Ajurveda apie maisto skonį

Ajurvedoje maisto skonis suskirstytas į šešias grupes: saldus, rūgštus, sūrus, aštrus, kartus ir aitrus. Kiekvienas skonis turi tam tikras savybes ir poveikį žmogaus organizmui. Būtent žinios apie maisto skonio savybes ir yra raktas į Ajurvedinės mitybos suvokimą.

Žinodami skonio poveikį, mes galime ne tik sveikai maitintis, bet ir pritaikyti tam tikrų maisto produktų savybes sveikatos stiprinimui susirgus, o taip pat optimaliam kūno svorio palaikymui. Ir, galiausiai – suprasti, kodėl kartais taip norisi išskirtinai kažkokio skonio maisto..

Įdomu tai, kad norint pajusti maisto skonį, būtina, kad liežuvis būtų drėgnas. Jei ant sauso liežuvio užbersime pipirų ar cukraus – skonio nepajusime. Įdomu ir tai, kad didesnė dalis maisto produktų turi vieną dominuojantį skonį, ir vieną-du papildomus. Skirtingas skonio savybes turi ir prinokę bei neprinokę vaisiai ar daržovės.

Norėdami tiksliai sužinoti – kokio skonio produktai mums tinka, turėtume pagal Ajurvedą nustatyti savo kūno konstituciją, kuri, beje, retai būna gryna: čia taip pat galimi įvairūs deriniai. Todėl peržvelkime bendras maisto skonio savybes ir poveikius.

Pradėkime nuo saldaus skonio. Jis turi savyje žemės ir vandens elementus, yra sunkus ir drėgnas, turi šaldantį poveikį. Tai reiškia, kad saldus maistas sulėtina virškinimą, didina drėgnumą ir kūno svorį (tuo nesunku įsitikinti, jei saldumynų valgoma per daug).

Besaikis saldumynų valgymas gali sukelti ir apatiją, mieguistumą, apetito sutrikimus. Valgomas optimaliai, saldus maistas didina organizmo tonusą, gerina odos atsinaujinimą ir plaukų augimą, mažina troškulį, neutralizuoja kai kurių toksinų poveikį.

Saldus maistas maitina organizmo nervines ląsteles, skatina jų regeneraciją ir suteikia jėgų, todėl rekomenduojamas sveikimo metu po ligų, operacijų ar nervinio išsekimo. Turi ir raminamąjį poveikį: pasaldinta žolelių arbata ar šiltas pienas prieš miegą sumažina stresą ir įtampą, atpalaiduoja kūną ir protą.

Saldų skonį turi: kviečiai, ryžiai, soros, kukurūzai, avižų grūdai, burokėliai, kokosas, datulės, melionai, migdolai, pienas, medus, visi saldumynai, mėta, kardamonas, cinamonas, gvazdikėliai ir t.t..

Rūgštus skonis turi savyje žemės ir ugnies elementus, yra sunkus ir drėgnas, poveikis – šiltas. Jei saikingai – stimuliuoja virškinimą, turi lengvą šildantį poveikį organizmui ir suteikia žvalumo sąmonei bei aštrumo protui. Perteklius didina troškulį, yra toksiškas kraujui, sukelia opas, rėmenį, rūgštingumą, o taip pat didina jausmingumą ir dirglumą.

Rūgštų skonį turi: jogurtas, kefyras, sūris, citrusiniai ir visi rūgštūs vaisiai, žalios vynuogės, ybiškė, rūgštūs marinatai ir t.t..

Sūrus skonis turi savyje ugnies ir vandens elementus, yra drėgnas ir sunkus, turi šildantį poveikį. Jei sūraus maisto valgome saikingai – padeda virškinimui, didina energiją, veikia kaip antiseptikas ir laisvinamieji. Suteikia protui pusiausvyros.

Be to, sulaiko vandenį organizme ir panaikina kitų skonių poveikį. Per dideli kiekiai gali padidinti kraujospūdį, sukelti opas žarnyne, išbėrimus, o taip pat didinti varginantį proto aktyvumą (neramų protą), teisuoliškumą.

Sūrų skonį turi: druska, jūros augalai, visi sūdyti ir konservuoti produktai, kur naudojama daug druskos.

Aštrus skonis turi savyje ugnies ir oro elementus, yra lengvas ir džiovinantis, turi šildantį poveikį. Tai “karščiausias“ iš visų skonių, todėl yra geriausias virškinimo stimuliatorius. Vartojant optimaliai – valo burnos ertmę, padeda virškinimui ir maisto įsisavinimui, valo kraują ir kūną, gerina kraujo tekėjimą, gydo odos ligas, skatina aktyvumą bei proto skaidrumą.

Perteklius didina prakaitavimą, sukelia gerklės perštėjimą, deginimą skrandyje, rėmens atsiradimą, žadina agresyvumą, užsispyrimą ir pyktį.

Aštrų skonį turi: svogūnas, česnakas, raudonoji vienmetė paprika, ridikai, imbieras, pipirai, kalendrų sėklos, garstyčių sėklos ir visi aštrūs prieskoniai.

Kartus skonis turi savyje oro ir eterio elementus, yra lengvas ir sausas, turi šaldantį poveikį, išryškina kitus skonius. Saikingai labai naudingas: valo žarnyną ir naikina žarnyno parazitus, padeda neutralizuoti ir pašalinti toksinus, suteikia odai ir raumenims stangrumo, malšina troškulį, turi priešuždegiminį poveikį (mažina karštį), skatina proto aiškumą.

Beje, įvairiose senovinėse praktikose kartūs žolynai buvo naudojami aiškiaregystės ugdymui ir astralinėms kelionėms.. Per daug kartaus skonio maisto – silpnumas, išsekimas, sausumas, galvos svaigimas, o taip pat beviltiškumo ir ilgesio pojūtis.

Kartų skonį turi: geltonos rūgštynės, tamsios lapinės daržovės, pienių šaknys, gencijono šaknis, kurkuma, ožragės sėklos, sezamo sėklos ir t.t..

Aitrus skonis turi savyje oro ir žemės stichijas, daro lengvą šaldantį poveikį, bet ne tokį stiprų, kaip kartus skonis. Turi raminančių savybių, naudingas sergant sąnarių ligomis, rekomenduojamas gausiai prakaituojant, gydant viduriavimą, išoriškai – stabdo kraujavimą ir malšina uždegimą. Padeda vystyti asketišką, realų požiūrį į gyvenimą, nuramina emocines audras.

Sunkina virškinamojo trakto darbą, todėl gali sukelti vidurių užkietėjimą, o aitrių maisto produktų perteklius gali sukelti kraujagyslių siaurėjimą, pakenkti širdžiai bei skatinti nihilistinį požiūrį į gyvenimą, nusivylimą.

Aitrų skonį turi nedaug maisto produktų: granatai, kalafiorai, spanguolės, salierai, špinatai, kai kurios obuolių rūšys, o taip pat neprinokę daržovės ir vaisiai, ypač – neprinokę bananai, kurių valgyti, žinoma, negalima. Daugelyje produktų, pvz., pupelėse ir lęšiuose šalia dominuojančio saldaus skonio yra ir aitrus skonis.

Štai tokios bendros maisto skonių savybės. Jas žinodami, galime išmokti pajusti – ko mūsų organizmui reikia, kas jam naudinga, ir, svarbiausia – mokytis ugdyti saiką mityboje. Taip pat turime atminti, kad šios charakteristikos taikomos tik natūraliam (ne cheminiam, ne žalingam organizmui!), teikiančiam gyvybę ir sveikatą maistui. Visiems linkiu geros sveikatos! 🙂

11 minčių apie „Ajurveda apie maisto skonį“

  1. Senieji mokymai paremti ilgamečiais dąugelio kartų stebėjimais ir išvadom iš patirties. Verta į juos įsiklausyti, todėl kad dabartinės mitybos tendencijos ir gydymas pagal rezultatus aklavietėj. Ligų ir ligonių vis daugėja, nes gyvenam ir maitinames nenatūraliai, prieš savo prigimtį. Ajurvedos žinios padeda susigrąžinti supratimą, kas aplamai yra sveikata.

    Patinka

  2. Sveikos 🙂

    Natūralaus arba bent jau mažai chemizuoto maisto yra, tik reikia paieškoti. Vasarą, jei yra sodas – galima užsiauginti patiems daržovių, net vazonuose puikiai auga salotos ar svogūnai. Tereikia noro ;). Ir, žinoma, žinių.

    Sutinku – apskritai mums skiepijamas gyvenimas prieš žmogišką prigimtį. Bet jeigu tai suprantame – galime gyventi kitaip. Jei nesuprantame – mums atrodo normalu tai, kas yra nenormalu. Tam ir reikalingos žinios, kad atskirtume, kas yra kas :). O senosios žinios – pritariu, kad yra vertingos, nes patikrintos.

    Jaukaus vakaro! 🙂

    Patinka

  3. Sveiki. Ar parduotuvėje galima rasti konors saldaus kad būtų be visokių priedų ir chemijos? Labai noriu sausainių, šokolado, bet kai paskaitau sudėtį, visas noras praeina. Galvojau pirkti kas privačiai, namie kepa, kaip patys sako “be jokių priedų“. Bet ir ten manau visko yra…

    Patinka

    1. Sveiki! Taip ir yra – jau žaliava auginant yra chemiškai apdorota, todėl, deja, ekologiškų produktų praktiškai neliko. Na, bet visada galima sumažinti tų chemikalų kiekį mityboje, jei nepirksime tų saldumynų ar kitų produktų, kur sudėtis ilgiausiu sąrašu surašyta. Tokia jau mūsų dienų tikrovė…

      Patinka

    2. Tai kas saldu auga ant medžių, tai vaisiai ir uogos. Tai kas kepta ar kitaip termiškai apdorota nėra saldu, bet saldinta. Papasninkautite tris savaites gerdamas (-a) tik vandenį ir nieko daugiau, išeikite iš pasninko gerdamas (-a) tik šviežiai spaustas šviežių vaisių sultis, po to valgykite tik uogas ir vaisius. Kai šitą pabandysite jums ir svogūnas pasirodys saldus.

      Patinka

  4. Aš nuo trečiadienio susirgau (gerklė, sloga, dar temperatūra buvo sukilusi), tai jau taip labai mažai valgiau, tik arbūzą, melioną, obuolius, medų, duoną. Tai tokia kančia buvo kad…. būtinai turėjau iš tos savijautos išeiti. Bandysiu neprisivalgyti, bet tokio pasninko manau neištempsiu.

    Patinka

    1. Viskas priklauso nuo noro arba poreikio. Aš apie pasninką sužinojau 2011 metais ir… 5,5 metų nieko nedariau. Žinojau, kad gerai, savijauta pagerėja, nuovargis dingsta, tie kas sunkiai serga pasveiksta, bet vis tiek nieko nedariau. Po to kažkas pasikeitė smegeninėje ir pradėjau. Staiga ir iš karto. Nepasninkaukite kol nebūsite pasiruošęs (-usi). Jūs teisingame kelyje, o pačios geriausios mintys aplankys pačiu tinkamiausiu metu.

      Patinka

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Connecting to %s

%d bloggers like this: