Net viena diena gamtoje – atnaujina ir atgaivina…
Atgaivina net labai pavargusią sielą… stebuklingu medaus pleistru prisiliečia prie bet kokio skausmo…
Kai sielą išvargina šurmulys ir bėgimas kasdienybės ratu, ji nuklysta nuo savo prigimtinio kelio.
Ir tuomet jai taip trūksta tyrumo ir dangaus šventovės ramybės, šilto lietaus, vaivorykštės, pasivaikščiojimų po pievas ar kalnus, spalvotų saulėlydžių, vaikštinėjimo basomis, vandens gaivos, krentančių žvaigždžių, vėjo melodijų…
Siela sunegaluoja, kai jai trūksta paprastumo ir grožio…
Nuoširdi padėka! Pagal Ijos Latan esė, vertė ruvi.lt
Meilės ir gerumo mums visiems 🙂 !
Sielai tikrai reikia pabuti gamtoje, kad apsivalyti, pasikrauti nauja energija.
PatinkaPatinka
Gyvybę papildo ir atgaivina tik kita gyvybė, todėl taip gera pabūti gamtoje…
PatinkaPatinka