Jei kūnas prakalbėtų..

Aš, tavo kūnas… kreipiuosi į tave…

Aš atrodau taip… kaip tu galvoji apie mane. Prašau – galvok, kad aš esu gražus ir sveikas… ir aš toks būsiu 🙂 .

Kai tu nuolat galvoji apie ligas ir bandai jas atrasti manyje… Man tenka derintis prie tavo minčių… ir aš pradedu sirgti.

Kai daug laiko skiri mintims, kurios sukelia tau negatyvias emocijas… aš taip pat pradedu sirgti. Todėl, kad visa gyvybinė energija išeikvojama šioms mintims…

O kai tavo širdį šildo meilė, kai mintys prisipildo džiaugsmu – aš tą pačią akimirką pradedu spinduliuoti ir jaunėti 🙂 !

Mano galimybės ir rezervai labai dideli. Tiesiog tikėk manimi! Aš turiu gebėjimą regeneruotis, aš galiu atnaujinti sergančius organus. Aš galiu pasveikti net tuomet, kai gydytojai nustato neišgydomą ligą. Tiesiog padėk man savo noru pasveikti ir tikėjimu mano galimybėmis!

Aš sutvertas taip, kad galiu lengvai išgyventi šimtus metų! Kodėl tuomet tu, vos sulaukęs 35-40 metų, o kartais ir anksčiau, pradedi galvoti apie senatvę? Savo mintimis tu sendini mane… Nes jūsų visuomenėje vyrauja parazitinė programa, kad 100 metų – tai jau kraštutinė riba.

Kai tu ruošiesi kažką suvalgyti… nors retkarčiais paklausk manęs: o ko reikia man? Jei išmoksi išgirsti mane – aš visada tau atsakysiu. Ir mums abiems tai bus tik į naudą! Juk dažniausiai tu valgai automatiškai, negalvodamas.

Ir prašau – nenuodyk manęs svaigalais! Juk jau pats pamatei, kaip nuo jų kenčiu. Svaigalai mane žudo… o kartu ir tave.

Dar kartą noriu paliesti Grožio temą. Nekimšk į mane, prašau, visokiausių grožio tablečių… silikonų… botoksų… akrilų… gelių ir t.t… Aš galiu būti gražus ir be viso šito! Tiesiog padėk man… Ir aš su džiaugsmu įgysiu visas tau tinkančias formas.

Aš labai mėgstu vaikščioti gryname ore. Plaukioti. Pabėgioti mėgstu. Važiuoti dviračiu. Šokti. Man patinka judėti! Man labai patinka viskas, kas suteikia tau tikrą džiaugsmą 🙂 . O sėdėti ištisomis dienomis prie televizoriaus ar kompiuterio… tikrai ne.

Aš labai myliu tave. Ir labai norėčiau… išgirsti meilės ir dėkingumo žodžius iš tavęs. Nors kartais…

Bet jei tu to nepadarysi – žinok: nežiūrint į nieką, aš besąlygiškai  myliu tave 🙂 !

Aš tavo kūnas… tavo sielos buveinė, tavo visata. Ir tu taip pat esi Didžiulės Visatos dalelė…

Dėkoju, kad išklausei manęs.

Dėkoju tau… Žinok: aš esu ir būsiu toks, kokį tu nori mane matyti. Draugaukime… ir padėkime vienas kitam 🙂 !..

(Autorius nežinomas, vertė ruvi.lt)

Visiems gero savaitgalio 🙂 !

Gerai sveikatai

Viena opiausių problemų mūsų mityboje – persivalgymas. Ji turi ne vieną priežastį, bet jei laikomės principo – nepradėti valgyti, kol nesuvirškintas anksčiau suvalgytas maistas – galime ne tik normalizuoti svorį, bet ir nealinti savo organizmo virškinimo sistemos.

Todėl turime žinoti – kiek laiko įvairus maistas yra virškinamas. Ir nors šie skaičiai nėra visiškai tikslūs, nes priklauso nuo žmogaus organizmo individualių savybių ir nuo suvalgyto maisto kiekio – žinoti juos tikrai naudinga.

Pradėkime nuo greičiausiai virškinamo maisto:

  • Vaisių ir daržovių sultys virškinamos 15-20 minučių;
  • Įvairios daržovių ar vaisių salotos – 20-30 minučių;
  • Arbūzai, melionai – 20-30 minučių;
  • Apelsinai, greipfrutai, vynuogės virškinamos pusvalandį;
  • Obuoliai, kriaušės, persikai, vyšnios ir kiti pusiau saldūs vaisiai – 40 minučių;
  • Pomidorai, agurkai, paprikos, salierai, lapinės salotos – 30-40 minučių;
  • Morkos ir ropės – 50 minučių;
  • Krakmolingos daržovės – bulvės, topinambai – apie valandą;
  • Krakmolingos kruopos – ryžiai, grikiai, perlinės – 60-90 minučių;
  • Pupos ir pupelės – 90 minučių;
  • Iki 2 valandų gali būti virškinamas avokadas;
  • Saulėgrąžų, sezamų ir moliūgų sėklos – apie 2 valandas;
  • Žemės riešutai, migdolai, graikiniai riešutai – 2,5-3 valandas, bet jei prieš valgant juos pamirkysime – bus suvirškinti žymiai greičiau;
  • Kakava, pienas, buljonas, virti kiaušiniai, virta žuvis – 1-2 valandas;
  • Omletas, duona – 2-3 valandas;
  • Virta mėsa, keptos bulvės – 3-4 valandas;
  • Kepta mėsa, silkė, lašiniai- 4-5 valandas;
  • Grybai 5-6 valandas.

Ir dar – stenkimės nevalgyti 3-4 valandas prieš miegą. Įprotis valgyti prieš miegą – viena iš nutukimo ir virškinimo sistemos sutrikimų priežasčių.

************

Ajurveda skirsto maistą į teikiantį energiją ir – atimantį energiją bei kenkiantį žmogui. Tai nesiejama su kalorijomis, čia turima omenyje gyvybę ir sveikatą teikianti energija.

Atimantis gyvybinę energiją maistas:

  • Pirmiausiai – susijęs su prievarta ir žudymu: tai gyvūnų mėsa. Žuvis taip pat priklauso šiai kategorijai. Čia priskiriami ir kiaušiniai.
  • Įvairūs stimuliatoriai: arbata, kava, šokoladas, narkotinės medžiagos (alkoholis ir kt).
  • Cheminiai maisto priedai, genetiškai modifikuoti produktai.

Ir maistas, kuris teikia gyvybinę energiją ir palaiko gerą sveikatą:

  • Šviežios ir troškintos daržovės, vaisiai, uogos ir žolynai, užauginti be chemijos ir – geriau savo darže. Vienintelės trąšos, kurios nekenkia žmogui – biohumusas ir mėšlas.
  • Pieno produktai.
  • Grūdai.
  • Pupos ir žirniai.
  • Riešutai.
  • Sėklos ir jų aliejai.
  • Medus ir kiti bitininkystės produktai.
  • Džiovinti (be chemijos!) vaisiai.
  • Prieskoniai (lauro lapai, imbieras, cinamonas, šafranas ir kt.)

Ajurveda pabrėžia, kad žmogaus mityba atspindi jo sąmoningumo lygmenį. Gyvenimas parodė, kad, iš esmės, valgyti galima viską, bet.. pasekmės, žinoma, bus skirtingos. Belieka stebėtis žmogaus organizmo ištvermingumu!..

************

Kartais dienos metu, ir – visai netinkamu metu, apima mieguistumas.. Pasirodo, greitai atsigauti gali padėti keli paprasti pratimai  – juos galite atlikti visus iš eilės, arba tik tuos, kurie jus geriausiai “pažadina“:

  • Energingai patrinkite delnus – 10 kartų
  • Patrinkite žandus aukštyn-žemyn – 10 kartų;
  • Pirštų galiukais “pabelskite“ per sprandą ir pakaušį – 10 kartų;
  • Dešinės rankos rodomuoju pirštu (smiliumi) stipriai spustelėkite duobutę prie kaukolės pagrindo – 3 kartus;
  • Suspauskite pirštus į kumščius ir ištieskite – 3 kartus;
  • Pamasažuokite tarpupirštį tarp smiliaus ir didžiojo piršto;
  • Energingai ištrinkite pečius ir kojų pėdas;
  • Suspauskite dešinės kojos didžiojo piršto pagalvėlę, o paskui – kairės kojos – 3 kartus;
  • Stipriai plekštelėkite abiem rankom per klubus.

Kai atliksite šiuos pratimus – tikrai pajusite energijos antplūdį 🙂 .

***********

Visiems linkiu geros sveikatos 🙂 !

(Iš paskaitų apie sveiką gyvenseną, parengė ruvi.lt)

Apie žaliavalgystę

Neteisinga mityba yra viena iš pagrindinių įvairių susirgimų priežasčių. Dabartinis rafinuotas, apdorotas, chemizuotas maistas visiškai supainiojo žmogaus nuovoką – koks gi turi būti sveikas maistas.

Kad tai suprastume, turime pažvelgti į Gamtą – juk esame jos dalis. O joje, kaip žinia, termiškai apdoroto – virto ar kepto – maisto apskritai nėra. Taigi, galime daryti išvadą, kad termiškai apdorotas maistas – tai žmogaus išradimas.

Ir, ko gero, ne pats geriausias, nes atitraukė žmogų nuo natūralios, sveikos mitybos su visomis iš to kylančiomis pasekmėmis. Maža to – daugėja įvairių maisto gaminimui skirtų technikos naujovių, kurios dar labiau įtraukia į kulinarinių įmantrybių labirintus.

Bet tai nepadaro maisto sveiku – nesvarbu, kaip: trumpai, ilgai, garuose ar keptuvėje – bet kaip termiškai apdorojant maistą, suardoma jo struktūra ir žūva didžioji dalis vitaminų bei kitų naudingų medžiagų.

Termiškai apdorojant maistą, žūva ir fermentai, todėl virškinimui yra naudojami organizmo fermentų rezervai –  dėl šios priežasties tokio maisto pavalgęs žmogus jaučia sunkumą skrandyje ir mieguistumą.

Be to, žmogus negali pasisotinti nekokybišku maistu, kuris nesuteikia reikalingų organizmui medžiagų, todėl nuolat jaučia alkį, persivalgo. Valgant daug apdoroto maisto sutrinka medžiagų apykaita ir rūgščių-šarmų balansas, prasideda įvairūs virškinimo sistemos sutrikimai.

Pakeisti savo požiūrį į mitybą iš karto nėra lengva, bet reikia suprasti natūralios mitybos svarbą ir palengva sugrįžti prie maisto, kuris suteikia visas reikalingas organizmui medžiagas ir tuo pačiu palaiko gerą sveikatą.

Tačiau kai kalbame apie sveiką mitybą, dažnai painiojamės įvairių nuomonių įvairovėje. Todėl galime drąsiai remtis mūsų tautos šviesuolio Vydūno patirtimi, kuris siūlo lengvai įgyvendinamą, palaipsninį perėjimą prie natūralios mitybos.

Sveika, natūrali mityba – tai ne tik vegetarizmas. Vydūnas apibrėžia šią sąvoką plačiau: vegetatio – lotyniškai reiškia atgimimas, augimas, tuomet vegetaras – žmogus, valgantis sveiką ir gyvybę teikiantį maistą.

Todėl turime palengva didinti žalio, t.y., termiškai neapdoroto maisto kiekį savo mityboje. Kad mūsų virškinimo sistema gerai veiktų, kad būtų sveika žarnyno mikroflora ir kad mes jaustumės žvalūs – tokio maisto mūsų dienos racione turi būti iki 50%.

Mes dažnai turime siaurą suvokimą – kas gi yra žalias maistas, ir mums atrodo, kad jo yra labai mažai, ir – tik vasarą. O pasirodo, žalio maisto yra tikrai daug: tai vaisiai, uogos, daržovės, riešutai, grūdai, sėklos, maistinių augalų lapai ir šaknys, įvairūs prieskoniniai augalai, medus.

Žalio maisto pakanka ir žiemą: galima pasigaminti įvairių salotų iš daržovių, kurios puikiai išsilaiko per žiemą (morkų, kopūstų). Galima daiginti įvairius grūdus, riešutus ir sėklas.

Žinoma, geriau valgyti mūsų pačių arba pažįstamų ūkininkų užaugintą maistą, bet jei nėra galimybės – yra būdų išvalyti nuodingas chemines medžiagas, kurios buvo panaudotos auginant ar saugant maistą.

Kuo gi naudingas mums toks maistas? Žalias maistas turi fermentų, kurie padeda virškinimui, todėl toks maistas lengvai įsisavinamas su visomis jame esančiomis naudingomis organizmui medžiagomis, o pavalgius jaučiamas žvalumas ir energijos antplūdis.

Pagerėja žmogaus savijauta ir sveikata: jis rečiau serga, o jei suserga – liga praeina lengviau ir greičiau. Organizmas valosi, stiprėja imunitetas, didėja organizmo ištvermingumas, atsiranda proto aiškumas.

Padidėja jautrumas nuodingoms medžiagoms: žmogus jau negali valgyti ar gerti to, kas jam kenkia, bet jei tokios medžiagos patenka į organizmą – jos yra greitai nukenksminamos.

Tuo pačiu stiprėja ir skonio jutimo receptoriai – žmogus jaučia, kas jam tinka, o kas – ne. Atsiranda objektyvus sotumo ir kartu – saiko jausmas. Be to, žmogus išmoksta pajusti – kokio maisto ir kada organizmui reikia.

Išauga maisto įsisavinimo koeficientas – tai reiškia, kad žmogui reikia žymiai mažiau maisto, nes maitindamasis natūraliai, iš maisto jis gauna visas reikiamas organizmui medžiagas. O ir maisto gaminimui reikia žymiai mažiau laiko.

Vienas didžiausių privalumų – laisvė nuo neurotinio apetito, “žvėriško“ alkio pojūčio ir.. liguistos priklausomybės nuo nesveiko maisto. Kokiose aplinkybėse beatsidurtų, žmogus gali laisvai išgyventi arba pabūti be maisto kelias dienas – be streso organizmui ar nervų sistemai.

Mityba – nesveika, nenatūrali – mūsų gyvenime šiandien užima pernelyg daug vietos. Kiek laiko, išlaidų ir sveikatos jai atiduodame, nes leidomės įtikinami, kad galime būti gyvi negyvu maistu.

Žaliavalgystė – ne mada, o būdas palengva atsigręžti į natūralumą, į  vienybę su Gamta, kuri nuolat tiesia mums savo stebuklingą staltiesę su gausiomis gėrybėmis, kurios teikia mums sveikatą 🙂 ..

Visiems linkiu geros sveikatos 🙂 !

Praregėjimai (10)

Pažvelkite į savo tėvų arba senelių nuotraukų albumus ir nustebsite pamatę, kokie tuomet visi buvo liekni! Moterys nešiojo sukneles, kurios pabrėžė jų grakštumą, o vyrų pilvai buvo plokšti.

Viršsvoris tais laikais buvo matuojamas tik keliais kilogramais, o nutukimas buvo didelė retenybė.. Retas vaikas buvo storas.

Kodėl mūsų dienomis daugybė žmonių sveria 20 ar net 50 kilogramų daugiau už savo protėvius? Juk dabar tiek sportuojančių žmonių – praktiškai bet kokiu oru pamatysime bėgančius, važiuojančius dviračiu, besimankštinančius žmones..

Nežiūrint į tai, mes kasmet daromės vis sunkesni.. Gal kažkas ne taip mūsų gyvenime, o galbūt – viskas ne taip, jei sveiki ir liekni galime būti tik vaikystėje ir jaunystėje (ir toli gražu ne visi), o paskui.. lyg užburti, apaugame riebalais ir ligomis?..

*******

Priemiesčiuose auga daugybė natūralaus maisto (vaistažolių, lapų, šaknų, uogų, sėklų..), kurį mes iš aukšto vadiname žole ir visaip su ja kovojame, bet tuo pačiu metu neriamės iš kailio, eikvojame savo gyvenimo laiką ir energiją, kad uždirbtume pinigus ir nupirktume parduotuvėse tai, kas atneša mums tik žalą ir ligas.

Gal jau atėjo laikas išmokti naudotis tuo, ką dovanoja mums Motina Gamta? Ji nuolat kviečia mus už savo stalo! Gal verta pabandyti?.. Laikraščiai mus gąsdina tai krizėmis, tai katastrofomis, tai pasaulio pabaigomis.. O kas, jei vieną dieną iš tiesų liksime be elektros, dujų ir parduotuvių?

Štai tuomet, ko gero, su džiaugsmu prisiminsime, kad Motinos Gamtos glėbyje kentėti nuo bado tiesiog neįmanoma! Tiesiog reikia žinoti (prisiminti?), kad esame Jos vaikai ir pradėti su Ja bendrauti. Mylėti Ją. Ir su dėkingumu priimti Jos dovanas.

*******

Miško oras turi daugiau nei 200 biologiškai aktyvių lakiųjų medžiagų. Jos žymiai pagerina protinį ir fizinį aktyvumą, visų organizmo sistemų darbą, didina organizmo atsparumą įvairioms ligoms ir infekcijoms, normalizuoja pulsą, gerina plaučių darbą.

Miško ore esantys fitoncidai turi antimikrobinį poveikį. Daugiausia jų išskiria pušys, eglės, tuopos, maumedžiai, ąžuolai, beržai, klevai, kėniai, drebulės. Pasivaikščioję miške jaučiamės žvalūs, atgauname jėgas – tai lakiųjų fitoncidų poveikis.

Žmonės, gyvenantys šalia miškų, serga žymiai rečiau, nei miestiečiai. Spygliuočių miškai turi ypatingai daug gydomųjų savybių ir dėl eterinių aliejų, todėl juose taip lengva kvėpuoti.

Spygliuočių miškai – natūralūs vaistai žmonėms, sergantiems nervų sistemos ligomis, nemiga, kvėpavimo sistemos ligomis.

Taigi – sveikatos galime pasisemti ir iš miško: tai mūsų žaliasis gydytojas 🙂 ..

*******

Nemokamas maistas – tai tokia pati natūrali žmonių teisė, kaip ir teisė gyventi. Visos gyvos būtybės Žemėje gauna nemokamą maistą. Taip sugalvojo Gamta – joje yra viskas, kas reikalinga palaikyti gyvybei.

Žmogus – taip pat gyva, gebanti mąstyti būtybė. Todėl galėtų šį savo sugebėjimą panaudoti sąveikai su Gamta ir maisto gavybą sumažinti iki minimumo. Dabar gi matome atvirkštinį procesą: Žemė alinama, kad būtų gaminamas nesveikas, rafinuotas, kenksmingas maistas, kurį galima tik nusipirkti.

Nuo pat vaikystės žmogus pratinamas prie tokio rafinuoto maisto, o paskui jam tenka dirbti ir didžiąją dalį lėšų išleisti maistui: jis dirba tam, kad.. valgytų.

Nuo maisto iš parduotuvių – įvairūs organizmo sutrikimai, ligos, įtampa ir liūdesys. Kodėl? Todėl, kad viskas auginama nenatūraliai, su įtampa, su negatyviomis mintimis – kad kuo pelningiau parduotų.

Toks maistas negali suteikti nei sveikatos, nei žvalumo, nei džiaugsmo. Jo negalima valgyti, nuo jo reikia laikytis atokiau.

Ką gi daryti? Stengtis maitintis tuo, ką užauginate patys arba gerai jums pažįstami žmonės. Reikia to mokytis, to siekti – tik tuomet tiksliai žinosite, kaip augalai užauginami.

Pačių užaugintas maistas – pats sveikiausias, nes auginamas su nuoširdžiu rūpesčiu ir meile 🙂 .

*******

(Iš paskaitų apie sveiką gyvenseną, parinko ir vertė ruvi.lt)

Ajurveda kasdienai

* Sveikata – tai tvarka organizme, liga – tvarkos suardymas. Švarus, neužterštas organizmas ir ramios emocijos – pagrindiniai sveikatos faktoriai. Sveikas žmogus “spinduliuoja” gyvenimo energiją: jo protas imlus, mąstymas aiškus, emocijos stabilios.

* Sveikata yra žymiai daugiau, nei gera savijauta – tai yra laimė, saugumo jausmas, tobulėjimo siekis, kūrybingumas, noras dovanoti džiaugsmą aplinkiniams.

* Mes veikiame savo sveikatą ne tik mintimis, emocijomis ir veiksmais, yra daugybė kitų faktorių, kurie veikia mūsų sveikatą: oras, kuriuo kvėpuojame; žmonės, su kuriais bendraujame; televizijos programos, kurias žiūrime; tai, ką valgome ir geriame; sociumas, kuriame gyvename. Viskas, kas mus supa, gali mus gydyti arba sargdinti.

* Jei norime būti sveiki, turime sveikai gyventi ir atsiminti – kaip “sugrįžti į gamtą”.. Bet ne tik į tą išorinę, kuri už lango, bet ir į savo vidinę prigimtį, išgirsti savo vidinį balsą: pirmiausiai mokytis pajusti – kas palaiko sveikatą, o kas jai kenkia.

* Mūsų “vidinis balsas” ir yra ryšys su vidine prigimtimi ir gamtos dėsniais mumyse. Tačiau retas žmogus jį girdi – dažniausiai jis užslopintas išoriniu aktyvumu ir dėmesiu išoriniams objektams. Praradę ar ignoruodami šį ryšį, mes jaučiamės prislėgti ir išsekę.

* Iš negatyvių emocijų žmogus turi mokytis išsivaduoti, nes jų slopinimas sukelia disbalansą ir ligas kuriančius toksinus. O sukauptus organizme šlakus (amą) reikia tiesiog fiziškai “išsišluoti” – išsivalyti badavimu, vaistažolėmis, vandens procedūromis ir kvėpavimu.

* Sveikata – natūrali mūsų būsena. Nenatūralu tai, kad mums pasidarė priimtini dalykai, kurie ardo sveikatą!

* Mityba gerai sveikatai labai svarbi. Išmokime atskirti alkį nuo apetito. Valgyti reikia tik tuomet, kai jaučiame alkį, o gerti – kai pajuntame troškulį.

* Maisto kiekis valgio metu neturi viršyti delnų, sudėtų drauge tūrio (rieškučių). Ši taisyklė galioja ir vaikams, todėl atkreipkite dėmesį į vaikų maisto porcijas – labai dažnai verčiame juos valgyti per daug ir tuo pačiu pratiname nuo pat vaikystės persivalgyti. Mokykimės ugdyti saiką!

* Maistas neturi būti šaltas: jis turi būti šiltas arba kambario temperatūros. Šaltas maistas lėtina ir apsunkina virškinimą.

* Valgykite lėtai, gerai kramtykite maistą. Valgio metu galvokite tik apie maistą: pajuskite skonį, kvapą. Nevalgykite paskubomis, stovėdami ar prie televizoriaus.

* Stenkitės maitintis tuo, ką užauginote ir pagaminote patys arba jūsų artimi žmonės – tokiu atveju jūs tiksliai žinote, iš ko ir su kokia nuotaika pagamintas maistas. Maistas, kaip ir vanduo, “sugeria“ nuotaikas ir emocijas tų žmonių, kurie jį gamina.

* Nevalgykite 3 valandas prieš miegą, nes suvalgytas prieš pat miegą maistas nebus gerai suvirškintas, todėl atsiras toksinų, be to, žmogus blogai pailsės. Naktį organizmas turi visapusiškai ilsėtis. Įprotis vėlai valgyti gali tapti ir nutukimo priežastimi.

* Stenkitės, kad jūsų maiste būtų visi 6 skoniai: saldus, rūgštus, sūrus,kartus, aštrus ir aitrus. Gardinkite maistą jūsų mėgiamais natūraliais prieskoniais.

* Išmokti sveikai maitintis paprasta: tiesiog nepirkite produktų, kurie yra kenksmingi jūsų organizmui (rafinuoti, chemizuoti, daug kartų apdoroti) – ir po mėnesio jūs jų net neprisiminsite.

* Prieš miegą plaukite pėdas drungnu vandeniu ir po to ištrinkite jas augaliniu aliejumi – tai natūrali raminanti priemonė. Jei kasdien masažuosite pėdas sezamų aliejumi – sustiprinsite imunitetą. Tai ypač aktualu šaltuoju metų laiku arba susirgus.

* Miegui nesirenkite daug drabužių, jų turi būti kuo mažiau, jie turi būti laisvi, neturi varžyti. Negalima miegoti su kojinėmis. Patalas turi būti lygus, patogus, švarus.

* Prieš miegą vėdinkime kambarį – miegoti neišvėdintame kambaryje nesveika. Galima miegoti vasarą gryname ore, bet ne tuomet, kai lyja ar yra rūkas. Negalima miegoti dieną saulės atokaitoje.

* Ajurveda pataria miegoti ant šono. Miegas ant kairio šono gerina virškinimo sistemos darbą ir suteikia žmogui energijos, o miegas ant dešinio šono – galimybę gerai pailsėti. Tai susiję su kvėpavimu: kai miegame ant kairio šono – aktyvesnė dešinioji šnervė, kuri suteikia kūnui pozityvią energiją ir šilumą. Todėl jei kambaryje šalta – reikia gultis ant kairio šono, kad natūraliai sušiltume.

* Miegoti ant nugaros Ajurveda nepataria, nes tai blogai veikia smegenis. Blogiausia yra miegoti ant pilvo, nes tai visiškai sutrikdo kvėpavimą.

* Nuolatinis miego trūkumas labai kenkia sveikatai: tai išsekina organizmą ir susilpnina virškinimo ugnį. Sveikiausia – anksti gultis (iki 22 v) ir anksti keltis. Jei laikomės teisingo miego režimo – sustiprėja sveikata ir auga gyvenimiška energija.

* Dienos metu miegoti nesveika – tokiu metu gali miegoti tik vaikai, ligoniai ir labai pavargę ar išsekinti emociškai žmonės. Galima trumpai nusnūsti, jei yra poreikis, taip pat galima truputį pamiegoti karščiausiu paros metu žmonėms, kurie gyvena karšto klimato zonose.

* Kenčiantiems nuo nemigos naudinga prieš miegą išgerti šilto pieno su žiupsneliu muskato riešuto ir trupučiu šafrano. Naudinga prieš miegą masažuoti kūną su augaliniu aliejumi, išsimaudyti šiltoje vonioje, nuraminti emocijas. Būtinai gultis laiku.

* Geri kasdieniniai įpročiai – dvasinės ramybės ugdymas, pozityvus mąstymas, harmoningas bendravimas su žmonėmis, sveika mityba, pakankamas fizinis aktyvumas, buvimas gamtoje, dienos režimas – tai svarus kasdieninis indėlis į gerą sveikatą 🙂 .

(Mintys iš knygų ir paskaitų apie Ajurvedą, parengė ruvi.lt)

Rytų medicinos patarimai

* Nepamirškite visada nuoširdžiai šypsotis – akimis, iš širdies, su meile.. Tokia vidinė šypsena – profilaktika nuo visų ligų.

* Kai jūs prislėgti, pikti, liūdni, kai verkiate arba nerimaujate, jūsų organai išskiria nuodus; bet jei jūs laimingi ir šypsotės – jie gamina gydomąjį skystį, panašų į medų.

* Šiandien visi mes gyvename kažkokį karštligišką gyvenimą. Daugeliui jau pasidarė įprasta pabaigti darbo dieną su galvos skausmu. Su įtampa, kuri auga aplink ir jūsų viduje, reikia kažką daryti.

* Atrodytų keista, bet viskas ką reikia tokiu atveju daryti – aprimti ir nedaryti nieko. Kai iškyla sudėtinga situacija, reikia išmokti neleisti jai jūsų “įtraukti“.

* Todėl reikia šypsotis.. Tokio paprasto veiksmo dėka pasaulis keičiasi, ir tai, kas grasino tapti dideliais nemalonumais – tiesiog palengva išsisklaido.

* Iš pradžių gali būti sudėtinga įvertinti vidinės šypsenos poveikį, bet laikui bėgant, jei dažnai ją atliksite, ji taps neatsiejama jūsų gyvenimo dalimi.

* Kur bebūtumėte: jūs stovite, važiuojate ar einate – nusišypsokite, atsipalaiduokite, pripildykite savo širdį meile ir leiskite meilės bangoms užlieti visą jūsų kūną.

* Tai taip paprasta, ir taip naudinga.. Tiesiog įleiskite ramybę ir meilę į savo širdį, dažniau šypsokitės – ir visi jūsų nemalonumai ištirps tarsi ledas saulės spinduliuose.

* Ir.. mažiau kalbėkite – kruopščiai rinkitės: ką, kada ir kur kalbėti. Laiku ir vietoje ištartas žodis – pats vertingiausias. O tylėjimas išsaugo “Ci“ energiją.

* Mažiau nerimaukite ir daugiau veikite. Mažiau galvokite apie praeitį ir ateitį, nes būtent tai verčia nerimauti, patirti stresą.

* Vietoje to pasistenkite sutelkti savo dėmesį į tai, ką dabar galite padaryti. Mokykitės atleisti ir padėkite kitiems.

* Valdykite savo protą. Daugelyje rytų kalbų, tame tarpe ir kinų, sąvokos “protas“ ir širdis“ išreiškiami vienu žodžiu. Sujunkite protą ir širdį – protas be širdies daro mus šaltais cinikais.

* Kai pasieksite tokį sąmonės lygmenį, kai jūsų daugiau nedrums asmeninės ambicijos, kai pamiršite savo egoizmą ir vystysite širdies pojūčius – tuomet įgysite priemones, išlaisvinančias nuo ligų.

* Valdykite savo lytinius potraukius, neleiskite jiems valdyti jūsų. Pernelyg dažni intymūs santykiai mažina “Ci“ energijos atsargas ir sunkina gebėjimą koncentruotis.

* Protą jaudina tai, kas patenka į jį per akis, ausis, burną, nosį -t.y., per jausmus. Jaunystėje mes negalime teisingai suvokti lytinio potraukio, kad jis nepereikvotų mūsų energijos.

* Todėl geriau sutelkti savo dėmesį į kasdienius darbus ir vengti tokių “išsiblaškymų“.

* Ir nepamirškite “gerbti galvą ir laikyti kojas šiltai“. Galva – Dievo, širdies ir proto šventovė, iš kur vyksta visų gyvybiškai svarbių organų valdymas.

* Yra taisyklė, kurios derėtų laikytis: “Laikyk galvą šaltyje, o kojas šilumoje“. Tokiu būdu jūs išlaikysite energijos balansą visame kūne.

* Jei pernelyg daug energijos nuteka į galvą, jūs galite jausti diskomfortą, gali padidėti kraujospūdis. Nukreipdami energiją į pėdas, jūs galite sumažinti, normalizuoti kraujospūdį, o sekdami, kad kojos būtų šiltos – išvengti širdies priepuolių.

* Todėl trinkite pėdas ir sekite, kad jos būtų visada šiltos. O po to visada sukaupkite energiją pilve, bamboje, kuri taip pat turi būti šilta.

Šie paprasti patarimai padės jums išsaugoti ramią psichiką ir energijos balansą organizme, o tai reiškia – gerą sveikatą 🙂 .

(Mintys iš paskaitų, vertė ruvi.lt)

Medus: ir maistas, ir vaistas

Medus iš tiesų yra didelė Gamtos dovana žmogui. O vasara – metas, kai visapusiškai galime stiprinti sveikatą: grynas oras, saulutė, vanduo, švieži vaisiai, uogos ir daržovės. Ir taip norisi ne tik sustiprėti, bet ir pasiruošti atsargų žiemai iš savo užaugintų ar miške surinktų vasaros gėrybių – sveikai, kuo mažiau apdorojant.

Todėl džioviname ir šaldome, bet, pasirodo, yra dar vienas būdas (ypač aktualus žaliavalgiams) paruošti atsargų žiemai be virimo – tai konservavimas meduje. Jis žinomas nuo senų laikų, ir dažniausiai būdavo naudojamas žolininkų gydomaisiais tikslais.

Taip užkonservuotos uogos ar vaisiai yra ne tik vitaminų ir įvairių maistinių medžiagų šaltinis, bet ir puikiai išsilaiko iki sekančio sezono. Tiesa, tai nepigus konservavimo būdas, bet labai naudingas sveikatai, todėl verta jį prisiminti.

Paruošimo būdas paprastas: šviežias uogas ar vaisius gerai nuplauname, nusausiname, sutriname mediniu šaukštu, kad išleistų sultis. Paskui gerai sumaišome su medumi (1:1), supilame į stiklainius, sandariai užsukame ir pastatome į vėsią vietą – rūsį arba šaldytuvą.

Jei ilgiau stovi, kartais gali susisluoksniuoti medus ir sultys, ypač rūgščių uogų uogienės, pvz., raudonųjų serbentų. Tokiu atveju prieš valgant reikia ją tiesiog pamaišyti.

Nepamirškime, kad medų galime maišyti ir su įvairiomis džiovintomis vaistažolėmis ir prieskoniais – mėta, šalaviju, ramunėlėmis, cinamonu, imbieru ir pan.

Toks medus įgauna malonų skonį ir kvapą, padeda įsisavinti žolelių ar prieskonių veikliąsias medžiagas – taigi, turėsime puikią priemonę organizmui stiprinti ir palaikyti gerą sveikatą.

Įvairios medaus rūšys turi skirtingų gydomųjų savybių, tačiau bet kurios rūšies medus yra vertingas dėl gausybės vitaminų ir mikroelementų. Medus vartojamas ir vienas, o taip pat ir kaip sudedamoji įvairių gydomųjų mišinių dalis.

Jei vartojame gryną medų gydymui – paros kiekį reikėtų paskirstyti trims kartams, medų geriau ištirpdyti šiltame vandenyje (medaus negalima kaitinti ar virinti) ir gerti maždaug valandą prieš valgį arba 2 valandas po valgio.

Jei vartojame profilaktiškai – galime valgyti, pvz., su pieno produktais (pienu, varške) ar riešutais, svarbiausia – nepadauginti, kad nekiltų alerginių reakcijų. Sveikai besimaitinantys žmonės paprastai išsiugdo ir saiko jausmą, ir gebėjimą pajusti – ko reikia jų organizmui.

Pabaigai – keletas receptų su medumi sveikatos stiprinimui ir įvairių negalavimų gydymui.

Imuniteto stiprinimui. Sumaišyti susmulkintus graikiškus riešutus su medumi (1:1). Gerti po šaukštą 3-4 kartus per dieną.

Viso organizmo stiprinimui (po ligų, operacijų). Po 300 gramų susmulkintų alijošiaus lapų ir graikiškų riešutų, 300 gramų medaus. Po 1 šaukštelį ryte prieš valgį.

Imunitetui stiprinti, peršalimui ir kosuliui gydyti. Sumaišome lygiomis dalimis susmulkintus jaunus pušų ūgliukus ir medų. Palaikome, kol ūgliukai pradės leisti sultis, kasdien pamaišome. Maždaug po savaitės ūgliukus išimame. Gerti po šaukštelį, sumaišius su vandeniu: 3 kartus per dieną, jei sergame, o imuniteto stiprinimui – 1 kartą per dieną.

Slogos ir peršalimo gydymui. 1 citrinos sultis sumaišome su 100 gramų medaus. Gerti prieš miegą po 1 valg. šaukštą su šilta arbata arba pienu.

Bronchito gydymui. 1 stiklinę šviežiai spaustų morkos sulčių sumaišome su 2 valg. šaukštais medaus. Gerti po 1 valg. šaukštą 4-5 kartus per dieną.

Neurozių ir nemigos gydymui. 1 valg. šaukštą medaus išmaišyti stiklinėje šilto vandens arba pieno. Išgerti maždaug pusvalandį prieš miegą.

Visiems linkiu geros sveikatos 🙂 !

Gyvas maistas – sveikata

* Žmonės sugalvojo daugybę sveikatą gadinančio ir gyvenimą trumpinančio maisto. Ir.. ne ką mažiau priemonių, kovojančių su neteisingos mitybos pasekmėmis.

* Ar nebūtų paprasčiau pakeisti priežastį (neteisingą mitybą – į sveiką mitybą), nei nuolat kovoti su pasekmėmis?..

* Mitybos įpročiai – vieni stipriausių, nes skiepijami nuo pat vaikystės ir palaikomi tradicijomis (švenčių užstalėmis) bei maisto pramonės nuolat “tobulinama“ produkcija.

* Šiuos įpročius pakeisti nėra lengva, nes palengva jie tampa liguista priklausomybe nuo nesveiko maisto (daug kartų apdoroto, rafinuoto, chemizuoto).

* Šiuolaikiniai žmonės prarado žinias ir suvokimą apie sveiką maistą, todėl orientuojasi į gražią produkto išvaizdą ir skonį, kuris dabar dažniausiai yra dirbtinis. Maistas paverstas malonumu, todėl mitybai skiriama daug dėmesio, pinigų ir laiko.

* Kadangi maistas nekokybiškas – nuolat jaučiamas alkis, nes organizmas negauna reikalingų jam medžiagų. Todėl valgoma daug ir dažnai.

* Tuo tarpu mūsų protėviai pirmiausiai vertino maisto kokybę, o ne kiekį. Ir valgė tik 1-2 kartus per dieną, nes kokybiškas maistas suteikė pakankamai vertingų maistinių medžiagų ir energijos.

* Apie tai yra senovinis posakis: “Tas, kas valgo vieną kartą per dieną, yra išmintingas. Kas valgo du kartus – gurmanas, o kas valgo tris kartus – yra ligonis.“

* Įprotis valgyti tris ir daugiau kartų per dieną atsirado tik per pastaruosius du šimtmečius, kai augo maisto pramonė ir prasidėjo intensyvus maisto apdorojimas – virimas, kepimas, rafinavimas, konservavimas ir t.t. – kad produktai ilgiau išsilaikytų.

* Tokio apdorojimo metu žūsta didesnė dalis fermentų, vitaminų, mikroelementų, ir maistas nesuteikia organizmui reikalingų medžiagų ir energijos. Todėl žmogus jaučia alkį ir valgo dažniau ir daugiau, norėdamas pasisotinti.

* Taigi, mūsų laikais dauguma žmonių – maisto vergai, liguisti gurmanai. Pažvelkite į bet kurią kulinarijos knygą: juose daugybė sudėtingų, dažnai tarpusavyje nederančių produktų receptų. Belieka stebėtis žmogaus organizmo atsparumu..

* Kad pradėtume suprasti, kas yra sveikas maistas ir pradėtume sveikai maitintis, turėtume sugrįžti prie seniausių tradicijų, kai žmonės labiausiai vertino natūralų, kokybišką maistą.

* Natūraliausias ir sveikiausias maistas žmogui – gyvas, neapdorotas: švieži vaisiai ir daržovės, grūdai, riešutai, sėklos. Tai turėtų būti mitybos raciono pagrindas.

* Informacija apie daigintus grūdus ir sėklas yra daugelio tautų metraščiuose. Tai aprašė indų Ajurveda, kinai nuo senų laikų valgė juos nuolat, o Sibiro gyventojai vartojo juos gydomaisiais tikslais – kad ligonis greičiau pasveiktų ir sustiprėtų.

* Daigintus grūdus ir sėklas visada valgė ir valgo dvasiškai tobulėjantys žmonės: jogai, vienuoliai, žyniai.. Jie žinojo: žmogus tampa tuo, ką valgo – maistas įtakoja ne tik žmogaus sveikatą, bet ir sąmonę bei poelgius.

* Žmonės nuo seniausių laikų pastebėjo kad didžiausias kiekis visų naudingų medžiagų yra būtent daigintuose grūduose ir sėklose – juk tai potenciali būsimo augalo energija. Vėliau, kai augalas pradeda vystyti šaknų ir lapų sistemą, šių medžiagų žymiai sumažėja.

* Sudaiginti grūdai ar sėklos turi 40 kartų daugiau gyvų fermentų (enzimų), nei bet kokie kiti augalai. Toks maistas labai lengvai virškinamas ir gerai įsisavinamas – tik reikia jį gerai sukramtyti.

* Nuolat valgant gyvą maistą, natūraliai dingsta potraukis valgyti nesveiką maistą. Kartu dingsta ir visi žalingi įpročiai (rūkymas, alkoholizmas).

* Mityba gyvu maistu padeda taupyti pinigus (griauna mitą apie “brangų“ sveiką maistą), laiką (greitai pagaminamas), energiją (kurios nereikia eikvoti nesveiko maisto virškinimui), tausoja mūsų visų vienintelius Namus – Žemę.

* Jei norime būti sveiki, palengva turime sugrįžti prie natūralios, gyvos mitybos – tai tiesiausias kelias į gerą sveikatą, žvalumą ir dvasinę pusiausvyrą.

(Iš paskaitų apie sveiką mitybą, parengė – ruvi.lt)

Daiginti grūdai ir sėklos

Tai pačios Gamtos dovanotas maistas ir vaistas, žinomas nuo seniausių laikų, tačiau mūsų dienomis nepelnytai primirštas. Kodėl jis toks vertingas?

Įvairiuose grūduose ir sėklose glūdi mieganti gyvybinė energija, kuri pabunda, kai juos pamerkiame į vandenį. Pabudusi energija yra maksimalaus gyvybinio aktyvumo fazėje, todėl šis maistas – gyvas.

Valgydami jį, mes gauname natūralią energiją ir žvalumo užtaisą, nes jame gausu biologiškai aktyvių medžiagų, kurios idealiai tinka žmogaus organizmui. Be to, toks maistas neturi jokių neigiamų šalutinių poveikių.

Daiginti grūdai ir sėklos naudingi visiems: sveikiems – gerai sveikatai palaikyti, sergantiems – atgauti gerą savijautą ir sustiprėti.

Jie ypač naudingi vaikams, pagyvenusiems žmonėms, nėščioms ir maitinančioms moterims, o taip pat žmonėms, dirbantiems intensyvų fizinį ir protinį darbą.

Daiginti grūdai ir sėklos turi daugybę naudingų savybių:

* normalizuoja rūgščių-šarmų balansą;
* valo ir tonizuoja organizmą;
* stimuliuoja medžiagų apykaitą ir kraujo gamybą;
* stiprina imunitetą;
* kompensuoja vitaminų ir mineralinių medžiagų trūkumą;
* palaiko normalią nervų sistemos veiklą;
* reguliuoja gyvybiškai svarbius procesus bet kokiame amžiuje;
* didina darbingumą, gerina judesių koordinaciją;
* stiprina regėjimą, dantis, plaukus;
* mažina cholesterolį, reguliuoja kraujospūdį;
* yra daugelio ligų profilaktinė priemonė.

Be to, daigintų grūdų ar sėklų reikia nedaug – viso labo 50-100 gramų į parą – to pakanka, kad palaikytume optimalų organizmo darbą. Juos galima valgyti vienus arba dėti į daržovių salotas. Negalima virti ar kaitinti, nes praranda visas vertingas savybes.

Daiginti galime įvairius grūdus ir sėklas. Visi jie gyvybiškai aktyvūs, tačiau turi skirtingas specifines savybes. Pagrindinis pasirinkimo kriterijus – jos turi būti skanios žmogui.

Pažvelkime į kai kurių grūdų ir sėklų specifines savybes.

Grikiai. Daigintuose grikiuose yra vertingų baltymų, angliavandenių, daug magnio, fosforo, cinko, kalcio, geležies, boro, jodo, vitaminų B1, B2, B3, rutino. Didina hemoglobino kiekį, stiprina kraujagysles, mažina kapiliarų trapumą. Tinka esant anemijai, chroniškiems stresams, sergant angina ar bronchitu.

Moliūgų sėklos. Daigintose sėklose yra vertingų baltymų, riebalų, magnio, fosforo, geležies, vitaminų B1, C, E, karotino. Ypač daug cinko, kuris reikalingas normaliam smegenų darbui. Gerina šlapimo sistemos darbą, naudingas vyrams prostatos ligų profilaktikai ir gydymui.

Saulėgrąžų sėklos. Juose yra baltymų ir riebalų, lecitino, daug magnio, kalcio, geležies, jodo, mangano, vario, kobalto, vitaminų B1, B3, B5, B6, B9, D, E, F, biotino, karotino. Normalizuoja rūgščių-šarmų balansą, stiprina nervų sistemą, gerina regėjimą ir odos būklę.

Rugiai. Daiginti grūdai turi vertingų baltymų, angliavandenių, fosforo, kalio, magnio, mangano, kalcio, cinko, geležies, seleno, vario, vanadžio,ir kt. Vitaminų B1, B2, B3, B5, B6, B9, E, F, biotino. Gerina širdies ir smegenų darbą, stimuliuoja virškinimo sistemos darbą, lengvina streso pasekmes, gerina odos ir plaukų būklę.

Žirniai. Daiginti žirniai turi vertingų baltymų ir riebalų, ląstelienos, daug kalcio, magnio, kalio, vitaminų A ir C. Žemo kaloringumo ir didelio maistinio vertingumo derinys.

Pupos. Daigintos pupos turi daug lengvai įsisavinamų baltymų, angliavandenių, riebalų, daug kalio, fosforo, vario, cinko, B grupės vitaminų ir vitamino C. Mažina cukraus kiekį, varo šlapimą, turi priešmikrobinį poveikį, padeda normalizuoti širdies veiklą.

Kviečiai. Tai vertingiausi daiginti grūdai – ir maistas, ir vaistas. Turi visą rinkinį vitaminų ir mikroelementų. Jau po dviejų savaičių vartojimo pastebimas ryškus savijautos pagerėjimas, pagražėja oda, pagerėja plaukų būklė. O po ilgesnio vartojimo (pusmečio, metų) – regėjimo ir bendras sveikatos pagerėjimas.

Kaip sudaiginti grūdus ar sėklas? Tai labai paprasta: iš vakaro grūdus arba sėklas išplauname po šaltu tekančiu vandeniu ir supilame į gilesnį indą. Po to užpilame vandeniu (nevirintu!), kad pilnai apsemtų ir kokius 2 cm viršaus, nes gali pabrinkti.

Statome šiltoje (kambario temperatūros) vietoje. Ryte vandenį nupilame, grūdus ar sėklas praplauname. Jei nepasirodė daigeliai – dar palaikome vandenyje. Vertingiausi grūdai tuomet, kai atsiranda 1-2 mm ūgliukai.

Geriausia kaskart pasiruošti šviežius, bet galima ir neilgai palaikyti šaldytuve. Būtina sąlyga – valgant juos reikia labai gerai sukramtyti (vaikams galima sutrinti) – tuomet visos naudingos medžiagos bus įsisavintos.

Daiginti grūdai arba sėklos ypač naudingi pavasarį, kai mūsų organizmas po žiemos nusilpsta ir kol nėra natūraliai užaugintų mūsų šalyje daržovių ir vaisių. O valgydami juos pastoviai, jausitės žvalūs ir kupini jėgų.

Visiems linkiu geros sveikatos! 🙂

(Iš paskaitų apie sveiką gyvenseną, parengė – ruvi.lt)

Sveikata – tai laimė..

* Klaidinga manyti, kad jūsų sveikata priklauso tik nuo gydytojų. Taip, jie gali išgelbėti gyvybę, gali išgydyti ligą, bet jie tik atves jus prie sveikatos starto linijos, o toliau – kad būtumėte sveiki – turite pasikliauti savimi.

* Sveikata – tai rezervinės organų ir visos mūsų fiziologijos galios. Jos reikalingos normaliam įvairių funkcijų palaikymui – ramybės ar fizinio aktyvumo būsenoje, fizinių ar psichinių krūvių metu, o taip pat – kad nesirgtume, o susirgę – kuo greičiau pasveiktume. Ir šių organizmo galių jokiais vaistais neišgausite. Jas gali vystyti tik pats žmogus fiziniu krūviu, sveika mityba, organizmo grūdinimu, darbu, psichologine pusiausvyra.

* Žmogaus prigimtis yra labai stipri. Būna įgimtos ligos, smulkūs negalavimai, bet dažniausia rimtų ligų priežastis – neteisingas gyvenimo būdas. Dėl jo nyksta organizmo rezervai ir susidaro palanki terpė ligoms.

* Organizmas turi galingas apsaugos jėgas – imuninę sistemą, kompensacinius mechanizmus. Ligos atveju jie būtinai suveikia, tik reikia sudaryti sąlygas sveikimui – ramybę ir laiką. O gydytojo patarimai ir vaistai turėtų tik padėti natūraliam sveikimui.

* Imuninė sistema patikimai saugo žmogų, bet tik tuo atveju, jei žmogus ja rūpinasi: teisingai maitinasi, pakankamai juda, kvėpuoja grynu oru, neperkrauna organizmo vaistais, nepatiria nuolatinio streso, neturi žalingų įpročių. O vadinamieji autoimuniniai susirgimai – tai imuniteto per didelio aktyvumo (perkrovimo) rezultatas.

* Gerai sveikatai palaikyti labai svarbi teisinga, subalansuota mityba su būtina kasdienine šviežių daržovių ir vaisių porcija – kad išlaikytume optimalų svorį ir suteiktume organizmui visas reikalingas medžiagas.

* Fizinis aktyvumas – taip pat svarbus sveikatos faktorius. Kiekvienam reikėtų pasimankštinti bent 20-30 minučių per dieną. Tai turi būti mėgiami pratimai: bėgimas, judrūs žaidimai, ėjimas, plaukiojimas ir t.t.. Jei žmogus metų metais mažai judėjo, priaugo svorio – negalima rautis per trumpą laiką grąžinti tai, kas apleista. Fizinė forma atstatoma palaipsniui, pamažu didinant krūvį.

* Svarbi sveikatos sąlyga – mūsų psichikos būsena. Nėra lengva ją valdyti, ypač jei žmogus dažnai patiria stresą. Todėl jei jaučiate įtampą – būtinai ieškokite būdų atgauti dvasinę pusiausvyrą: tai gali būti kvėpavimo ar atsipalaidavimo pratimai, pakankamas poilsis ir miegas, buvimas gamtoje.. O fiziniai pratimai padeda sudeginti adrenalino perteklių.

* Kad būtumėte sveiki – reikalingos nuolatinės asmeninės pastangos, kurių pakeisti niekas negali. Laimei, žmogaus organizmas toks tobulas, kad grąžinti sveikatą galima beveik visada. O rimtos ligos ar senatvės atveju tos pastangos turėtų žymiai išaugti.

* Jei žmonės sveikai gyventų – dauguma jų būtų sveiki. Tuomet gydytojai gydytų tik kritiniais atvejais – suteiktų būtiną pagalbą po nelaimingų atsitikimų, avarijų, lūžių ir pan.

* Pagrindinė šiuolaikinės medicinos bėda tame, kad ji nukreipta į ligas, o ne į sveikatą. Medicina pervertino save ir visiškai nuvertino žmogaus natūralias pasipriešinimo ligai jėgas, kurias turi kiekvienas organizmas.

* Koks gydytojas yra geras? Tas, kuris tobulėja savo profesijoje visą gyvenimą. Tas, kuris išgydo ir moko sveikai gyventi. Kuris mato žmogaus organizmą kaip visumą, sistemą, o ne atskirų organų rinkinį.

* Negalima leisti į mediciną beširdžių žmonių. Mokytojas ir gydytojas – dvi profesijos, kuriose meilė žmonėms yra būtinas bruožas.

* Kas yra liga, jaučia kiekvienas: tai įvairių funkcijų sutrikimai, trukdantys gyventi ir būti laimingais. Gaila, kad sveikatą pradedame vertinti dažniausiai tuomet, kai susergame. O juk sveikata – tai jau yra laimė..

(Mintys iš mokslininko, kardiochirurgo N. Amosovo straipsnių, parinko ir vertė – ruvi.lt)