Žinai, viskas aprims. Tiki? Viduje bus tyliau. Pasibaigs neišsakyti žodžiai. Sudegs neradę adresato laiškai. Tu atsikvėpsi ir paleisi ranką.
Pastebėsi po savo pirštais gyvenimą. Šilumą, šaltį, pulsą. Po to daugiau. Tilps daugiau: garsų, kvapų, naujų žmonių. Prisiminimai liausis kviesti į praeitį, praras balsą, apimtį ir spalvą. Pasiliks tik šviesa.
Atsigręši atgal: šviesu. Šildo. Nugarą šildo. Ir jau galima gyventi. Ir pajusti, kad viskas – tavo. Ir to neatimsi.
O visa kita ištirpdys laikas.
Padėka autorei! Pagal Olios Majer esė, vertė ruvi.lt
Meilės ir gerosios vilties mums visiems 🙂 !
ruvi 