Miniatiūros

************

Pakanka vienintelio šilto lietaus, kad sužaliuotų pieva.

Taip ir mūsų viltys atsigauna po kiekvienos šviesios minties…

G. D. Toro

************

Pabūkime tyloje… Pažvelk, kaip Kūrėjas atveria duris.

Kodėl tuomet tu pasineri į mintis, kurios šias duris uždaro?

Dž. Rumi

************

Kai supratau, kad nepakeisiu viso pasaulio, aš suvokiau, kad turiu kurti nedidelius harmonijos pasaulius-oazes.

Tai trys metrai aplink mane.

Ir juos plėsti, plėsti, plėsti…

Tarp draugų, tarp miesto, į pasaulį…

Autorius nežinomas

************

Siela turi pasipildyti. Jos negalima nuolat eikvoti, žarstyti ir dalinti, taip ji gali susinešioti, lyg senas drabužis.

Jai reikia pildytis viskuo nuostabiausiu: gamta, muzika menu…

Kai jauti, kad jėgos senka, sustok ir – klausykis, žiūrėk ir pajusk…

Eva Štern

************

Ramybė – tai tokia nuostabi mistiška būsena, kurioje būdami, galime daryti neįtikėtinus dalykus.

Pavyzdžiui –

galime tylėdami laukti tolimesnės įvykių eigos.

Maks Frai

************

Gyvenimas mums nuolat atveda žmones, kurie reikalingi mums, arba mes – jiems… Ir kokie keisti beatrodytų mums gyvenimo posūkiai, tačiau tai tie žmonės, kurie reikalingi būtent dabar.

Nes: arba mes juos gelbėjame, arba jie – mus…

Autorius nežinomas

************

Visi poelgiai mintys ir jausmai, visi jie arba skaidrina ir šviesina erdvę, arba ją užteršia.

Būdamas Kosmoso dalimi, žmogus visada ir nuolatos skleidžia Šviesą arba tamsą, palikdamas būties sferose savo dvasios nėrinius…

Agni Joga

************

Sakykime svarbius žodžius artimiems žmonėms laiku, juk tie žodžiai vertingi tuomet, kai jų laukia.

Viskam, kas taip svarbu šiltam ryšiui tarp žmonių, yra savo laikas: žodžiui – savo, poelgiui – savo…

Autorius nežinomas

************

Gyvenimas – tai pirmiausiai kūrybinis procesas, bet tai nereiškia, kad kiekvienas žmogus turi tapti dailininku, kompozitoriumi arba šokėju.

Galima tiesiog kurti gerumo atmosferą aplink save.

Autorius nežinomas

************

Parengė ruvi.lt

Meilės ir santarvės mums visiems 🙂 ! 

Tai, kas širdį sušildė…

Ir jei kiltų būtinybė, visą savo gyvenimą galima būtų sutalpinti viename-vieninteliame lagamine. Paklauskite savęs, kas iš tiesų jums reikalinga, ir atsakymas gali nustebinti jus pačius.

Jūs lengvai atmesite nebaigtus projektus, užrašus ir tvarkaraščius, kad užtektų vietos flanelinei pižamai, kurią mėgstate apsirengti lietingais vakarais, širdutės formos akmenukui, kurį padovanojo jums jūsų vaikas, ir senai knygai, kurią jūs skaitote kiekvienais metais balandžio mėnesį, nes įsimylėjote, kai skaitėte ją pirmą kartą.

Pasirodo, svarbu ne tai, ką jūs sukaupėte per daugelį metų, bet tai, kas sušildė jūsų širdį, ir ką jūs galite lengvai pasiimti su savimi.

Padėka autorei! Pagal Dž. Pikolt esė, vertė ruvi.lt

Meilės ir gerumo mums visiems 🙂 !

Jie buvo ir bus…

Šviesūs žmonės ne tokia jau retenybė, bet yra tokie, kuriuose tai matoma ne tik išvaizdoje, bet ta šviesa persmelktas visas jų elgesys ir gyvenimas, ir toje šviesoje savo atranda jie pagalbą ir atramą.

Jie labai jautrūs. Tokie žmonės dažnai atrodo trapūs, lyg vėjo pučiami.

Tačiau būtent šie žmonės ir turi savyje neįtikėtiną atsparumo atsargą, ir vaikšto po pasaulį ne lyg blankūs šešėliai, bet eina ramiai ir tvirtai, tarsi žinotų, kad niekas jų nepalauš, kad jie amžiams sutverti ir jokioms negandoms nepasiekiami.

Joks svetimas purvas negali sutepti jų tyrumo. Jie tarsi priklauso senovinei, amžinai, pirmapradei protėvių giminei, įveikusiai visus išbandymus.

Jie buvo ir bus, kol tęsiasi gyvenimas…

Pagal P. Lagerkvisto esė, vertė ruvi.lt

Meilės ir gerumo mums visiems 🙂 !

Jis – tavo delnuose

Yra visiems mums pasiekiamas stebuklas, mielieji…

Ir tas stebuklas – gyvenimas…

Galimybė atsibusti, kvėpuoti, mąstyti, kurti…

Stebėti metų laikų kaitą…

Mesti į žemę sėklą ir pamatyti, kaip iš jos stiebiasi į saulę žali daigai…

O vaiko gimimas?…

O tyras vanduo?…

O miškai, kalnai, laukai?…

Mes ateiname čia nelabai ilgam, kad viską čia pažintume ir suprastume, bet turime pakankamai laiko, kad kažką sukurtume patys, pasidžiaugtume tuo, kas jau sukurta, ir nieko nesugriautume… nieko…

Ir net pačiais tamsiausiais laikais mes turime dosnų gyvenimo stebuklą…

Ir jo fone tokios menkos atrodo mūsų kasdieninės baimės ir nerimas…

Toks nereikšmingas atrodo – šurmulys…

Tokie neleistini – priešiškumas, pyktis, neapykanta…

Mes turime laiką gyventi…

Tai ir yra svarbiausia…

Kol mes gyvename, mūsų delnuose – stebuklas…

Pradėkime matyti jį kiekviename saulės spindulyje…

Gerti su karšta arbata… Skanauti duonoje…

Mylėti kiekviename artimame žmoguje… Pratęsti vaikuose…

Ir mokytis ne baimintis, ne kaltinti, ne reikalauti…

O tikėti, turėti viltį, mylėti…

Padėka autorei! Pagal Lilios Grad esė, vertė ruvi.lt

Meilės ir gerumo mums visiems 🙂 !

Jis ir pats truputį vaikas…

Balandis. Jis visas kiaurai persmelktas vaikyste!

Jo dangaus žydrynėje su dideliais pūkuotais debesimis, jo šiltame saulės glėbyje, pirmose jo gėlėse – visur vaikystė.

Jis ir pats truputį vaikas! Ir norisi bėgti per didelį lauką su oro aitvaru, matyti kaip kyla saulė, ir girdėti pavasario širdies plakimą, ir patikėti kažkuo lengvu, paprastu ir net truputį naiviu.

Balandis – jis apie tai, kad laimė pati ateina tau tiesiog į rankas. Pavasarį nereikia jos atkakliai siekti, tereikia atverti širdį, ir ji pati ten kaipmat atsidurs.

Gamta bunda, bundame ir mes kartu su ja. Viskas aplinkui tarsi sukuriama iš naujo, ir mes, kaip ir gamta, vėl tarsi grįžtame į vaikystę ir atrandame savyje naujus nuostabius jausmus.

Šviesius, tyrus ir neaprėpiamai plačius…

Padėka autorei! Pagal Viktorijos Dorn esė, vertė ruvi.lt

Meilės ir gerumo mums visiems 🙂 !

Reikšmingos akimirkos

Reikia rasti laiko bendravimui su gerais žmonėmis. Jis neatsiras savaime.

Laikas – tokia keista substancija… Jis linkęs persipildyti darbu, buitimi, skubėjimu ir šurmuliu. Jis – amžinas. O žmonės – ne.

Todėl reikia mokytis praplėsti savo laiką ir įterpti bendravimo momentus su tais, kas tau artimas ir brangus.

Dar kartą paskambinti tėvams. Paklausti, kaip sekasi vaikams. Pakviesti kaimynus arbatos arba kavos. Surasti laiko pasivaikščiojimui su drauge arba draugu po darbo. Pakviesti arbatos puodeliui seserį arba brolį…

Mums gali atrodyti, kad tokios akimirkos visai nereikšmingos. O iš tiesų tai jų dėka viskas mūsų gyvenime ir laikosi…

Autorius nežinomas, vertė ruvi.lt

Meilės ir gerumo mums visiems 🙂 !

Trys inkarai

Yra trys sveikos stabilizacijos inkarai, jeigu jūs jaučiate, kad žemė slysta iš po kojų, kad jus įtraukia į slogius pergyvenimus ir košmarus.

* Jūs priimate sprendimą, kad kiekvienas sekantis jūsų gyvenimo momentas yra geresnis už praėjusį.

* Jūs remiatės tik į artimiausias aplinkybes ir žingsnius.

* Jūs bendraujate su žmonėmis, su kuriais jums lengviau, paprasčiau ir šilčiau, nei vienatvėje su savo chaosu.

Įkvėpimas.

Iškvėpimas.

Žemė po kojomis, kosmosas virš galvos, pasaulis gyvuoja, ir jūs gyvenate.

Jūs esate.

Padėka autorei! Pagal Ninos Rubštein tekstą, vertė ruvi.lt

Meilės ir gerumo mums visiems 🙂 !

Tikrasis Gerumas

Darydami gerus darbus, nelaukite žmonių reakcijos ar atpildo, tiesiog dalinkitės tuo, ką jūs galite atiduoti. Nesvarbu, kas tai – geras žodis, palaikymas sunkią akimirką ar konkreti pagalba.

Jei darydami gerus darbus tikitės, kad tai, ką jūs darote kitiems, turi sugrįžti jums ypatingu atpildu, tuomet toks gerumas – parodomasis, tai asmeninės naudos paieškos. Neapgaudinėkite savęs ir kitų – žmonės tai jaučia.

Verčiau pasidžiaukite tuo, kad darote gerus darbus – tai ir yra tikrasis gerumas. Gerumas – visada besąlygiškas ir tyras noras pagelbėti, palengvinti kitam, nudžiuginti žmogų, sušildyti dėmesiu ir rūpesčiu.

Tačiau ir žmogus, kuriam pagelbėjo, turi tai prisiminti ir jausti nuoširdų dėkingumą – tai sveikos žmonių tarpusavio sąveikos ir vienybės pagrindas.

Kiekvieno žmogaus širdyje yra suvokimas, kad visi mes, žmonija, esame didžiulė šeima, todėl net nedidelis gerumo gestas gali daug ką pakeisti – didinti harmoniją ir bendrą visų mūsų gerovę.

Atminkime: vienybės ir darnos pagrindai mūsų pasaulyje griūva tuomet, kai padaręs gerą darbą, nuolat tai primena, o sušildytas gerumu, tai pamiršta.

Autorius nežinomas, vertė ruvi.lt

Meilės ir gerumo mums visiems 🙂 !