Ne ta saulė sušildo, kurios mes laukiame pilkame danguje, susiedami su ja savo nuotaikas, bet ta, kurią mes galime pajusti net gūdžiausioje tamsoje, sukurdami ją ta šiluma, kurią pagimdo mūsų gražiausi jausmai…
Sušildo tylių naktinių pokalbių saulė iš pasitikėjimo sąsajų, kurios sklinda nuo vienos mylinčios sielos į kitą…
Sušildo ilgai lauktų susitikimų saulė po išsiskyrimo…
Sušildo motinos švelnumo ir tėvo rūpesčio saulė…
Sušildo džiaugsmo pamaitinti alkaną, paguosti kenčiantį, padėti bejėgiam saulė…
Sušildo vaiko rankų, apvijusių tavo kaklą saulė…
Sušildo poilsis po nuovargio, tyla po triukšmo, jauki prieblanda po akis rėžiančios šviesos…
Sušildo tas, kurio lauki iš visur, šnabždėdamas savo sukurtus apsaugos žodžius…
Sušildo viskas, ką darai su meile, atiduodi su meile, priimi su meile…
Sušildo gyvenimas, tyras… tiesiog tyras gyvenimas…
Ir sušildo viltis, kad visa tai tęsis…
Joks prastas oras neatims mūsų asmeninės saulės, mielieji… Ir būtent asmeninė saulė išsklaidys bet kokį prastą orą…
Gyvenkime šilumoje!
Padėka autorei! Pagal Lilios Grad esė, vertė ruvi.lt
Meilės ir gerumo mums visiems 🙂 !
ruvi 
Linkiu visiems gyvenime daug Meiles, Silumos ir Sviesos! Labai aciu, Ruta, uz nuostabius straipsnelius!
PatinkaPatinka
Ačiū tau, miela Jone 🙂 !
PatinkaPatinka