Gydytojo kineziterapeuto, profesoriaus ir daugelio knygų autoriaus Sergejaus Bubnovskio patarimai gerai sveikatai išlaikyti:
*Neverta pasikliauti stebuklingomis piliulėmis. Reikia aktyvuoti vidinius savo organizmo rezervus. Vaistai – tai tarsi botagas sergančiam žirgui: negalima juo nuolat plakti nusilpusio gyvūno. Iš pradžių, aišku, jis kiek greičiau bėgs, bet neilgai, o po eilinės kirčių serijos ir visai nukris..
*Medicina nestudijuoja sveikatos dėsnių. Ji studijuoja ligas ir adaptacijos prie ligos taisykles vaistinių preparatų manipuliavimo pagalba, tokiu būdu fiksuodama ligas organizme ir sudarydama normalaus gyvenimo iliuziją.
*Aš nemačiau sveikų žmonių, išėjusių iš ligoninės, aš mačiau tiesiog išgyvenusius. Aš pats įveikiau kelią nuo invalido iki šiandien visiškai sveiko žmogaus.
*Kai jums sukanka 40 metų, gydytojas sako: “Ką gi padarysi, toks amžius, jau laikas sirgti..“ Ir išrašo tablečių. O žmogus jas geria ir stebisi: “Nepadeda!“ Ir pinigų vaistams vis daugiau reikia. Ir tuomet jis pradeda domėtis natūraliais gydymo būdais ir atranda kitus “vaistus“ – judėjimą, kvėpavimą, sveiką mitybą, vandens procedūras..
*Nei vienas pasaulio kardiologas neparodys jums paciento, kuriam pavyko išsigydyti nuo hipertonijos, vartojant vaistus. Ir pradėsite jus nuo vienos tabletės, palaipsniui įprasdami vartoti juos saujomis..
*Kai jums pradeda mausti ties krūtine, jūs nuolankiai einate į vaistinę ir vartojate vaistus, kurie, kaip jums tvirtina, atlieka širdies išeminės ligos profilaktiką. O iš tiesų vietoje profilaktikos vyksta paūmėjimas, nes skausmas krūtinėje – organizmo negalavimo pasekmė, o ne priežastis.
*Gulint lovoje, širdies raumuo geriau nedirba. Gulėsite, sėdėsite ar stovėsite – vienas ir tas pats. Kol neįjungsite kojų raumenų “siurblio“, pasveikimo nesitikėkite.
*Žmonės nežino, o greičiausiai nesuvokia, kad tuomet, kai silpnėja raumenų funkcija, kūnas pamažu stingsta, dėl to kęsdamas nuolatinius skausmus. Pabaiga ateina, kai atrofuojasi paskutinis raumuo. Ir raumenų skausmas lydi iki paskutinės sekundės, todėl tokių ligonių kišenės pilnos vaistų.
*Uždrauskite žmogui judėti, įsprauskite jį į korsetą, nuslopinkite jo nervų sistemą, signalizuojančią apie skausmą – ir žmogus gana greitai taps invalidu.
*Pats savaime fizinis krūvis negydo, gydo teisingas fizinis krūvis – tai, visų pirma, šiuo metu dirbančių raumenų pilnavertis susitraukimas ir pilnavertis atpalaidavimas su būtina kvėpavimo kontrole.
*Žmogaus kojų raumenys – tai periferinė “širdis“. Jie padeda susitraukti venų vožtuvams ir sugrąžinti kraują į dešinįjį prieširdį.
*Fizinio krūvio rezultatas – padidėja cirkuliuojančio kraujo greitis ir kiekis, o tai reiškia, kad padidėja deguonies kiekis širdies audiniuose. Tokiu būdu teisingas fizinis krūvis palengvina širdies darbą ir sudaro sąlygas funkciniam atsistatymui. Tai ne paradoksas, tai – normali fiziologija.
*Nuolat darykite rytinę mankštą, ir būtinai – pritūpimus. Kasdieniniai pritūpimai su tiesia nugara padės išvengti daugybės problemų su sveikata. Naudinga tokia “triada“: pritūpimai, atsispaudimai ir pratimai pilvo presui.
*Kartą kalbėjausi su ilgaamžiu, kuriam tuo metu buvo 108 metai. Ir toks guvus, judrus senolis! Klausiu jo: “Ką jūs darote, kad taip ilgai gyventumėte?“ Jis atsako: “Nieko ypatingo – 450 kartų (!) per dieną pritūpiu.“ O juk tai universalus būdas pagerinti kraujo cirkuliaciją kūnu!
*Jei dirbate sėdimą darbą, įpraskite kas valandą pritūpti po 30 kartų tiesia nugara, o po kiekvienų 10 pritūpimų išgerkite gurkšnelį vandens. Tai apsaugos nuo daugybės problemų su sveikata dėl nepakankamo judėjimo.
*Viskas yra mumyse. Tik reikia mokytis suprasti save, savo kūno signalus ir nustoti bijoti. Juk mūsų laikais sirgti darosi pavojinga – arba nunuodys tabletėmis, arba ką nors nupjaus..
*Nepamirškime: judėjimas – tai sveikata ir pati gyvybė!
Parinko ir vertė ruvi.lt
“Judėjimas gali pakeisti visus vaistus pasaulyje, bet jokie vaistai negali pakeisti judėjimo“ (S. Tiso). Tai užrašas kineziterapijos salėje. Iš tiesų, paskaičius ir panagrinėjus tyrimus, žmogui net ir trumpi “pajudėjimai“ suteikia tiek daug. Žinoma, jeigu atliekami pratimai, verta skirti laiko ir išmokti teisingai juos atlikti, tačiau net ir pasivaikščiojimai turi visam organizmui didžiulės naudos, apie tai Facebook paskyroje dažnai rašo profesorius Skurvydas. Ačiū už straipsnį 🙂
PatinkaPatinka
Sveiki 🙂
Pritariu pilnai.. Judėjimo stygiaus pasekmės ypač juntamos tuomet, kai žmogus dėl traumos pasekmių turi kurį laiką apriboti judėjimą. Kūnas sukurtas judėjimui, ir bet koks sustojimas duoda signalą “atjungti“ palaipsniui tai, kas yra nejudinama.. O kai jau atjungia – pajungti vėl yra nepaprastai sunku. Todėl net apribojus judėjimą, reikia nors minimaliai judinti arba masažuoti raumenis.
Judėkime! Judėjimas – tikrai pats gyvenimas 🙂 ..
PatinkaPatinka
Ak, tikrai taip! Žinoma priklauso nuo situacijos, bet kineziterapeuto darbe dažni atvejai, kai žmonės po traumos bijo arba jiems niekas nepasakė ir iki reabilitacijos nejudina galūnės kelias savaites…o tada jau darbas trigubas gaunasi. Atrodo tiek nedaug tereikia, bet iš kur žmonėms kartais žinoti? Beje, žodis kineziterapija graikų kalboje ir reiškia “gydymas judesiu“ 🙂
PatinkaPatinka
Sveiki 🙂
Iš patirties galiu pasakyti, kad nėra taip jau paprasta judinti skaudančią kūno dalį.. Nuo skausmo žmonės taip pat pavargsta, nes trauma traumai nelygu. O iš kitos pusės – nėra supratimo dažniausiai, kad judėjimas yra būtinas, arba bent jau masažai. Ir dar – žmonės neturi kantrybės, nori greitų rezultatų, o šioje srityje taip nebūna.
Ačiū jums, kad dalinatės savo žiniomis 🙂 !
PatinkaPatinka
Visiškai su jumis sutinku 🙂
PatinkaPatinka