Kiekvienas iš mūsų gimsta su gebėjimu mylėti, vidine nuojauta, puikia intuicija, kuri suteikia galimybę atpažinti priešiškumą, blogą įtaką ir priimti teisingus sprendimus. Vienintelis dalykas, kurį mes prarandame laikui bėgant – tai pasitikėjimas savimi.
Sužeisti ir išsekinti bandymais pelnyti meilę, būti gerais arba tiesiog išgyventi, mes išmokstame gintis, bet prarandame tą tvirtą ir tyrą pasitikėjimo pojūtį. Ryšį su savimi. Bet momentas, kai jį galima bus prisiminti, būtinai nutinka.
Tai gali būti naujas geras draugas. Arba įdomi kelionė. Šalta šiaurės jūros banga, užliejanti krantą. Teisingas sprendimas. Nuoširdi malda. Arba pati giliausia neviltis. Tai gali būti šokis, praregėjimas, kopimas į kalno viršūnę, teisingas šachmatų ėjimas, naktis su mylimu žmogumi mėnulio šviesoje arba tyros skaistybės mėnesiai. Tai gali būti netikėtas vasaros lietus, užtikęs mus garuojančiame nuo birželio karščio lauke. Bet tokia diena būtinai ateis.
Ir tuomet jūs prisiminsite šį ryšį. Sušuksite “Mama Mia!“ ir nuo šios minutės pradėsite pačią nuostabiausią kelionę į save. Ir bet koks kelias, įvykis, susitikimas bus pripildytas prasme ir ypatingu, gaiviu ir įkvepiančiu būdu pasitikėti pasauliu – pasitikėjimu savimi.
Padėka autorei! Pagal K. Frida esė, vertė ruvi.lt
Meilės ir gerovės mums visiems 🙂 !
ruvi 