Ajurveda apie kvapus

Žmogaus uoslė atlieka labai svarbią funkciją – tai pirmiausiai natūralus būdas įvertinti: tinka mums kažkoks maisto produktas ar ne. Tačiau šiuolaikinis žmogus dažniausiai iš pradžių ragauja, o tik paskui uodžia – ką jis valgo. Jei pažiūrėsime į gyvūnus, pamatysime: nei vienas iš jų neragauja maisto, prieš tai jo nepauostęs.

Ar pastebėjote, kad maži vaikai taip pat dažnai uosto maistą, tačiau suaugę pamiršta šios svarbios savybės prasmę. Be to, mūsų aplinkoje daug nenatūralių, cheminių kvapų (kurių apstu ir maiste) dėl kurių visai prarandame šį natūralų gebėjimą pasirinkti tai, kas mums tinka.

Tačiau būtent iš kvapo galime nustatyti – ar tinka mums maistas, prieskoniai ir vaistažolės. Geriausia, jei produktai uostomi sausi arba švieži, neapdoroti. Pavyzdžiui, jei maistas genda – jo kvapas sukels šleikštulį, ir mes tikrai jo neragausime. Šleikštulys ir bus rodiklis, kad maistas netinkamas.

Dabar peržvelkime pagrindines kvapų charakteristikas:

1. Malonus kvapas. Jei kvapas patinka, malonus – produktas mums tinka. Tai reiškia, kad žmogaus gyvenimiška energija harmonijoje su šiuo produktu ir jis pagerins visas organizmo funkcijas.

2. Gaivus kvapas. Nurodo, kad produktas atitinka organizmo fiziologines funkcijas ir bus lengvai įsisavinamas. Kartais iš atrodančio šviežiai maisto galime užuosti nemalonų kvapą, kurio kiti neužuodžia. Tai parodo, kad vienas produktas ne visiems gali būti tinkamas. Jei užuodžiate negaivų kvapą – asmeniškai jums jis netinka.

3. Vėsinantis kvapas. Jei užuodžiame tokį kvapą, reiškia, jis artimas mūsų gyvybinei energijai (pranai). Toks produktas suteiks žvalumo, teigiamai veiks nervų sistemą. Pavyzdžiui, taip kvepia mėta – ja gydomi nervų sistemos tonuso pažeidimai.

4. Lengvas arba sunkus kvapas. Lengvas kvapas vos juntamas, nežymus. Sunkus kvapas – sukeliantis neigiamas emocijas: dulkių, žemės, drėgmės.

5. Neutralus kvapas. Yra produktai, kurie neturi ryškaus kvapo arba turi labai lengvą kvapą. Pavyzdžiui, kruopos – jos teikia žmogui energijos ir jėgų. Tačiau jei pajutote dulkėtą ir sunkų kruopų kvapą – gali būti, kad kruopos sugedo arba jums netinka.

6. Stiprus, aštrus kvapas. Tokius užuodžiame per atstumą, pvz., vanilės, acto, pipirų, česnakų ir pan. Kuo stipresnis kvapas, tuo didesnis produkto poveikis organizmui, todėl tai dažniausiai prieskoniai, kuriuos vartojame nedideliais kiekiais.

Jei per 20-30 cm atstumą aštrus kvapas nesukelia nemalonių pojūčių ir užuodžiamas kaip malonus, gaivus ar vėsinantis – jis jums tinka. O jei tokio produkto kvapas net per atstumą nemalonus – jis jums netinka.

Priminsiu, kad šios charakteristikos tinka natūraliems kvapams, nes visi nenatūralūs kvapai mus klaidina – jie neturi savybių, kurios būdingos tam kvapui.

O kad lengviau nustatytume produkto tinkamumą, tiesiog atkreipkime dėmesį į šiuos aspektus:

– Produktas netinka, jeigu: kvapas nemalonus, nepatinka; pakenčiamas, bet turi stiprų saldų, stiprų aštrų ar stiprų rūgštų, šiltą (negaivų) kvapą. Toks produktas nedera organizmui ir gali sukelti sveikatos problemų, ypač ilgalaikis jo vartojimas.

– Tinka dalinai, jeigu: kvepia maloniai, bet turi įvairių aštrių, rūgščių, karčių ar sunkių kvapų atspalvių, kurie jums nelabai malonūs. Tokių produktų nereikėtų daug vartoti.

– Tinka idealiai, jeigu: kvapas malonus, lengvas, gaivus, vėsus. Arba neutralus – jei uodžiate iš labai arti ir užuodžiate gaivumą. Gali būti ir stiprus kvapas, bet jis jums gaivus ir malonus.

Beje, pagal kvapą nustatomas ne tik maisto, prieskonių ar vaistažolių tinkamumas. Tai tinka viskam, su kuo mes susiduriame ir kas turi kvapą. Dabar atgimsta gamta – ar jaučiate, kaip kvepia pavasaris?.. 🙂

(Informacija iš gydytojo ir psichologo O. Torsunovo paskaitos)