*Geriau tiesa, parašyta sunkiais žodžiais, nei melas, parašytas gražiomis eilėmis.
*Ne visada galima pasitikėti tuo, ką matome – juk ir druska atrodo taip pat, kaip cukrus.
*Viskas ne taip paprasta, kaip norėtume, bet ir ne taip sudėtinga, kaip mums atrodo…
*Išmintis ateina kartu su gebėjimu palaikyti vidinę ramybę.
*Žmonės klysta ne tik todėl, kad kažko neišmano ar trūksta patirties, jie klysta dažniausiai todėl, kad yra klaidinami.
*Žmogaus sąmonė – aukščiau įmantriausių technologijų.
*Žmonijos progresas – ne technologijose, o žmonių vienybėje bendrai visų gerovei.
*Jei norime kažko išmokyti – būkime gyvu pavyzdžiu to, ko norime išmokyti.
*Neįmanoma pasitikėti žmonėmis, kurie nejaučia atsakomybės už savo veiksmus.
*Bet kokios grandinės stiprumas nustatomas pagal jos silpniausios grandies atsparumą.
*Kad atrastume “savus“ žmones, pirmiausia reikia atrasti save.
*Netobulumas negali sukurti tobulumo, kaip jis besistengtų…
*Kai iš žmogaus yra kažko primygtinai reikalaujama, jis neturi galimybės to panorėti…
*Visos kovos ir karai prasideda ne nuo smūgių ar šūvių, o nuo neapykantos.
*Besikaupiantis žmoguje pyktis ar neapykanta galiausiai sužlugdo patį žmogų.
*Negatyvios emocijos blokuoja mąstymo procesą.
*Negatyvios emocijos neatneša tai, ko norite, jos atneša tik tai, ko nenorite.
*Nieko vertingo negatyviuose pergyvenimuose nėra ir negali būti – jie išsekina psichiką, griauna sveikatą, gesina dvasingumą, supriešina žmones.
*Jei laimė susiejama su laikinais dalykais, tuomet ji ir bus laikina.
*Į šviesą galima ateiti tik šviesiu keliu.
*Atsiranda išmanūs telefonai, protingi namai, išmanūs virduliai, protingi laikrodžiai.., bet kažkur dingsta protingi ir išmanūs žmonės…
*Žmonės kartais primena knygas: vieni apgauna savo viršeliu, kiti – nustebina savo turiniu.
*Darydami gerus darbus, negalvokime apie atpildą – jis atras mus tuomet, kai mums tai bus tikrai reikalinga.
*Dvasiškai artimi, mylintys žmonės sukuria harmoningą, šviesią erdvę, kurios negali sugriauti jokios išorinės stichijos.
*Mums reikalinga meilė, o ne daiktai, kad turėtume jaukius namus.
*Mūsų draugai – mūsų laimės dalelė.
*Dvasingi, mylintys žmonės kuria šviesią šios planetos istoriją, jie – tarsi kelrodžiai švyturiai tamsiu laikotarpiu.
*Burtininkas – ne tas, kas paverčia šviną auksu arba sukelia audrą, bet tas, kas gali uždegti gėrio ir vilties šviesą nusiminusio arba kenčiančio žmogaus širdyje.
*Įžvelkime gėrį rudens žvarboje – ji paskatina mus dažniau susitikti, bendrauti, šildyti žmones savo širdies šiluma 🙂 !
Parengė ruvi.lt
Meilės ir santarvės mums visiems 🙂 !
Labai aciu uzz tiek daug geru minciu!
“Atsiranda išmanūs telefonai, protingi namai, išmanūs virduliai, protingi laikrodžiai.., bet kažkur dingsta protingi ir išmanūs žmonės…“ Deje, bet tenka pripazinti, kad tai tiesa.
PatinkaPatinka
Sveika, Jone 🙂 !
Na taip, kai per daug pasitikima technologijomis – prarandamas poreikis, o ir noras savarankiškai mąstyti, ir, aišku, kad tai atbukina. Ir, apskritai, akivaizdu, kad technologijos padarė gyvenimą sudėtingesniu ir painesniu, bet deklaruojamų problemų neišsprendė ir negali išspręsti, juk žmonės – ne mechanizmai, todėl ir technokratiški sprendimai mums netinka, ypač kai tai diegiama visur, kur reikia ir kur nereikia…Nepasiduokime į technologijų nelaisvę 🙂 …
PatinkaPatinka