ruvi

Meilė – vienintelė jėga Žemėje, kuri auga ir didėja, kai mes ja dalinamės. Dalinkime dosniai meilę, ir ne tik savo artimiesiems, juk geras žodis palieka šilumą širdyje, įkvepia tikėjimą savimi, savo jėgomis, todėl – dažniau sakykime gerus žodžius žmonėms.

Dabar paplito cinizmas ir sarkastiškos pastabos, tačiau jos dar nieko nepadarė protingesniais arba laimingesniais, todėl kad meilė – stipriųjų prerogatyva, ir aš tikiu, kad tuomet, kai žmogus kažką daro su meile, jam padeda aukščiausios jėgos – ir jam viskas gaunasi, o bėdos jį aplenkia.

Mylėkime. Mylėkime šiais nelengvais laikais, mylėkime stipriau, nei paprastai – ir tuomet gyvenimas pagerės, ir tapsime stipresni kūnu ir dvasia.

Autorius nežinomas, vertė ruvi.lt

Meilės ir ramių, jaukių artėjančių švenčių mums visiems 🙂 !

Kiekviena žiema – tai kažkas neįtikėtino.

Atrodytų, slenka lėtai pilkos dienos, bet tereikia pradėti kristi sniegui, ir ore pasklinda tyras ir svaiginantis šventės aromatas.

Ir nesvarbu, kiek tau metų – vis vien norisi užvertus galvą žiūrėti į nubalusį dangų, ir apkabinti medžius, ir liesti purų sniegą, ir minti ornamentus ant balto žiemos apkloto.

Ir šypsotis norisi. Ir puoselėti tvirtą pojūtį: baltas sniego apklotas – tai pasakos priminimas, o kiekviena snaigė – stebuklo pažadas.

Autorius nežinomas, vertė ruvi.lt

Meilės ir gerumo mums visiems 🙂 !

Upės nereikia stumti. Ji teka pati.

Dažniausiai mes nepastebime, kad galima tiesiog gyventi.

Tiesiog.

Gyventi. 

Nesiblaškyti, nesistengti būti efektyviu. Neplanuoti kiekvieno savo žingsnio. Nesibaiminti dėl ateities, nesijaudinti dėl praeities. Tiesiog remiantis savo patirtimi – gyventi šiandien. Su tuo, kas yra. Tame, kas mus supa.

Ir tai nėra taip jau lengva. Sustoti savo kasdieniniame bėgime ir pastebėti, kad viskas, kas mus supa – tai ir yra mūsų gyvenimas.

Pabandykite – tai lyg į jūrą bristi – eiti į vandenį greitai arba lėtai (kaip kam patinka). Juk jūs nieko neplanuojate, kai brendate į vandenį, jūs tiesiog pajuntate, kaip vanduo paliečia jus, ir jūs jaučiate vandenį visu kūnu. Jūs negalite būti jūroje, bet jausti, kad esate ant kranto. Tai neįmanoma.

Ir kai susijungiate su vandens stichija – jūs pilnai ir visa savo esybe susiliejate su šia būtimi. Prisiminkite, kaip tai – būti tame, kas yra čia ir dabar – galima tiesiog plaukti ir visa savo esybe būti kiekvienoje akimirkoje.

Taip yra ir mūsų gyvenime – jis jau dabar vyksta. Tiesiog žiūrėkite. Stebėkite. Pajuskite. Gyvenkite.

Ir tuomet jūsų gyvenimo tėkmė parodys jums tai, kas būtent dabar jums svarbu. Ir jūs sugebėsite tai pamatyti. Todėl kad visa esybe dalyvausite savo būtyje.

Padėka autorei! Pagal S. Kilaru esė, vertė ruvi.lt

Meilės ir gerumo mums visiems 🙂 !

Yra toks paprastas dėsnis: jūs prarandate jėgas ir perdegate toje gyvenimo sferoje, kur nėra jūsų asmeninio identiškumo.

Bet kokia sąveika su gyvenimu, kurioje jūs – tai ne jūs, veda į griūtį.

Jei gyvenimo veikla arba santykiai nepalaikomi nuoširdumu ir identiškumu – tuomet tai baimė.

Štai kodėl jūs prarandate jėgas ir išsenkate, štai kodėl vietoje augimo gaunate griūtį.

Padėka autorei! Pagal Amu Mom miniatiūrą, vertė ruvi.lt

Meilės ir gerumo mums visiems 🙂 !

Draugystė – besąlygiška, todėl draugauti ne visada paprasta..

Draugas gerbia tavo pasirinkimą. Jis supranta, kad “ne“ – tai reiškia “ne“. Kad žalios užuolaidos ir oranžinis fotelis – tai tavo pasirinkimas, ir kad tau su tuo gyventi.

Jis palaiko tave visuose tavo siekiuose ir net avantiūrose, didžiuojasi, kai tu nerangiai šoki su baletu scenoje, nuoširdžiai žavisi tavo pasiekimais ir tiki sėkme.

Žodžiu, draugas skaito, kad tu pats geriausias net tuomet, kai tu paskutinis pasieki finišą.

Ne visi sugeba draugauti, todėl kad tai – sudėtinga. Draugauti – reiškia matyti kito žmogaus tamsiąsias puses ir vis vien nuo jo nenusisukti.

Kai tau sunku, draugas klausia: “Tave apkabinti ir pabūti šalia, ar pasakyti objektyvų požiūrį?“ Jis nerėžia iš peties savo tiesos, kaip tai daro visiškai abejingi tavo išgyvenimams žmonės.

Draugas žino, kad tu nesi idealus, bet jums drauge jauku ir gera…

Ir dar: draugas niekada nepalaikys, jei tu save griauni. Tikrai ne.

Padėka autorei! Pagal K. Frida esė, vertė ruvi.lt

Meilės ir santarvės mums visiems 🙂 !

Yra žmonės šioje žemėje, su kuriais pasikalbi, ir tarsi saulės atsigeri… Pradedi šviesti iš vidaus – labai patinka šie Anevito Kemo žodžiai…

Yra Sielos, kaip Saulė, kurios nepriklausomai, šalia tavęs jos ar toli, pažįsti tu jas asmeniškai ar ne, tačiau jos šildo savo Šviesa.

Siunčia šviesias mintis, parašo keletą labai svarbių žodžių, kurie paliečia sielos gelmes, užliedami ją Šviesa ir švelnumu.

Suteikia vertingą informaciją, kuri tampa tuo siūleliu, kuris išpainioja sąmonės raizginius.

O yra tie, kurie apskritai nieko nerašo, nesako ir nedaro, o tiesiog švelniai šviečia ir sušildo vien savo buvimu.

Dėkoju, aš tai jaučiu ir vertinu. Man tokia brangi jūsų Šviesa.

Dabar didžiosios Vienybės metas.

Ir nuo kiekvieno žmogaus Sielos Šviesos priklauso, kokį naują pasaulį mes visi drauge sukursime. Todėl taip svarbu saugoti ir plėsti, stiprinti savo Šviesą. Dalintis ja su kitais.

Kiekvieną kartą, ją atiduodamas, tu augi ir praplėti savo ribas. Jei darai tai tyrai, iš Meilės. Ir nesvarbu, priima tavo Šviesą šimtai ar viso labo viena Siela.

Manau, svarbu tiesiog skleisti savo Šviesą. Taip ir atrandami savi, artimi. Taip dauginama Meilė.

Padėka autorei! Pagal T. Gromova Godard esė, vertė ruvi.lt

Meilės ir gerumo mums visiems 🙂 !

Pažvelgti paprasčiau… Neapsunkinti situacijų, su kuriomis susiduriame. Nepanikuoti, o geriau iš karto spręsti reikiama linkme. Situacija be emocijų leidžia pamatyti sprendimus. Viskas iš tiesų paprasčiau.

Džiaugtis paprastais dalykais. Neskirstant į smulkmenas ir reikšmingas progas.

Džiaugtis oru už lango, tuo, kad pabudai ryte, padėkoti už artimų žmonių rūpestį, pasidžiaugti tylos akimirkomis, džiaugtis gyvenimo stebėjimu, neįtikėtinais sutapimais ir įprastais įvykiais, džiaugtis susitikimais ir asmeniniais pasiekimais, džiaugtis maloniu vakariniu atsipalaidavimu-nuovargiu, džiaugtis, kuomet ateina idėjos, džiaugtis, kai galvoje visiška tyla, džiaugtis dovanomis ir pirkiniais, skaniai pagamintu maistu ir draugų istorijomis. Kaip gerai, kai visa tai yra!

Viskas taip paprasta. Viskas taip dvasinga. Tikra. Štai, visa tai šalia, pulsuoja, juda. Gyvenimas kvėpuoja su manimi vienu ritmu. Kai paprastumas manyje.

Nenorėti pakeisti kitų žmonių. Kaip gerai, kad jie šalia, tokie, kokie yra, gerai, kad jie gyvi, gerai, kad jie dalinasi savo širdies šiluma. Jie yra. Tu gali juos girdėti, matyti, apkabinti, tu gali jiems parašyti.

Ir kai tu augini savo širdyje tą paprastumą, tu pradedi vis daugiau ir dažniau pastebėti: Dieve, kiek daug gerų žmonių aplinkui… Su jais viskas tvarkoje! Apie viską galima ramiai, geruoju pakalbėti, išklausyti, suprasti, kažką suderinti, kažką nuspręsti. Žmonės geri, jie išklausys.

Viskas taip paprasta. Viskas taip tikra. Viskas taip artima ir vertinga.

Belieka tik su dėkingumu atsikvėpti, iškvėpti sukauptą įtampą ir pasakyti: viskas paprasčiau, daug paprasčiau…

Ir gyventi. Gyventi toliau. Su šypsena. Su meile. Kaip šiandien.

Apkabinu…

Linkiu jums laimės!

Nuoširdi padėka autorei! Pagal Ninos Sumire esė, vertė ruvi.lt

Meilės, gerumo ir santarvės mums visiems 🙂 !

Katinas, žinoma, negali apsaugoti savo žmogaus nuo niūrios rudeninės nuotaikos, triukšmingų svečių ir kitokių bėdų.

Tačiau, katino buvimas namuose nuostabiu būdu nuramina žmogaus nervus. Tarsi šalia kačiuko tu esi po pačia patikimiausia apsauga.

Lyg ir supranti, kad taip nėra, bet tai vis vien veikia.

Miniatiūra iš Maks Frai “Senojo Vilniaus pasakų“

Meilės ir gerumo mums visiems 🙂 !

Jūs visi – unikalūs.

Galbūt, yra žmonių, kurie išmintingesni už jus. Yra žmonių, kurie, galbūt (priklausomai nuo dabartinių grožio standartų), patrauklesni už jus. Yra žmonių, kuriems labiau sekasi, nei jums. Ir taip toliau…

Tačiau nėra būtent tokio žmogaus, kaip jūs. Su būtent tokio atspalvio akimis. Su būtent tokiais gebėjimais, talentais ir trūkumais. Su būtent tokiu charakteriu. Su būtent tokiu kūno sudėjimu. Su būtent tokiu vaidmeniu pasaulyje.

Ir Aukščiausiajai Jėgai, kuri visus mus sukūrė, jūs vertingi būtent tuo. Savo unikalumu. Juk būtent tokio žmogaus, kaip jūs, nebuvo, nėra ir niekada nebus.

Todėl – nesistenkite sekti kitais arba perdaryti savęs pagal kažkokius šablonus. Gyvenkite savo gyvenimą, o ne kitų.

Jei jums patinka kažko mokytis – mokykitės ir tobulėkite toje sferoje, kuri jums įdomi. Patinka piešti – pieškite. Patinka rūpintis anūkais – rūpinkitės. Patinka gelbėti benamius gyvūnus – gelbėkite.

Darykite tai, prie ko linksta jūsų siela ir būkite savimi!

Branginkite savo unikalumą.

Autorius nežinomas, vertė ruvi.lt

Meilės ir gerumo mums visiems 🙂 !

Šerpai, tibetiečių palikuonys, vedė ekspediciją į kalnus.

Jie ėjo greitai, bet vieną dieną vedliai sustojo ir tylėdami atsisėdo.

Niekas negalėjo jų priversti pajudėti iš vietos – nei priekaištai, nei didesnio atlygio pažadai. Jie sėdėjo tylėdami.

Po trijų dienų, lygiai taip, kaip netikėtai sustojo, jie lyg niekur nieko pakilo ir toliau tęsė savo kelionę.

Ekspedicijos vadovas buvo sutrikęs ir bandė prisiminti, kuo jo žmonės galėjo įžeisti šerpus, bet jų atsakymas buvo paprastas: “Ne, mes neįsižeidėme, mes tiesiog pernelyg greitai ėjome, todėl turėjome atsisėsti ir sulaukti sielos. Ji atsiliko.“

Galbūt, reikia kartais sustoti, pabūti rimtyje kurį laiką tam, kad mes visi šioje Žemėje sulauktume sielos. Atgaivintume meilę savyje, ir “meilę artimam savo kaip sau pačiam“.

Nuoširdi padėka! Pagal L. Guerra pasakojimą, vertė ruvi.lt

Meilės ir santarvės mums visiems 🙂 !