Tam, kad pamatytume realybę tokią, kokia ji yra, reikia tiesiog stebėti gyvenimą: susieti priežastis ir pasekmes, daryti iš to išvadas. Tai nėra lengva, nes žmonių dėmesį ir nuovoką nuolat blaško įvairios informacinės priemonės, kurių tikslas – suformuoti ir įdiegti tam tikrą nuomonę.
Žakas Fresko peržengė savo gyvenimo šimtmetį, todėl turėjo daug laiko stebėjimams, tyrinėjimams ir išvadoms iš patirties. Tai reto žingeidumo ir kūrybingumo žmogus, kurio gyvenimo išmintimi galima pasikliauti, nes jo idėjos ir veikla nukreiptos visos Žemės ir žmonijos gerovei.
Jis nuolat atkreipia žmonių dėmesį, kad įvairios pasaulinės krizės – tai netinkamos gyvenimo sistemos pasekmės. Vienoje iš savo knygų jis rašo: “Jei mūsų sistemoje viskas, įskaitant ekologines ir socialines problemas, liks nepakitę, tuomet mes susidursime su mūsų atgyvenusios piniginės-kreditinės ir politinės sistemos ekonominiu ir socialiniu kolapsu.“
Kad geriau suprastume didžiulės pasaulinės sistemos veikimą, galime perkelti jos veikimo principus į šeimos gyvenimą. Tuomet tampa akivaizdu, kad šeimos gerovė gali būti pasiekta tik geranoriškais, sąžiningais, suderintais visų šeimos narių veiksmais bendram labui.
Nei melu, nei savanaudiškumu, nei agresija ar intrigomis niekada nepasieksime bendros gerovės šeimoje. Jei šeimoje blogai, reiškia, šeimos gyvenimo ir bendravimo būdas yra neteisingas: jei jos nariai kenčia, vyrauja priešiškumas, kyla konfliktai – toks gyvenimo būdas griauna šeimą.
Tą patį galima pasakyti ir apie visuomenės gyvenimą: jei yra skurdas, bedarbystė, karai, nusikaltimai, korupcija, badas, priešiškumas – tuomet gyvenimo sistema yra neteisinga. Tačiau žmonės dažniausiai atkreipia dėmesį į negeroves, bet rečiau – į jų priežastis.
Todėl susitikimuose su Žaku Fresko dažnai klausia: o gal mums tiesiog trūksta padorių žmonių valdžioje?. Atsakydamas į šį klausimą, Žakas Fresko taip pat siūlo pasitelkti pavyzdį iš gyvenimo: pabandykime įsivaizduoti, kad turime seną, blogai veikiantį automobilį ir norime, kad jis gerai važiuotų..
Pasvarstykime: gal būt, šiam automobiliui reikalingas profesionalus vairuotojas, gal tai pagerins situaciją iš esmės? Tarkim, naujasis vairuotojas yra žymiai geresnis už buvusį ir turi puikius vairavimo įgūdžius.
Bet jei automobilis užges kiekviename kelionės kilometre, arba jo ratas bus prakiuręs, ar dėl problemų su žvakėmis jis apskritai neužsives, tuomet koks bebūtų patyręs vairuotojas, važiuoti tokiu automobiliu jis negalės.
Todėl pirminė problema šioje situacijoje ne vairuotojo padorume ar patirtyje, bet jo vairuojamo automobilio stovyje. Vairuotojas gali būti labai patyręs, bet su nuolat gendančiu automobiliu negalės važiuoti net profesionalus lenktynininkas.
Kai automobilis genda, mes kreipiamės į meistrus, kurie ieško gedimų ir juos šalina. Tačiau kai gedimai vis dažnesni ir rimtesni, o mūsų išlaidos remontui vis didesnės, tuomet natūralu, kad mes pradedame galvoti apie automobilio pakeitimą.
Bet tas pakeitimas turi būti esminis – kitas automobilis turi būti gerai veikiantis, kitaip vėl turėsime tas pačias problemas, tik išoriškai kitokį automobilį.
Taigi, jei norime išspręsti problemą su senu, blogai važiuojančiu automobiliu – turime spręsti problemą iš esmės, o ne ieškoti geresnio vairuotojo. O dabar perkelkime tai į visuomenės gyvenimą: ar vis dar manote, kad padorūs žmonės valdžioje- tai problemos sprendimas?.
Žakas Fresko primena: “Per visą žmonijos istoriją nei viena valdžia neplanavo ateičiai ir nenukreipė visuomenės į sekančią socialinio vystymosi fazę.“
Visos evoliucinės laisvės, vienybės, tiesos ir bendros gerovės idėjos visada gimsta praregėjusių – pamačiusių realybę tokią, kokia ji yra – žmonių širdyse. Būtent jie tampa svarbiausių žmonijai pokyčių iniciatoriais.
Kaip tokios idėjos yra ir bus įgyvendinamos – priklauso nuo kiekvieno žmogaus, nuo kiekvieno iš mūsų. Todėl – buskime, pamatykime realybę tokią, kokia ji yra 🙂 ..
Viena mintis apie „Pamatyti realybę tokią, kokia ji yra..“