ruvi

Jei aš – jūsų kūdikis, prašau, palieskite mane. Man reikalingas jūsų švelnumas, juk aš jo dar niekada nepatyriau. Neapsiribokite tik maudymu, sauskelnių keitimu ir maitinimu. Nevystykite manęs ankštai, bučiuokite mano veidelį ir dovanokite švelnumą mano kūnui. Jūsų švelnus paglostymas toks jaukus, nes perteikia man saugumą ir meilę.

Jei aš – jūsų vaikas, prašau, palieskite mane. Nors aš priešinuosi ir net atstumiu jus. Nenusigręžkite, atraskite būdą patenkinti šį mano poreikį. Jūsų apkabinimas nakčiai leis man saldžiai užmigti. Jūsų švelnumas dieną patvirtins, ką jūs iš tiesų jaučiate man.

Jei aš – paauglys, prašau, palieskite mane. Negalvokite, kad jei aš beveik suaugęs, tuomet man nereikia žinoti, ką jūs jaučiate man. Aš ilgiuosi jūsų rūpestingų rankų, man reikalingas jūsų švelnus balsas. Kai man sunku, mano vidiniam vaikui vėl būtinas dėmesys. 

Jei aš jūsų draugas, prašau, palieskite mane. Niekas taip nepaliudys, kad esu jums svarbus, kaip jūsų jausmingas apkabinimas. Kai aš nusiminęs, viso labo vienas švelnus gestas įtikins mane, kad esu mylimas ir patvirtins, kad aš ne vienas. Galbūt, jūsų jaukus apkabinimas bus vienintelis išsigelbėjimas.

Jei aš – jūsų mylimas žmogus, prašau, palieskite mane. Galbūt, jūs galvojate, kad pakanka ir jūsų aistros. Bet tik jūsų rankos nuramins mano baimes. Man reikalingas jūsų švelnumas, toks jaukus ir mielas. Kad primintų man, kad esu mylimas tiesiog todėl, kad aš – esu aš.

Jei aš – jūsų suaugęs sūnus, prašau, palieskite mane. Galbūt, aš jau turiu savo šeimą, kuri mane apkabina. Bet man vis dar reikalingos mamos ir tėvo rankos, kai man sunku gyvenime. Dabar, kai jau pats esu tėvas, aš kitaip į viską žiūriu, ir branginu jus dar labiau. 

Jei aš – jūsų pagyvenęs tėvas, prašau, palieskite mane. Taip, kaip mane paliesdavo, kai buvau mažas. Paimkite mano ranką, atsisėskite šalia, padrąsinkite mane. Sušildykite mano pavargusią sielą savo artumu. Mano odai, tegul ir raukšlėtai, labai reikalingi prisilietimai. Nebijokite. Tiesiog palieskite mane.

Nuoširdi padėka autorei! Pagal F. K. Devis esė, vertė ruvi.lt

Meilės ir artimųjų širdžių šilumos mums visiems 🙂 !

Nebūna mūsų gyvenime nesvarbių žmonių…

Kažkas su mumis visą gyvenimą. Kažkas tam tikrą laiką.

Kažkas reikalingas mums, kažkam – mes reikalingi… Ir nesvarbu, koks bus bendravimas ar pagalba – konkreti tiesioginė ar prie monitoriaus, bendravimas internetu ar pagalba praeiviui.

Svarbiausia – atsidurti reikiamu metu reikiamoje vietoje… Ir tarp, atrodytų, paprastų žodžių, skirtų tau, išgirsti tylų pagalbos šauksmą…

Sugebėti išgirsti žmogaus skausmą. Palaikyti. Sušildyti geru žodžiu. Tai ta mažuma, kurią mes galime padaryti, bet tai labai daug reiškia tuo momentu tam žmogui.

Jam tai lyg gaivaus oro gūsis, kuris lėtai, bet užtikrintai sugrąžina jį į gyvenimą… Dabar daug skausmo, todėl palaikymas žmonėms gyvybiškai svarbus. 

Padėkite vieni kitiems, palaikykite – juk šiandien jūsų pagalba kažkam reikalinga, o rytoj, galbūt, pagalbos prireiks jums…

Ir kas gali būti brangiau už širdies šilumą, kurią vienas žmogus dovanoja kitam?

Ir kas gali būti už tai svarbiau?..

Autorius nežinomas, vertė ruvi.lt

Meilės ir santarvės mums visiems 🙂 !

Kiekvienas, net pats mažiausias mūsų sielos virpesys, neišvengiamai sukelia pokyčius ir fiziniame pasaulyje…

Ir jei mes mylime, jei esame taikūs, nuoširdūs ir geranoriški, tuomet mūsų būsena daro atitinkamą įtaką erdvei aplink mus, o gali būti, kad ir visai planetai.

Ir kuo subtilesni, gilesni mūsų jausmai – tuo didesnę įtaką darome mus supančiam fiziniam pasauliui. Tai paaiškina, kodėl pavieniai šventieji, kurie neskelbia ir nešaukia apie savo šventumą, sugeba subalansuoti sudėtingas situacijas planetoje.

Tačiau yra ir negatyvios mintys ir jausmai, kurios taip pat daro įtaką fiziniam pasauliui. Laimei, dėl savo žemų vibracijų šios energijos neturi didelės galios, bet… jei tik jos užvaldo didžiosios daugumos žmonių protus ir širdis, tuomet ir jų įtaka aplinkai ženkliai sustiprėja.  

Todėl žmonijos būsenos klausimas tik tame, koks mąstymas dominuoja mūsų pasaulyje. Ir dabartiniame žmonijos gyvenimo etape akivaizdu, kad dominuoja negatyvumas, kuris darosi pavojingas visų mūsų ateičiai.

Bet kai mes suprantame savo minčių ir būsenos galią (kaip mąstome, taip ir gyvename), tuomet galime sąmoningai atsisakyti negatyvumo šaltinių, kurie dabar labai aktyvūs informacinėje erdvėje.

Negatyvumas įveikiamas tik pozityvumu, iš čia ir alegorijos: “ugnies ugnimi neužgesinsi“, “tik šviesa išsklaido tamsą“, “įžiebus net mažą liepsną, tamsiame kambaryje pasidaro šviesu“, ““kovodami su negatyvumu, didiname jį“, “tamsiausia prieš aušrą“, ir t.t..

Prisimenate: harmoningos energijos žymiai stipresnės už negatyvias, todėl svarbus kiekvienas žmogus! Todėl sąmoningai rinkimės teigiamas mintis, jausmus ir veiksmus mūsų kasdieniniame gyvenime – taip mes pajėgūs persverti balansą į visuotinės harmonijos pusę.

Mylėkime, draugaukime, užjauskime, padėkime vieni kitiems, būkime taikūs, geranoriški, sąžiningi, kūrybingi, vieningi… – ir tai neišvengiamai įtakos šviesius pokyčius mūsų nuostabioje planetoje.

Autorius nežinomas, vertė ruvi.lt

Meilės ir gerovės mums visiems 🙂 !

Ar jūs kada nors bandėte atidžiau pažvelgti į savo pakeleivius? Sugalvoti per akimirką mažas gyvenimo istorijas? 

Štai jaunuolis prie durų – jis važiuoja namo, kur jį sutiks mylimas šuo. Jis gyvena paskutiniame daugiabučio aukšte ir mėgsta vakarais gėrėtis saulėlydžiais.

O tos dvi senolės iš tiesų yra seserys. Taip, jos dabar nesikalba. Tiesiog abi prisimena malonius savo jaunystės momentus.

Jauna mergina, kuri susikaupusi rašo žinutę, yra truputį įsimylėjusi ir todėl šiek tiek nerimauja.

O štai tas rūsčios išvaizdos vyras – užkietėjęs alpinistas…

Štai tokios, atrodytų, mažos naivios istorijos, kurių dėka beveidė minia staiga virsta įdomių žmonių kompanija 🙂 …

Padėka autorei! Pagal Caramelina esė, vertė ruvi.lt

Meilės ir santarvės mums visiems 🙂 !