*Geriau tiesa, parašyta sunkiais žodžiais, nei melas, parašytas gražiomis eilėmis.
*Ne visada galima pasitikėti tuo, ką matome – juk ir druska atrodo taip pat, kaip cukrus.
*Viskas ne taip paprasta, kaip norėtume, bet ir ne taip sudėtinga, kaip mums atrodo…
*Išmintis ateina kartu su gebėjimu palaikyti vidinę ramybę.
*Žmonės klysta ne tik todėl, kad kažko neišmano ar trūksta patirties, jie klysta dažniausiai todėl, kad yra klaidinami.
*Žmogaus sąmonė – aukščiau įmantriausių technologijų.
*Žmonijos progresas – ne technologijose, o žmonių vienybėje bendrai visų gerovei.
*Jei norime kažko išmokyti – būkime gyvu pavyzdžiu to, ko norime išmokyti.
*Neįmanoma pasitikėti žmonėmis, kurie nejaučia atsakomybės už savo veiksmus.
*Bet kokios grandinės stiprumas nustatomas pagal jos silpniausios grandies atsparumą.
*Kad atrastume “savus“ žmones, pirmiausia reikia atrasti save.
*Netobulumas negali sukurti tobulumo, kaip jis besistengtų…
*Kai iš žmogaus yra kažko primygtinai reikalaujama, jis neturi galimybės to panorėti…
*Visos kovos ir karai prasideda ne nuo smūgių ar šūvių, o nuo neapykantos.
*Besikaupiantis žmoguje pyktis ar neapykanta galiausiai sužlugdo patį žmogų.
*Negatyvios emocijos blokuoja mąstymo procesą.
*Negatyvios emocijos neatneša tai, ko norite, jos atneša tik tai, ko nenorite.
*Nieko vertingo negatyviuose pergyvenimuose nėra ir negali būti – jie išsekina psichiką, griauna sveikatą, gesina dvasingumą, supriešina žmones.
*Jei laimė susiejama su laikinais dalykais, tuomet ji ir bus laikina.
*Į šviesą galima ateiti tik šviesiu keliu.
*Atsiranda išmanūs telefonai, protingi namai, išmanūs virduliai, protingi laikrodžiai.., bet kažkur dingsta protingi ir išmanūs žmonės…
*Žmonės kartais primena knygas: vieni apgauna savo viršeliu, kiti – nustebina savo turiniu.
*Darydami gerus darbus, negalvokime apie atpildą – jis atras mus tuomet, kai mums tai bus tikrai reikalinga.
*Dvasiškai artimi, mylintys žmonės sukuria harmoningą, šviesią erdvę, kurios negali sugriauti jokios išorinės stichijos.
*Mums reikalinga meilė, o ne daiktai, kad turėtume jaukius namus.
*Mūsų draugai – mūsų laimės dalelė.
*Dvasingi, mylintys žmonės kuria šviesią šios planetos istoriją, jie – tarsi kelrodžiai švyturiai tamsiu laikotarpiu.
*Burtininkas – ne tas, kas paverčia šviną auksu arba sukelia audrą, bet tas, kas gali uždegti gėrio ir vilties šviesą nusiminusio arba kenčiančio žmogaus širdyje.
*Įžvelkime gėrį rudens žvarboje – ji paskatina mus dažniau susitikti, bendrauti, šildyti žmones savo širdies šiluma 🙂 !
Parengė ruvi.lt
Meilės ir santarvės mums visiems 🙂 !
ruvi 