Kategorija: Sveikata

Viena opiausių problemų mūsų mityboje – persivalgymas. Ji turi ne vieną priežastį, bet jei laikomės principo – nepradėti valgyti, kol nesuvirškintas anksčiau suvalgytas maistas – galime ne tik normalizuoti svorį, bet ir nealinti savo organizmo virškinimo sistemos.

Todėl turime žinoti – kiek laiko įvairus maistas yra virškinamas. Ir nors šie skaičiai nėra visiškai tikslūs, nes priklauso nuo žmogaus organizmo individualių savybių ir nuo suvalgyto maisto kiekio – žinoti juos tikrai naudinga.

Pradėkime nuo greičiausiai virškinamo maisto:

• Vaisių ir daržovių sultys virškinamos 15-20 minučių;
• Įvairios daržovių ar vaisių salotos – 20-30 minučių;
• Arbūzai, melionai – 20-30 minučių;
• Apelsinai, greipfrutai, vynuogės virškinamos pusvalandį;
• Obuoliai, kriaušės, persikai, vyšnios ir kiti pusiau saldūs vaisiai – 40 minučių;
• Pomidorai, agurkai, paprikos, salierai, lapinės salotos – 30-40 minučių;
• Morkos ir ropės – 50 minučių;
• Krakmolingos daržovės – bulvės, topinambai – apie valandą;
• Krakmolingos kruopos – ryžiai, grikiai, perlinės – 60-90 minučių;
• Pupos ir pupelės – 90 minučių;
• Iki 2 valandų gali būti virškinamas avokadas;
• Saulėgrąžų, sezamų ir moliūgų sėklos – apie 2 valandas;
• Žemės riešutai, migdolai, graikiniai riešutai – 2,5-3 valandas, bet jei prieš valgant juos pamirkysime – bus suvirškinti žymiai greičiau;
• Kakava, pienas, buljonas, virti kiaušiniai, virta žuvis – 1-2 valandas;
• Omletas, duona – 2-3 valandas;
• Virta mėsa, keptos bulvės – 3-4 valandas;
• Kepta mėsa, silkė, lašiniai- 4-5 valandas;
• Grybai 5-6 valandas.

Ir dar – stenkimės nevalgyti 3-4 valandas prieš miegą. Įprotis valgyti prieš miegą – viena iš nutukimo ir virškinimo sistemos sutrikimų priežasčių.

************

Ajurveda skirsto maistą į teikiantį energiją ir – atimantį energiją bei kenkiantį žmogui. Tai nesiejama su kalorijomis, čia turima omenyje gyvybę ir sveikatą teikianti energija.

Atimantis gyvybinę energiją maistas:

• Pirmiausiai – susijęs su prievarta ir žudymu: tai gyvūnų mėsa. Žuvis taip pat priklauso šiai kategorijai. Čia priskiriami ir kiaušiniai.
• Įvairūs stimuliatoriai: arbata, kava, šokoladas, narkotinės medžiagos (alkoholis ir kt).
• Cheminiai maisto priedai, genetiškai modifikuoti produktai.

Ir maistas, kuris teikia gyvybinę energiją ir palaiko gerą sveikatą:

• Šviežios ir troškintos daržovės, vaisiai, uogos ir žolynai, užauginti be chemijos ir – geriau savo darže. Vienintelės trąšos, kurios nekenkia žmogui – biohumusas ir mėšlas.
• Pieno produktai.
• Grūdai.
• Pupos ir žirniai.
• Riešutai.
• Sėklos ir jų aliejai.
• Medus ir kiti bitininkystės produktai.
• Džiovinti (be chemijos!) vaisiai.
• Prieskoniai (lauro lapai, imbieras, cinamonas, šafranas ir kt.)

Ajurveda pabrėžia, kad žmogaus mityba atspindi jo sąmoningumo lygmenį. Gyvenimas parodė, kad, iš esmės, valgyti galima viską, bet.. pasekmės, žinoma, bus skirtingos. Belieka stebėtis žmogaus organizmo ištvermingumu!..

************

Kartais dienos metu, ir – visai netinkamu metu, apima mieguistumas.. Pasirodo, greitai atsigauti gali padėti keli paprasti pratimai  – juos galite atlikti visus iš eilės, arba tik tuos, kurie jus geriausiai “pažadina“:

• Energingai patrinkite delnus – 10 kartų
• Patrinkite žandus aukštyn-žemyn – 10 kartų;
• Pirštų galiukais “pabelskite“ per sprandą ir pakaušį – 10 kartų;
• Dešinės rankos rodomuoju pirštu (smiliumi) stipriai spustelėkite duobutę prie kaukolės pagrindo – 3 kartus;
• Suspauskite pirštus į kumščius ir ištieskite – 3 kartus;
• Pamasažuokite tarpupirštį tarp smiliaus ir didžiojo piršto;
• Energingai ištrinkite pečius ir kojų pėdas;
• Suspauskite dešinės kojos didžiojo piršto pagalvėlę, o paskui – kairės kojos – 3 kartus;
• Stipriai plekštelėkite abiem rankom per klubus.

Kai atliksite šiuos pratimus – tikrai pajusite energijos antplūdį 🙂 .

***********

Visiems linkiu geros sveikatos 🙂 !

(Iš paskaitų apie sveiką gyvenseną, parengė ruvi.lt)

Neteisinga mityba yra viena iš pagrindinių įvairių susirgimų priežasčių. Dabartinis rafinuotas, apdorotas, chemizuotas maistas visiškai supainiojo žmogaus nuovoką – koks gi turi būti sveikas maistas.

Kad tai suprastume, turime pažvelgti į Gamtą – juk esame jos dalis. O joje, kaip žinia, termiškai apdoroto – virto ar kepto – maisto apskritai nėra. Taigi, galime daryti išvadą, kad termiškai apdorotas maistas – tai žmogaus išradimas.

Ir, ko gero, ne pats geriausias, nes atitraukė žmogų nuo natūralios, sveikos mitybos su visomis iš to kylančiomis pasekmėmis. Maža to – daugėja įvairių maisto gaminimui skirtų technikos naujovių, kurios dar labiau įtraukia į kulinarinių įmantrybių labirintus.

Bet tai nepadaro maisto sveiku – nesvarbu, kaip: trumpai, ilgai, garuose ar keptuvėje – bet kaip termiškai apdorojant maistą, suardoma jo struktūra ir žūva didžioji dalis vitaminų bei kitų naudingų medžiagų.

Termiškai apdorojant maistą, žūva ir fermentai, todėl virškinimui yra naudojami organizmo fermentų rezervai –  dėl šios priežasties tokio maisto pavalgęs žmogus jaučia sunkumą skrandyje ir mieguistumą.

Be to, žmogus negali pasisotinti nekokybišku maistu, kuris nesuteikia reikalingų organizmui medžiagų, todėl nuolat jaučia alkį, persivalgo. Valgant daug apdoroto maisto sutrinka medžiagų apykaita ir rūgščių-šarmų balansas, prasideda įvairūs virškinimo sistemos sutrikimai.

Pakeisti savo požiūrį į mitybą iš karto nėra lengva, bet reikia suprasti natūralios mitybos svarbą ir palengva sugrįžti prie maisto, kuris suteikia visas reikalingas organizmui medžiagas ir tuo pačiu palaiko gerą sveikatą.

Tačiau kai kalbame apie sveiką mitybą, dažnai painiojamės įvairių nuomonių įvairovėje. Todėl galime drąsiai remtis mūsų tautos šviesuolio Vydūno patirtimi, kuris siūlo lengvai įgyvendinamą, palaipsninį perėjimą prie natūralios mitybos.

Sveika, natūrali mityba – tai ne tik vegetarizmas. Vydūnas apibrėžia šią sąvoką plačiau: vegetatio – lotyniškai reiškia atgimimas, augimas, tuomet vegetaras – žmogus, valgantis sveiką ir gyvybę teikiantį maistą.

Todėl turime palengva didinti žalio, t.y., termiškai neapdoroto maisto kiekį savo mityboje. Kad mūsų virškinimo sistema gerai veiktų, kad būtų sveika žarnyno mikroflora ir kad mes jaustumės žvalūs – tokio maisto mūsų dienos racione turi būti iki 50%.

Mes dažnai turime siaurą suvokimą – kas gi yra žalias maistas, ir mums atrodo, kad jo yra labai mažai, ir – tik vasarą. O pasirodo, žalio maisto yra tikrai daug: tai vaisiai, uogos, daržovės, riešutai, grūdai, sėklos, maistinių augalų lapai ir šaknys, įvairūs prieskoniniai augalai, medus.

Žalio maisto pakanka ir žiemą: galima pasigaminti įvairių salotų iš daržovių, kurios puikiai išsilaiko per žiemą (morkų, kopūstų). Galima daiginti įvairius grūdus, riešutus ir sėklas.

Žinoma, geriau valgyti mūsų pačių arba pažįstamų ūkininkų užaugintą maistą, bet jei nėra galimybės – yra būdų išvalyti nuodingas chemines medžiagas, kurios buvo panaudotos auginant ar saugant maistą.

Kuo gi naudingas mums toks maistas? Žalias maistas turi fermentų, kurie padeda virškinimui, todėl toks maistas lengvai įsisavinamas su visomis jame esančiomis naudingomis organizmui medžiagomis, o pavalgius jaučiamas žvalumas ir energijos antplūdis.

Pagerėja žmogaus savijauta ir sveikata: jis rečiau serga, o jei suserga – liga praeina lengviau ir greičiau. Organizmas valosi, stiprėja imunitetas, didėja organizmo ištvermingumas, atsiranda proto aiškumas.

Padidėja jautrumas nuodingoms medžiagoms: žmogus jau negali valgyti ar gerti to, kas jam kenkia, bet jei tokios medžiagos patenka į organizmą – jos yra greitai nukenksminamos.

Tuo pačiu stiprėja ir skonio jutimo receptoriai – žmogus jaučia, kas jam tinka, o kas – ne. Atsiranda objektyvus sotumo ir kartu – saiko jausmas. Be to, žmogus išmoksta pajusti – kokio maisto ir kada organizmui reikia.

Išauga maisto įsisavinimo koeficientas – tai reiškia, kad žmogui reikia žymiai mažiau maisto, nes maitindamasis natūraliai, iš maisto jis gauna visas reikiamas organizmui medžiagas. O ir maisto gaminimui reikia žymiai mažiau laiko.

Vienas didžiausių privalumų – laisvė nuo neurotinio apetito, “žvėriško“ alkio pojūčio ir.. liguistos priklausomybės nuo nesveiko maisto. Kokiose aplinkybėse beatsidurtų, žmogus gali laisvai išgyventi arba pabūti be maisto kelias dienas – be streso organizmui ar nervų sistemai.

Mityba – nesveika, nenatūrali – mūsų gyvenime šiandien užima pernelyg daug vietos. Kiek laiko, išlaidų ir sveikatos jai atiduodame, nes leidomės įtikinami, kad galime būti gyvi negyvu maistu.

Žaliavalgystė – ne mada, o būdas palengva atsigręžti į natūralumą, į  vienybę su Gamta, kuri nuolat tiesia mums savo stebuklingą staltiesę su gausiomis gėrybėmis, kurios teikia mums sveikatą 🙂 ..

Visiems linkiu geros sveikatos 🙂 !

* Nepamirškite visada nuoširdžiai šypsotis – akimis, iš širdies, su meile.. Tokia vidinė šypsena – profilaktika nuo visų ligų.

* Kai jūs prislėgti, pikti, liūdni, kai verkiate arba nerimaujate, jūsų organai išskiria nuodus; bet jei jūs laimingi ir šypsotės – jie gamina gydomąjį skystį, panašų į medų.

* Šiandien visi mes gyvename kažkokį karštligišką gyvenimą. Daugeliui jau pasidarė įprasta pabaigti darbo dieną su galvos skausmu. Su įtampa, kuri auga aplink ir jūsų viduje, reikia kažką daryti.

* Atrodytų keista, bet viskas ką reikia tokiu atveju daryti – aprimti ir nedaryti nieko. Kai iškyla sudėtinga situacija, reikia išmokti neleisti jai jūsų “įtraukti“.

* Todėl reikia šypsotis.. Tokio paprasto veiksmo dėka pasaulis keičiasi, ir tai, kas grasino tapti dideliais nemalonumais – tiesiog palengva išsisklaido.

* Iš pradžių gali būti sudėtinga įvertinti vidinės šypsenos poveikį, bet laikui bėgant, jei dažnai ją atliksite, ji taps neatsiejama jūsų gyvenimo dalimi.

* Kur bebūtumėte: jūs stovite, važiuojate ar einate – nusišypsokite, atsipalaiduokite, pripildykite savo širdį meile ir leiskite meilės bangoms užlieti visą jūsų kūną.

* Tai taip paprasta, ir taip naudinga.. Tiesiog įleiskite ramybę ir meilę į savo širdį, dažniau šypsokitės – ir visi jūsų nemalonumai ištirps tarsi ledas saulės spinduliuose.

* Ir.. mažiau kalbėkite – kruopščiai rinkitės: ką, kada ir kur kalbėti. Laiku ir vietoje ištartas žodis – pats vertingiausias. O tylėjimas išsaugo “Ci“ energiją.

* Mažiau nerimaukite ir daugiau veikite. Mažiau galvokite apie praeitį ir ateitį, nes būtent tai verčia nerimauti, patirti stresą.

* Vietoje to pasistenkite sutelkti savo dėmesį į tai, ką dabar galite padaryti. Mokykitės atleisti ir padėkite kitiems.

* Valdykite savo protą. Daugelyje rytų kalbų, tame tarpe ir kinų, sąvokos “protas“ ir širdis“ išreiškiami vienu žodžiu. Sujunkite protą ir širdį – protas be širdies daro mus šaltais cinikais.

* Kai pasieksite tokį sąmonės lygmenį, kai jūsų daugiau nedrums asmeninės ambicijos, kai pamiršite savo egoizmą ir vystysite širdies pojūčius – tuomet įgysite priemones, išlaisvinančias nuo ligų.

* Valdykite savo lytinius potraukius, neleiskite jiems valdyti jūsų. Pernelyg dažni intymūs santykiai mažina “Ci“ energijos atsargas ir sunkina gebėjimą koncentruotis.

* Protą jaudina tai, kas patenka į jį per akis, ausis, burną, nosį -t.y., per jausmus. Jaunystėje mes negalime teisingai suvokti lytinio potraukio, kad jis nepereikvotų mūsų energijos.

* Todėl geriau sutelkti savo dėmesį į kasdienius darbus ir vengti tokių “išsiblaškymų“.

* Ir nepamirškite “gerbti galvą ir laikyti kojas šiltai“. Galva – Dievo, širdies ir proto šventovė, iš kur vyksta visų gyvybiškai svarbių organų valdymas.

* Yra taisyklė, kurios derėtų laikytis: “Laikyk galvą šaltyje, o kojas šilumoje“. Tokiu būdu jūs išlaikysite energijos balansą visame kūne.

* Jei pernelyg daug energijos nuteka į galvą, jūs galite jausti diskomfortą, gali padidėti kraujospūdis. Nukreipdami energiją į pėdas, jūs galite sumažinti, normalizuoti kraujospūdį, o sekdami, kad kojos būtų šiltos – išvengti širdies priepuolių.

* Todėl trinkite pėdas ir sekite, kad jos būtų visada šiltos. O po to visada sukaupkite energiją pilve, bamboje, kuri taip pat turi būti šilta.

Šie paprasti patarimai padės jums išsaugoti ramią psichiką ir energijos balansą organizme, o tai reiškia – gerą sveikatą 🙂 .

(Mintys iš paskaitų, vertė ruvi.lt)

Medus iš tiesų yra didelė Gamtos dovana žmogui. O vasara – metas, kai visapusiškai galime stiprinti sveikatą: grynas oras, saulutė, vanduo, švieži vaisiai, uogos ir daržovės. Ir taip norisi ne tik sustiprėti, bet ir pasiruošti atsargų žiemai iš savo užaugintų ar miške surinktų vasaros gėrybių – sveikai, kuo mažiau apdorojant.

Todėl džioviname ir šaldome, bet, pasirodo, yra dar vienas būdas (ypač aktualus žaliavalgiams) paruošti atsargų žiemai be virimo – tai konservavimas meduje. Jis žinomas nuo senų laikų, ir dažniausiai būdavo naudojamas žolininkų gydomaisiais tikslais.

Taip užkonservuotos uogos ar vaisiai yra ne tik vitaminų ir įvairių maistinių medžiagų šaltinis, bet ir puikiai išsilaiko iki sekančio sezono. Tiesa, tai nepigus konservavimo būdas, bet labai naudingas sveikatai, todėl verta jį prisiminti.

Paruošimo būdas paprastas: šviežias uogas ar vaisius gerai nuplauname, nusausiname, sutriname mediniu šaukštu, kad išleistų sultis. Paskui gerai sumaišome su medumi (1:1), supilame į stiklainius, sandariai užsukame ir pastatome į vėsią vietą – rūsį arba šaldytuvą.

Jei ilgiau stovi, kartais gali susisluoksniuoti medus ir sultys, ypač rūgščių uogų uogienės, pvz., raudonųjų serbentų. Tokiu atveju prieš valgant reikia ją tiesiog pamaišyti.

Nepamirškime, kad medų galime maišyti ir su įvairiomis džiovintomis vaistažolėmis ir prieskoniais – mėta, šalaviju, ramunėlėmis, cinamonu, imbieru ir pan.

Toks medus įgauna malonų skonį ir kvapą, padeda įsisavinti žolelių ar prieskonių veikliąsias medžiagas – taigi, turėsime puikią priemonę organizmui stiprinti ir palaikyti gerą sveikatą.

Įvairios medaus rūšys turi skirtingų gydomųjų savybių, tačiau bet kurios rūšies medus yra vertingas dėl gausybės vitaminų ir mikroelementų. Medus vartojamas ir vienas, o taip pat ir kaip sudedamoji įvairių gydomųjų mišinių dalis.

Jei vartojame gryną medų gydymui – paros kiekį reikėtų paskirstyti trims kartams, medų geriau ištirpdyti šiltame vandenyje (medaus negalima kaitinti ar virinti) ir gerti maždaug valandą prieš valgį arba 2 valandas po valgio.

Jei vartojame profilaktiškai – galime valgyti, pvz., su pieno produktais (pienu, varške) ar riešutais, svarbiausia – nepadauginti, kad nekiltų alerginių reakcijų. Sveikai besimaitinantys žmonės paprastai išsiugdo ir saiko jausmą, ir gebėjimą pajusti – ko reikia jų organizmui.

Pabaigai – keletas receptų su medumi sveikatos stiprinimui ir įvairių negalavimų gydymui.

Imuniteto stiprinimui. Sumaišyti susmulkintus graikiškus riešutus su medumi (1:1). Gerti po šaukštą 3-4 kartus per dieną.

Viso organizmo stiprinimui (po ligų, operacijų). Po 300 gramų susmulkintų alijošiaus lapų ir graikiškų riešutų, 300 gramų medaus. Po 1 šaukštelį ryte prieš valgį.

Imunitetui stiprinti, peršalimui ir kosuliui gydyti. Sumaišome lygiomis dalimis susmulkintus jaunus pušų ūgliukus ir medų. Palaikome, kol ūgliukai pradės leisti sultis, kasdien pamaišome. Maždaug po savaitės ūgliukus išimame. Gerti po šaukštelį, sumaišius su vandeniu: 3 kartus per dieną, jei sergame, o imuniteto stiprinimui – 1 kartą per dieną.

Slogos ir peršalimo gydymui. 1 citrinos sultis sumaišome su 100 gramų medaus. Gerti prieš miegą po 1 valg. šaukštą su šilta arbata arba pienu.

Bronchito gydymui. 1 stiklinę šviežiai spaustų morkos sulčių sumaišome su 2 valg. šaukštais medaus. Gerti po 1 valg. šaukštą 4-5 kartus per dieną.

Neurozių ir nemigos gydymui. 1 valg. šaukštą medaus išmaišyti stiklinėje šilto vandens arba pieno. Išgerti maždaug pusvalandį prieš miegą.

Visiems linkiu geros sveikatos 🙂 !

* Žmonės sugalvojo daugybę sveikatą gadinančio ir gyvenimą trumpinančio maisto. Ir.. ne ką mažiau priemonių, kovojančių su neteisingos mitybos pasekmėmis.

* Ar nebūtų paprasčiau pakeisti priežastį (neteisingą mitybą – į sveiką mitybą), nei nuolat kovoti su pasekmėmis?..

* Mitybos įpročiai – vieni stipriausių, nes skiepijami nuo pat vaikystės ir palaikomi tradicijomis (švenčių užstalėmis) bei maisto pramonės nuolat “tobulinama“ produkcija.

* Šiuos įpročius pakeisti nėra lengva, nes palengva jie tampa liguista priklausomybe nuo nesveiko maisto (daug kartų apdoroto, rafinuoto, chemizuoto).

* Šiuolaikiniai žmonės prarado žinias ir suvokimą apie sveiką maistą, todėl orientuojasi į gražią produkto išvaizdą ir skonį, kuris dabar dažniausiai yra dirbtinis. Maistas paverstas malonumu, todėl mitybai skiriama daug dėmesio, pinigų ir laiko.

* Kadangi maistas nekokybiškas – nuolat jaučiamas alkis, nes organizmas negauna reikalingų jam medžiagų. Todėl valgoma daug ir dažnai.

* Tuo tarpu mūsų protėviai pirmiausiai vertino maisto kokybę, o ne kiekį. Ir valgė tik 1-2 kartus per dieną, nes kokybiškas maistas suteikė pakankamai vertingų maistinių medžiagų ir energijos.

* Apie tai yra senovinis posakis: “Tas, kas valgo vieną kartą per dieną, yra išmintingas. Kas valgo du kartus – gurmanas, o kas valgo tris kartus – yra ligonis.“

* Įprotis valgyti tris ir daugiau kartų per dieną atsirado tik per pastaruosius du šimtmečius, kai augo maisto pramonė ir prasidėjo intensyvus maisto apdorojimas – virimas, kepimas, rafinavimas, konservavimas ir t.t. – kad produktai ilgiau išsilaikytų.

* Tokio apdorojimo metu žūsta didesnė dalis fermentų, vitaminų, mikroelementų, ir maistas nesuteikia organizmui reikalingų medžiagų ir energijos. Todėl žmogus jaučia alkį ir valgo dažniau ir daugiau, norėdamas pasisotinti.

* Taigi, mūsų laikais dauguma žmonių – maisto vergai, liguisti gurmanai. Pažvelkite į bet kurią kulinarijos knygą: juose daugybė sudėtingų, dažnai tarpusavyje nederančių produktų receptų. Belieka stebėtis žmogaus organizmo atsparumu..

* Kad pradėtume suprasti, kas yra sveikas maistas ir pradėtume sveikai maitintis, turėtume sugrįžti prie seniausių tradicijų, kai žmonės labiausiai vertino natūralų, kokybišką maistą.

* Natūraliausias ir sveikiausias maistas žmogui – gyvas, neapdorotas: švieži vaisiai ir daržovės, grūdai, riešutai, sėklos. Tai turėtų būti mitybos raciono pagrindas.

* Informacija apie daigintus grūdus ir sėklas yra daugelio tautų metraščiuose. Tai aprašė indų Ajurveda, kinai nuo senų laikų valgė juos nuolat, o Sibiro gyventojai vartojo juos gydomaisiais tikslais – kad ligonis greičiau pasveiktų ir sustiprėtų.

* Daigintus grūdus ir sėklas visada valgė ir valgo dvasiškai tobulėjantys žmonės: jogai, vienuoliai, žyniai.. Jie žinojo: žmogus tampa tuo, ką valgo – maistas įtakoja ne tik žmogaus sveikatą, bet ir sąmonę bei poelgius.

* Žmonės nuo seniausių laikų pastebėjo kad didžiausias kiekis visų naudingų medžiagų yra būtent daigintuose grūduose ir sėklose – juk tai potenciali būsimo augalo energija. Vėliau, kai augalas pradeda vystyti šaknų ir lapų sistemą, šių medžiagų žymiai sumažėja.

* Sudaiginti grūdai ar sėklos turi 40 kartų daugiau gyvų fermentų (enzimų), nei bet kokie kiti augalai. Toks maistas labai lengvai virškinamas ir gerai įsisavinamas – tik reikia jį gerai sukramtyti.

* Nuolat valgant gyvą maistą, natūraliai dingsta potraukis valgyti nesveiką maistą. Kartu dingsta ir visi žalingi įpročiai (rūkymas, alkoholizmas).

* Mityba gyvu maistu padeda taupyti pinigus (griauna mitą apie “brangų“ sveiką maistą), laiką (greitai pagaminamas), energiją (kurios nereikia eikvoti nesveiko maisto virškinimui), tausoja mūsų visų vienintelius Namus – Žemę.

* Jei norime būti sveiki, palengva turime sugrįžti prie natūralios, gyvos mitybos – tai tiesiausias kelias į gerą sveikatą, žvalumą ir dvasinę pusiausvyrą.

(Iš paskaitų apie sveiką mitybą, parengė – ruvi.lt)

Tai pačios Gamtos dovanotas maistas ir vaistas, žinomas nuo seniausių laikų, tačiau mūsų dienomis nepelnytai primirštas. Kodėl jis toks vertingas?

Įvairiuose grūduose ir sėklose glūdi mieganti gyvybinė energija, kuri pabunda, kai juos pamerkiame į vandenį. Pabudusi energija yra maksimalaus gyvybinio aktyvumo fazėje, todėl šis maistas – gyvas.

Valgydami jį, mes gauname natūralią energiją ir žvalumo užtaisą, nes jame gausu biologiškai aktyvių medžiagų, kurios idealiai tinka žmogaus organizmui. Be to, toks maistas neturi jokių neigiamų šalutinių poveikių.

Daiginti grūdai ir sėklos naudingi visiems: sveikiems – gerai sveikatai palaikyti, sergantiems – atgauti gerą savijautą ir sustiprėti.

Jie ypač naudingi vaikams, pagyvenusiems žmonėms, nėščioms ir maitinančioms moterims, o taip pat žmonėms, dirbantiems intensyvų fizinį ir protinį darbą.

Daiginti grūdai ir sėklos turi daugybę naudingų savybių:

* normalizuoja rūgščių-šarmų balansą;
* valo ir tonizuoja organizmą;
* stimuliuoja medžiagų apykaitą ir kraujo gamybą;
* stiprina imunitetą;
* kompensuoja vitaminų ir mineralinių medžiagų trūkumą;
* palaiko normalią nervų sistemos veiklą;
* reguliuoja gyvybiškai svarbius procesus bet kokiame amžiuje;
* didina darbingumą, gerina judesių koordinaciją;
* stiprina regėjimą, dantis, plaukus;
* mažina cholesterolį, reguliuoja kraujospūdį;
* yra daugelio ligų profilaktinė priemonė.

Be to, daigintų grūdų ar sėklų reikia nedaug – viso labo 50-100 gramų į parą – to pakanka, kad palaikytume optimalų organizmo darbą. Juos galima valgyti vienus arba dėti į daržovių salotas. Negalima virti ar kaitinti, nes praranda visas vertingas savybes.

Daiginti galime įvairius grūdus ir sėklas. Visi jie gyvybiškai aktyvūs, tačiau turi skirtingas specifines savybes. Pagrindinis pasirinkimo kriterijus – jos turi būti skanios žmogui.

Pažvelkime į kai kurių grūdų ir sėklų specifines savybes.

Grikiai. Daigintuose grikiuose yra vertingų baltymų, angliavandenių, daug magnio, fosforo, cinko, kalcio, geležies, boro, jodo, vitaminų B1, B2, B3, rutino. Didina hemoglobino kiekį, stiprina kraujagysles, mažina kapiliarų trapumą. Tinka esant anemijai, chroniškiems stresams, sergant angina ar bronchitu.

Moliūgų sėklos. Daigintose sėklose yra vertingų baltymų, riebalų, magnio, fosforo, geležies, vitaminų B1, C, E, karotino. Ypač daug cinko, kuris reikalingas normaliam smegenų darbui. Gerina šlapimo sistemos darbą, naudingas vyrams prostatos ligų profilaktikai ir gydymui.

Saulėgrąžų sėklos. Juose yra baltymų ir riebalų, lecitino, daug magnio, kalcio, geležies, jodo, mangano, vario, kobalto, vitaminų B1, B3, B5, B6, B9, D, E, F, biotino, karotino. Normalizuoja rūgščių-šarmų balansą, stiprina nervų sistemą, gerina regėjimą ir odos būklę.

Rugiai. Daiginti grūdai turi vertingų baltymų, angliavandenių, fosforo, kalio, magnio, mangano, kalcio, cinko, geležies, seleno, vario, vanadžio,ir kt. Vitaminų B1, B2, B3, B5, B6, B9, E, F, biotino. Gerina širdies ir smegenų darbą, stimuliuoja virškinimo sistemos darbą, lengvina streso pasekmes, gerina odos ir plaukų būklę.

Žirniai. Daiginti žirniai turi vertingų baltymų ir riebalų, ląstelienos, daug kalcio, magnio, kalio, vitaminų A ir C. Žemo kaloringumo ir didelio maistinio vertingumo derinys.

Kviečiai. Tai vertingiausi daiginti grūdai – ir maistas, ir vaistas. Turi visą rinkinį vitaminų ir mikroelementų. Jau po dviejų savaičių vartojimo pastebimas ryškus savijautos pagerėjimas, pagražėja oda, pagerėja plaukų būklė. O po ilgesnio vartojimo (pusmečio, metų) – regėjimo ir bendras sveikatos pagerėjimas.

Kaip sudaiginti grūdus ar sėklas? Tai labai paprasta: iš vakaro grūdus arba sėklas išplauname po šaltu tekančiu vandeniu ir supilame į gilesnį indą. Po to užpilame vandeniu (nevirintu!), kad pilnai apsemtų ir kokius 2 cm viršaus, nes gali pabrinkti.

Statome šiltoje (kambario temperatūros) vietoje. Ryte vandenį nupilame, grūdus ar sėklas praplauname. Jei nepasirodė daigeliai – dar palaikome vandenyje. Vertingiausi grūdai tuomet, kai atsiranda 1-2 mm ūgliukai.

Geriausia kaskart pasiruošti šviežius, bet galima ir neilgai palaikyti šaldytuve. Būtina sąlyga – valgant juos reikia labai gerai sukramtyti (vaikams galima sutrinti) – tuomet visos naudingos medžiagos bus įsisavintos.

Daiginti grūdai arba sėklos ypač naudingi pavasarį, kai mūsų organizmas po žiemos nusilpsta ir kol nėra natūraliai užaugintų mūsų šalyje daržovių ir vaisių. O valgydami juos pastoviai, jausitės žvalūs ir kupini jėgų.

Visiems linkiu geros sveikatos! 🙂

(Iš paskaitų apie sveiką gyvenseną, parengė – ruvi.lt)