nuolat kažko reikia, nuolat kažko trūksta..

*Bet mums tikrai nereikia tiek daug daiktų! Būtinų fizinių žmogaus poreikių ne tiek jau daug: tai maistas, drabužiai, pastogė. Niekas neneigia įvairių technikos naujovių, kurios pagelbėja gyvenime. Tačiau visa tai neturi užimti tiek daug laiko mūsų gyvenime ir neturi griauti gamtos..

*Pavyzdžiui, dabar sunku apsieiti be automobilio – juk reto žmogaus darbovietė šalia namų, o ir laisvalaikiu smagu juo keliauti.. Ir galima būtų turėti nedidelį patogų automobilį, bet.. reklamos dirbtinai sukurtas “prestižas“ skatina pirkti didelę, naujausios laidos brangią mašiną, todėl dažniausiai – į skolą.

*Gerai būtų, jei gamintojai iš tiesų gamintų geras mašinas – jie tai ir darė, kai pradėjo automobilių gamybą: gamino automobilius, kurie gerai veikė maždaug 50 metų.. Tačiau ir čia gobšumas pakišo koją, todėl buvo įvestas taip vadinamas “suplanuotas susidėvėjimas“ – kad padidėtų vartojimas.

*Tai reiškia, kad ne tik automobiliai, bet ir kompiuteriai ar bet kokia kita technika gaminama taip, kad po garantinio laikotarpio pradėtų gesti. O kadangi atsarginių detalių ir remonto kainos sukeltos – vartotojui kartais labiau apsimoka pirkti naują daiktą, nei taisyti sugedusį.

*Ir vėl įtraukia vartojimo karuselė.. Žmonės skiria tam labai daug savo gyvenimo laiko, todėl ir tarpusavio santykiams tiesiog nelieka laiko: bendravimas sunkiai užsimezga, nesiklosto, išyra.. Nes žmonės galvoja tik apie pinigus – pinigai tampa jų gyvenimo centru.

*Todėl ir tėvai jau ne tokie, kaip anksčiau: nei mama, nei tėvas neturi laiko savo vaikams, nes labai daug dirba. Paradoksas: jie dirba, kad pasirūpintų savo vaikais, o vaikai dėl to lieka be tėvų dėmesio. Tėvai perka vaikams įvairius daiktus, bet neturi laiko bendravimui su jais. Vaikai negauna tėvų meilės ir šilumos..

*Taigi, santykiai byra, žmonės svetimėja, nes žmonėms reikia pinigų. Šioje visuomenėje viskas remiasi pinigais ir tuo, ką ir kiek jūs galite nusipirkti. Toje jūsų perkamojoje galioje – jūsų “vertingumas“. Be pinigų net humaniškų profesijų žmonės nesuteiks jums pagalbos.  Ir tai ne fantastika, tai mūsų visų gyvenimo realybė šiandien..

*Toks vartotojiškas požiūris į gyvenimą paliečia viską: draugai turi būti naudingi, o meilė labai jau pradėjo priklausyti nuo pinigų kiekio. Visi žmonių tyri jausmai ir dorybės sumenkėjo ir palengva nyksta. Jų vietoje atsirado pragmatiškumas ir savanaudiškumas.

*Tai ryškiai matoma žmonių požiūryje į gyvenimą: net pasakodami apie mylimą žmogų, žmonės pirmiausiai pabrėžia jo materialinę padėtį, giriasi jo dovanotais daiktais, o tėvai skaito atlikę savo pareigą, jei perka savo vaikams brangius daiktus ar sumoka už mokslą prestižinėje mokslo įstaigoje.

*Atrodytų – visi taip elgiasi, kas gi čia blogo? Bet ar visada “visi“ elgiasi teisingai? Turėtume žvelgti plačiau – ar harmoninga tokia visuomenė, ar laimingi joje žmonės? Ar gali pinigai būti žmonių gyvenimo pagrindu? Kokios tokio gyvenimo pasekmės? Ir kaip nutiko, kad iš mainų priemonės pinigai tapo priemone sumokėti už savo laisvę ir žmonių tarpusavio santykių reguliavimo priemone?

*Į šiuos svarbius klausimus kiekvienas turi atsakyti sau pats – tik taip galima pamatyti visą pinigų visuomenės gyvenimo absurdiškumą. Tokioje visuomenėje žmogaus nevadina žmogumi, jį vadina vartotoju. Ir tai nusako esmių esmę – pinigų visuomenėje žmogus praranda žmoniškumą, o atsiradusią vidinę tuštumą bando užpildyti daiktais.

*Yra toks posakis: “Tik tuomet, kai bus nukirstas paskutinis medis, žmonės supras, kad pinigai yra nevalgomi.“ Nebūkime vartotojais, būkime žmonėmis! Mes galime gyventi kitaip, nes yra alternatyva – į resursus, o ne į vartojimą orientuota ekonomika.

*Kiekvienas iš mūsų turi pasirinkti – būti vartotoju ir priemone kažkam pralobti, ar vis dėlto atsigręžti į savo žmogišką prigimtį ir pradėti gyventi žmoniškai: pirmiausiai savo šeimoje, o paskui ir žmonių bendruomenėje – dirbti ir kurti visų gerovei ir labui 🙂 .

(Mintys iš Žako Fresko paskaitų, parinko ir vertė ruvi.lt)

Reklama

4 mintys apie „Pinigų visuomenė“

  1. O taip, rinkimės, jei tik dar begalim, beįstengiam, jei bent susimąstom kartais…
    ———————————–
    *****
    …verslumais
    žmogiškumą
    žlugdom,
    politikose
    taiką
    kulkomis
    suvarpom,
    religijose
    aklinėjam
    tarytum
    kurmiai,
    o frazėm
    sklaidomės
    kilniom,
    sielų
    terorizmo
    aukomis
    patapę…
    gal eikim,
    sakau,
    geriau
    velniop!…
    2014.08.23

    Patinka

  2. Suplanuotas susidėvėjimas yra labai natūralus dalykas. Pati gamta yra tyčia apribojusi žmogaus gyvenimo trukmę- smegenyse yra specialūs centrai kurie yra atsakingi už senėjimo procesus, jeigų jų nebūtų, žmogus gyventų žymiai ilgiau nei 70 metų. Taigi į prekes, kurios tyčia pagamintos kad susidevėtų greitai ir sugestų po iškart po garantinio laikotarpio, nereikėtų žiūrėti napatikliai, nes tai yra labai natūralu. Žmogui taip pat “baigiasi garantinis“- po to jis negali susilaukti palikuonių ir pradeda gesti. Galėtų būti kiek pakeistas prekės ciklas- po gedimo ji iškart turėtų eiti į perdirbimo taškus ir iš senesnės susdėvėtos prekės medžiagos būtų pagaminama dar tobulesnė prekė, šis procesas mane įkvepia, nes tai yra labai panašu į atgimimą.

    Patinka

    1. kaip galėtų būti, tai mes, žmonės, per eilę amžių jau esam primastę visko tiek ir tiek, bet vis kažkaip klostosi būtent taip, kad yra ir yra vis apie ką mąstyti, rašyti traktatus, ginčytis, spėlioti ir pan., galų gale,-nesam visagaliai, nors rodos kartais taip ‘prisidirbam’, kad poto patys išsigąstam ir puolam ieškot apsigynimo nuo savo pačių darbų, rodos turėjusių pasitarnauti mūsų pačių labui bei gerovei…o kas dėl užprogramuoto prekių susidėvėjimų, tai juk čia viskas seka iš monetarinės sistemos esmės, kad tiesiog turi vykti apyvarta, suktis pinigų srautai, gi kitaip monetarinei sistemai gresia krachas, kurio ji prisileisti negali, kas manau ne tik Jums yra suvokiama, bet ir daugeliui mūsų…su mumis, žmonėmis, juk vistik gal subtiliau viskas, nei su vartojimo gaminiais…:)

      Patinka

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s