Kūrėjai ir griovėjai

* Mes – žmonės, visi kartu mes – žmonija, mes visi esame susieti, ir kiekvienas iš mūsų atstovauja visą žmoniją.. Ir jei kenčia nors vienas žmogus – negali būti gerai visai žmonijai, nes jo kančia paveikia mus visus. Todėl jei konfliktuojame, kenkiame kitiems ar juos išnaudojame – mes iš esmės konfliktuojame su savimi ir griauname save.

* Mes tiesiog pamiršome, kad visa žmonija – tai broliai ir seserys.. Pirmiausia turime būti Žmonėmis, būti harmonijos Kūrėjais ir išreikšti gyvenime žmogiškas prigimtines savybes – besąlygišką meilę, atjautą, dorovę, kūrybingumą, vienybę, sąžiningumą – tuomet net nekils mintis konfliktuoti ar kažkam kenkti.

* Mūsų realybėje gali būti dvi gyvenimo visuomenėje tendencijos. Pirmoji – tai gyvenimo Kūrėjai, kurių gyvenimo pagrindas – besąlygiška meilė ir dorovė; antroji – griovėjai be meilės ir dorovės, o tai reiškia, kad jie parazituoja iš tų, kurie kuria gyvenimą.

* Parazitai įsitikinę, kad parazituoti yra pelningiau, nei patiems kažką sukurti, tačiau jų “pelnas“ visada trumpalaikis. Bedvasis žmogus – visada aplinkinės erdvės griovėjas, ir galiausiai – savęs naikintojas. Kūrėjai gali gyventi be parazitų, o štai parazitai be Kūrėjų – ne.

* Parazitai – griovėjai, tai įrankis, kai reikia sunaikinti sistemą iš vidaus. Tačiau parazitai gali gyvuoti tik silpname organizme, stipraus jie neįveikia. Gyvenimą Žemėje palaiko tik dvasingi žmonės – Kūrėjai, kurie savo būsena, mintimis ir gyvenimo būdu išlaiko, skleidžia ir balansuoja (neutralizuoja) negatyvią energiją.

* Socialiniai parazitai turi tendenciją išsirikiuoti piramidėje iš viršaus į apačią – pagal turimos įtakos jėgos principą. Grandžių kiekis tokioje piramidėje auga: stambesni parazitai parazituoja ant smulkesnių ir juos daugina, kol leidžia smulkesnių išnaudojamųjų resursai.

* Parazitų valdžia neturi nei įsipareigojimų, nei atsakomybės, nei rūpesčio dėl savo išnaudojamųjų, tik siaurus įvairių savų grupių interesus. Užtat išnaudojamiems užkraunama didžiulė prievolių, pareigų ir atsakomybės našta, kad parazitai turėtų iš ko parazituoti.

* Tokioje visuomenėje žmogų iš mažens moko, kad pasaulis yra žiaurus ir žmonės blogi, ir todėl jam reikia nuolat kovoti, kad užimtų savo vietą gyvenime. Taip žmogui priskiriama nelaukto svečio vaidmuo gyvenime. Ir kai tik žmogus patiki, kad šiame pasaulyje jį išgelbės tik žiauri širdis ir stiprios alkūnės – jis prapuolęs..

* Tuomet jis tampa arba auka, arba smurtautoju, arba – ir vienu, ir kitu. Jis jaučiasi labai vienišas šiame priešiškame pasaulyje ir visas jo gyvenimas praeina ieškant stiprios “bandos“, kuri gali jį apginti. Tą “gynėjo“ vaidmenį paslaugiai atlieka įvairios sektos, tinklinio marketingo grupės, jaunimo grupuotės, “garsenybių“ gerbėjų klubai, “elito“ klubai,  nusikaltėlių gaujos ir pan.

* Dabar žmonių gyvenimą valdo ir išoriškai disciplinuoja visuomeniniai reikalavimai ir taisyklės, pritaikyti prie tam tikrų ideologinių šablonų. Ir tokia disciplina – pati pražūtingiausia, nes paremta prievarta be jokios pasirinkimo laisvės, o priespauda visada natūraliai sukelia pasipriešinimą.

* Disciplina turi būti vidinė, be spaudimo, be baimės ar priespaudos. Taip nebūna, kad iš pradžių – disciplina, o paskui – laisvė. Laisvė turi būti visko pradžia, o ne pabaiga. Laisvė – kai žmogus sąmoningai renkasi tam tikrą veiksmą kartu su atsakomybe už tai, ką jis daro, o tai tai jau ir yra disciplina pati savaime.

* Pasaulėžiūra – tai žmogaus savęs suvokimo formos. Sąmoningumo pradžia – tai vienybės su žmonija ir aplinka pojūtis. Kai žmogus tampa sąmoningas, išnyksta aplinkinio pasaulio priešiškumo jausmas, gimsta sveika sąveika su gamta ir visa gyvybe, atsiranda nuolatinio pažinimo poreikis ir kūrybinė saviraiška.

* Kuo daugiau harmonijos žmoguje – tuo daugiau jame kūrybinės jėgos. Kūrėjas yra pozityvumo ir harmonijos skleidėjas – jis ne tik kuria visų gerovei, bet ir įkvepia kitus tobulėti. Kūrėjas – evoliucijos šauklys.

* Evoliucijos jėgos – tai nuolat besivystančios Šviesos jėgos, o tamsos jėgos – stagnacijos jėgos, sulaikančios ir stabdančios Šviesos jėgų aktyvumą ir proveržį.

* Šviesos jėgos vadovaujasi Tiesa, Laisve, Meile, Kūryba, Vienybe, Dorove, jų principas – aukštas sąmoningumas ir atsakomybė. Tamsos jėgos vadovaujasi kontrole, melu, prievarta, dogmomis, baime, iliuzijomis, engimu, jų principas: skaldyk ir valdyk.

* Žmonijos evoliucijos tikslas: Žmogus – laisvas Kūrėjas, gebantis aukščiausiu lygmeniu atlikti meilės, sąmonės ir harmonijos sintezę. Dabartinio žmonijos evoliucijos etapo tikslas – tobulas Žmogus-Kūrėjas ir tobula visuomenė, kuri vadovaujasi etikos dėsniais.

* Etikos dėsniai skiriasi nuo žmonių sugalvotų įstatymų tuo, kad etikos dėsniai – tai idealaus dvasinio pasaulio dėsniai ir būsimų procesų šaknis, kurie būtinai įvyks materialiame pasaulyje.

* Ugnies neužgesinsime ugnimi, o neapykantos – dar didesne neapykanta. Neapykantą gali užgesinti tik Meilė. Besąlygiška meilė – ne sentimentai, tai svarbiausia kurianti bei vienijanti jėga ir gera valia. O gera valia – tai pirmas žingsnis į teisingus, harmoningus santykius tarp žmonių ir tautų.

* Naujoje visuomenėje, kurią kurs aukštesnio sąmoningumo žmonija, tiesiog nebus sąlygų atsirasti parazitams-griovėjams. Bus sukurtos visos sąlygos kiekvienam žmogui laisvai kurti, tobulėti, vienytis ir bendradarbiauti kiekvieno ir visų gerovei. Tai bus vieninga ir mylinti, bendromis jėgomis kurianti harmoningą gyvenimą ir nuolat tobulėjanti Žmonija 🙂 ..

Parengė ruvi.lt

Reklama

18 minčių apie „Kūrėjai ir griovėjai“

  1. Labas rytas, aš truputį nesutikčiau su nuomone, jog visos grupuoės yra parazitai ir griovėjai. Yra įvairių grupių, kurios nori skleisti meilę, padėti kitiems. Netgi kai kurie, garsenybių-filantropų gerbėjų klubai kuria labdaros organizacijas. Man atrodo, jog šios mintys yra šiek tiek priešiškos, skirstančios žmones, į gerus ir blogus, pagal kažkokius kriterijus, žiūrima lyg iš aukšto. Atsiprašau, jei ką įžeidžiau, bet tokia mano nuomonė.

    Patinka

    1. Sveiki 🙂

      Natūralu, kad kiekvienas turi savo nuomonę apie šį pasaulį, neatsiprašinėkite, jūs nieko neįžeidėte. Atvirkščiai – labai įdomu, kad gyvendami vienoje realybėje, mes matome ją vis kitaip.

      Ir aš nenorėčiau įžeisti jūsų, nes mūsų nuomonės skiriasi, todėl parašysiu trumpai: sveikoje visuomenėje neturi būti jokių labdarų ar filantropų, nes joje nėra nuskurdusių žmonių.. O jei mūsų visuomenėje per visą istoriją tebevyksta karai, tebėra skurstantys, badaujantys žmonės, o šalia – perteklius, persivalgymas, korupcija, na, savaime peršasi nuomonė, kad kažkas netvarkoje su tokia visuomene. Reiškia, jau pati gyvenimo sistema suskirsto mus į turtingus ir vargšus, sąžiningus ir nesąžiningus, kūrėjus ir kenkėjus, ir pan., ir tai yra mūsų gyvenimo realybė, o ne mano fantazijos ar asmeniniai vertinimo kriterijai.

      Visuose savo straipsniuose kviečiu žmonės pradėti gyventi harmoningai, taikiai, vieningai. Kol nesuprasime visų mūsų bėdų priežasčių ir jų nepašalinsime – ir toliau gyvensime su visomis senomis problemomis. Niekas mums rojaus nesukurs, turime patys pradėti gyventi žmoniškai, oriai, dvasingai 🙂 ..

      Patinka

  2. Taip, sutinku su jumis iš dalies, bet juk tai utopija. Galime norėti sveikos visuomenės, bet prasilenkia su realybe. Be filantropų bei kitų atsidavusių žmonių pasaulis būtų daug blogesnis. Mano manymu, juk pasaulis sukasi vien dėl meilės. Dėkoju jums už išsamų atsakymą, linkiu sėkmės toliau kuriant straipsnius 🙂

    Patinka

  3. Manau, kad galime sukurti vieningą, draugišką žmoniją, trūkta tik vieno – dvasinės srovės, (jėgos), o ją įžiebti taip pat galima, kai žinosime, kokiu būdu. Aš žinau būdą, bet kol kas jo neatranda visi kiti. Dvasingumas – tai ta svarbiausia būtina sąlyga. Pažįstu žmogų, kuris daug gali papasakoti apie dvasios veikimą, jos savybes, jos būtinumo priežastis, ir ką ji gali.

    Patinka

  4. Labas, Rūta 🙂

    Įžiebti dvasinę žmonių jėgą galima paprastu būdu – reikia atsisakyti egoizmo ir viso negatyvumo ir ugdyti žmoniškumą (dvasingumą, dorovę, besąlygišką meilę, tiesą, vienybę, kūrybingumą, altruizmą, santarvę, geranoriškumą, bendradarbiavimą visų labui ir pan.) Egoizmas mus visus gerokai išmuša iš kelio, mes net nepastebime, kaip įsitraukiame į jo pinkles, kol galiausiai mums pradeda atrodyti, kad tai normalu.

    Kol kas egoizmas klesti, todėl žmonėms sunku patikėti, kad gali būti kitaip. Bet yra ciklai, kurie ateina be žmonių žinios, dabar jau daug žmonių pastebi mūsų sistemos išsigimimą ir jaučia, kad taip neturi būti, bet kaip turi būti – jiems dar neaišku. Dabar tiesiog kiekvienam žmogui reikia asmeniškai, savarankiškai atlikti savo būsenos, savo minčių ir elgesio analizę, pažvelgti, kaip jo veiksmai veikia jo paties ir kitų žmonių gyvenimą ir padaryti išvadas. Mums visiems reikia keistis – atėjo tam laikas. Kiekvienas žmogus tai gali ir turi atlikti – o kai pasikeisime mes, pasikeis ir mūsų visų realybė 🙂 .

    Patinka

    1. Labas rytas, Rūta, tai vat, kad ne taip paprasta. Kad būtų lengva, jau seniai gyventume kitaip. Mes visi esame susiję, mus supa bendras laukas, o tai nelabai kas supranta, o, beje, ir nėra aiškinama viešai ir plačiai – tiesiog tai kas nematoma (o tik juntama) stengiamasi išvengti. O ta jėga juk nematoma, ją jaučiame, ir turėtume jausti visi, o ne vienetai, tuomet ir įsižiebtų ta jėga, ir plistų. Nors aš žinau (kai kurie jau turi) vieną priemonę – knygą – kuri skatina žmones pažinti tą jėgą, ji gali padėti išmokti pažinti, naudoti tą jėgą, ir pasekmės būtų greitos ir akivaizdžios. Kaip paskleisti tą priemonę žmonijai? Bandėme vienam sakyti iš viešumos asmeniui, kitam – pasirodo, nėra lengva, kad apie tai bent norėtų girdėti, o ką jau sakyti, kad paimtų, skaitytų ir skleistų. Tai ir rodo, kad gerų ketinimų turėjimas, net žinojimas, kad tai veikia ir kas galėtų būti, nėra pakankamas. O gal mes tie, kurie tai žinome neturime pakankamai energijos tai skleisti? Bet ar vienas (keli) žmogus/nės gali laimėti prieš armiją materijos siekiančių? Mes ieškome ir laukiame bendraminčių, norinčių sužinoti apie dvasinę jėgą, pažinti ją, suprasti, naudoti ir skleisti!

      Patinka

      1. Labas, Rūta 🙂

        Sutinku su jumis, kad tai nelengva, bet tai vienintelis būdas – susitvarkyti su savo vidumi, dvasine būsena, harmonizuoti ją ir tapti tų taip laukiamų dvasinių energijų šaltiniais ir laidininkais. Visi pokyčiai – blogi ar geri – visada vykdomi per žmones, suprantame mes tai ar ne. Dabar kiekvienas žmogus gali tapti sąmoningu harmoningos erdvės kūrėju – tam yra visa informacija ir sąlygos. Čia kaip vaikų auklėjime – reikia būti pavyzdžiu, kitaip visos pastangos tuščios.

        Ir tik atrodo, kad vienas žmogus nieko negali – čia kaip taisyklėje: jei yra išimtis – taisyklė neveikia, o ta išimtis sąlygoja naujas taisykles. Reikia tapti ta išimtimi, “balta varna“, pokyčių šaukliu. Ir man suprantamas jūsų troškimas pakeisti kitus, padėti jiems atsibusti – jūs norite gero visiems.. Bet pradėti reikia nuo savęs, ir jūs teisingai rašote – kviečiate burtis su bendraminčiais ir praktiškai įgyvendinti dvasingumą, kad žmonės matytų, kad tai įmanoma. Mums būtina praktikuoti dvasingumą savo kasdieniniame gyvenime – pirmiausiai harmonizuoti save, savo šeimos gyvenimą, paskui apsižvalgyti – dabar tiek kenčiančių žmonių, kuriems kartais tereikia nuoširdaus dėmesio, gero žodžio, o kartais ir konkrečios pagalbos, ir pagal galimybes padėti. Tik taip mes atkursime vienybę, iš kurios gims santarvė ir harmonija.

        Dabar labai daug gražiai kalbančių ir rašančių, bet atsiranda ir vis daugiau žmonių, kurie tyliai ir besąlygiškai daro gerus darbus ir realiai keičia gyvenimą. Dvasingumas nenukris iš dangaus ar knygų, dvasingumas rusena mūsų širdyse – kartais gerokai prigesintas egoizmo ir išorinės agresyvios informacijos, todėl reikia jį įžiebti geromis mintimis ir darbais visų mūsų labui 🙂 .

        Patinka

    1. Labas, Angela 🙂

      Ačiū 🙂 !

      Nežinau, kokią knygą turėjo omenyje kita Rūta. O aš rašiau apskritai apie dvasinę, ezoterinę literatūrą – knygos gerai, bet pati tikriausia išmintis ta, kuri patvirtinta asmenine patirtimi. Dabar labai daug gražiai kalbančių teoretikų ir mažoka praktikų – žmonių, kurie savo kasdieniniame gyvenime vadovaujasi dvasingumo, doros principais. Bet gi prisiskaitysime teorijų, ir – nuo kalbų prie darbų 🙂 ..

      Patinka

      1. Labas rytas. Mano klausimas skirtas kitai:) Rūtai. Sutinku kad svarbiausia asmeninis pavyzdys. Bet teorija, teisinga, tikrai nepakenks. Ypač jei ją pritaikysime praktiškai.
        Apie dvasingumą, sąmoningumą tikrai yra literatūros, mokymų, seminarų. Reikia tik visur suspėti. Kai nori- randi laiko. Bet nelengva kitus įtraukti į tai. Džiaugiuosi kad man pavyksta kai ką sudomiti. Bet nemaža dalis išklauso, paskui pareiškia, kad čia tik sapalionės ar panašiai, kad tai tinka tik vienetams… Ką mes galime padaryti konkretaus, kad dauguma to siektų?
        Malonios savaitės:)

        Patinka

  5. Labas rytas, Angela, parašykite man laišką, negaliu vienu sakiniu pasakyti apie savo supratimą, atradimą, suvokimą, patirtis ir knygą, tai platus dalykas, jei domina susirašykime. Kita priežastis – gerai žinau neigiamo nusistatymo įtaką, todėl turiu to nepamiršti, nes ta įtaka neneša gėrio. Aš suprantu Rūtos (Ruvi) mintis, pritariu, bet patirtis vis sakė ką kita, todėl ir pradėjau keisti matymo kampą ar lygį, ir pamažu pavyko, apie tai ir kalbu. Jei pavyko man, manau, yra žmonių, kuriems taip pat pavyks. Svarbiausia – mintys, jų poveikis, bet čia plati tema. Geros savaitės visiems :))

    Patinka

  6. Labas rytas 🙂

    Didelis Gėris, kad žmonės bunda ir bando žadinti kitus – tai labai geras ženklas ir realių pokyčių pamatas. Aš matau ir kitą dalyką – bundantys žmonės dažnai gražiai kalba, bet nemoka vienytis bendriems tikslams. Iš inercijos skirsto kitus į teisingu keliu einančius ir neteisingu keliu einančius ir galvoja, kad tik jie eina teisingiausiu keliu. Tai užtempia mūsų visų dvasinę evoliuciją, nes vėl nuslystame į susiskaldymą ir susireikšminimą. Kol nesivienysime, kol nepriimsime kito žmogaus kelio kaip jam priimtiniausio (nes jis pasirenka kelią tik pagal savo suvokimą), iki tol vis skirstysimės į teisius ir teisiausius. Todėl mes galime įkvėpti, rodyti pavyzdį, ir mūsų vidinės paskatos turi būti visų gerovė, o ne egoistiniai motyvai (“aš žinau, kaip visiems geriau“).

    Budizme yra, atrodytų, keistoka sąvoka – “veikimas neveikimu“. Bet tai reiškia, kad esančią realybę galime keisti tik savo vidine būsena, kuri įtakoja mūsų veiksmus, o ne atvirkščiai. Mūsų būsena – tarsi įvykių “projektas“: kas viduje, tas ir išorėje. Jei žmoguje Besąlygiška Meilė, Santarvė, Taika, Altruizmas – jis tuo vadovausis ir savo veiksmuose ir tuo pačiu harmonizuos esančią realybę, “pasės“ harmonijos daigus visų labui. Lyg ir viskas paprasta – mes nešame į pasaulį tik tai, ką turime savyje.

    Todėl aš labai dėkoju visiems, kas dalinasi savo asmenine patirtimi, kas geranoriškai dalinasi tuo, kas gali atnešti Gėrį mums visiems. Ačiū jums, Rūta ir Angela 🙂 !

    Patinka

    1. Visiškai sutinku su jumis, Ruvi. Bet juk taip norisi aplink turėti kuo daugiau bendraminčių:)
      Taip, tikra meilė – kai leidi žmogui gyventi taip, kaip jis nori. Bet jei matai kad žmogus save žaloja ir nieko neskai vėl gi jautiesi ne kaip… Todėl aš asmeniškai visada bandau pateisinti kitų poelgius, bet ne susitaikymą su tuo, kad su savimi nieko negali padaryti. Todėl ir ieškau būdų, kurie daugumą sudomintų SĄMONINGUMO paieškom.

      Patinka

      1. Labas, Angela 🙂 !

        Tikrai, bendraminčiai yra didelė gyvenimo dovana, ir turime vienytis ne tik gražiems pokalbiams, bet ir geriems darbams. Dvasingumas turi būti praktiškas, t.y,. patvirtintas konkrečiais darbais. Jūs teisingai rašote – jei matome kenčiantį ar degraduojantį žmogų, tai yra ženklas mums, kad turime į tai sureaguoti. O kaip jam padėti – žodžiu ar konkrečiu darbu, reikia įvertinti pagal aplinkybes. Ir jei padarėme viską, ką galime, o žmogus nereaguoja į tai, o kartais ir priešinasi – tuomet reikia pasitraukti ir tiesiog leisti jam pačiam pažinti jo patirties kraštutinumus. Praeiti pro šalį tikrai negalima – tai gyvenimo ženklai mums: kaip elgiasi kitas žmogus – tai jo atsakomybė, o kaip mes reaguojame į jo elgesį – tai jau mūsų atsakomybė. Juk viskas susieta..

        Kiekvienas dvasingas žmogus pats gerai jaučia, kokiu būdu jis gali padėti kitiems. Ir jūs, Angela, tai gerai jaučiate. Tereikia klausyti savo širdies 🙂 .

        Patinka

  7. Su gražiu rytu, Rūta, noriu padėkoti Jums, kad leidžiate pasakyti savo nuomonę ir pasidalinti savo patyrimais, mintimis, pastebėjimais. Toks tinklapis, matyt, tinkamas kalnas nuo kurio puikiai matosi visa žemė – su jos gyventojais, ir visa kita materija ir nematerija. Ačiū, kad leidžiate pasilypėjus pranešti savo žinią.
    Įkvėpimo skaitantiesiems ir tinklapio šeimininkei

    Patinka

    1. Labas, Rūta 🙂

      Tai aš dėkoju jums, kad dalinatės savo patirtimi ir pasaulio matymu. Kiekvienas įneša savo dalelę į bendros ateities kūrimą 🙂 . Ačiū jums 🙂 !

      Patinka

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s