Žiema ne už kalnų…

Basutės pasislėpė spintoje? Pirštinės išlindo iš stalčiaus? Aviečių uogienė primygtinai prašosi prie arbatos? Megzti rūbai rytais švelniai timpteli jus už pižamos krašto: “nepamiršk mūsų apsirengti!“ ?

Reiškia, ši diena atėjo. Didžioji Pirmųjų Žiemos Požymių Diena! Ši diena praneša mums apie tai, kad greitai ateis laikas slidėms, pačiūžoms, rogutėms, sniego gniūžtėms ir varvekliams.

Ir kad jau ne už kalnų Naujieji metai ir eglutės puošimas, kad jau laikas kruopščiai ir su meile ruošti dovanas mūsų patiems-patiems brangiausiems žmonėms.

Žiemą tiek daug jaukių ir šiltų švenčių! Toks metų laikas: kai šaltis išorėje, o namuose ir sieloje – šiluma…

Todėl pats laikas prisiminti su visais savo namiškiais, kad žiema jau ne už kalnų 🙂 !

Autorius nežinomas, vertė ruvi.lt

Meilės ir gerumo mums visiems 🙂 !

Laukiame pirmojo sniego…

Lapkričio mėnesį abejoji, kad yra saulė ir dangus… ir jei staiga prasikala saulės spindulėlis ir nušvinta žydras dangus tarp pilkų debesų, norisi už tai atskirai padėkoti.

O kai pasidaro aišku, kad nei saulės spindulių, nei dangaus žydrynės jau nebus, tuomet pradedi svajoti apie sniegą.

Kad visas šis pilkuma užtrauktas pasaulis sutviskėtų baltumu…

Nuoširdi padėka! Pagal G. Šmidt miniatiūrą, vertė ruvi.lt

Meilės ir gerumo mums visiems 🙂 !

Vidinė esmė

Kai žmogus vidinės ramybės būsenoje – jo ramybė sklinda į visus jo gyvenimo aspektus.

Kai žmogus išgyvena vidinę sumaištį ir baimę – savo veiksmais jis skleidžia sumaištį ir baimę.

Kai žmogus turi gilumines žinias ir supratingumą – aplink jį sklinda palaikymo ir pagalbos kitiems aura.

Kai žmogus neišmanymo būsenoje – aplink jį bujoja įžūlumo, savanaudiškumo ir grubumo energijos.

Kai žmogus kupinas meilės energijos – šalia jo viskas užsipildo meile.

Esmės to, kuo žmogus užpildytas – neįmanoma nuslėpti. Kaip gėlė negali nuslėpti savo aromato, taip ir kiekvieno žmogaus skleidžiama energetika parodo vidinę žmogaus būseną be žodžių.

Kai žmogus kažką daro – jis daro tai pagal savo vidinės būsenos energijos savybes.

Todėl jo veiksmai palaiko ir sustiprina tuos reiškinius pasaulyje, kurie atitinka jo vidinės būsenos esmę. 

Mintys iš paskaitų apie budizmą, parengė ruvi.lt

Meilės ir gerumo mums visiems 🙂 !

Mūsų vidinė saulė

Ne ta saulė sušildo, kurios mes laukiame pilkame danguje, susiedami su ja savo nuotaikas, bet ta, kurią mes galime pajusti net gūdžiausioje tamsoje, sukurdami ją ta šiluma, kurią pagimdo mūsų gražiausi jausmai…

Sušildo tylių naktinių pokalbių saulė iš pasitikėjimo sąsajų, kurios sklinda nuo vienos mylinčios sielos į kitą…

Sušildo ilgai lauktų susitikimų saulė po išsiskyrimo…

Sušildo motinos švelnumo ir tėvo rūpesčio saulė…

Sušildo džiaugsmo pamaitinti alkaną, paguosti kenčiantį, padėti bejėgiam saulė…

Sušildo vaiko rankų, apvijusių tavo kaklą saulė…

Sušildo poilsis po nuovargio, tyla po triukšmo, jauki prieblanda po akis rėžiančios šviesos…

Sušildo tas, kurio lauki iš visur, šnabždėdamas savo sukurtus apsaugos žodžius…

Sušildo viskas, ką darai su meile, atiduodi su meile, priimi su meile…

Sušildo gyvenimas, tyras… tiesiog tyras gyvenimas…

Ir sušildo viltis, kad visa tai tęsis…

Joks prastas oras neatims mūsų asmeninės saulės, mielieji… Ir būtent asmeninė saulė išsklaidys bet kokį prastą orą…

Gyvenkime šilumoje!

Padėka autorei! Pagal Lilios Grad esė, vertė ruvi.lt

Meilės ir gerumo mums visiems 🙂 !

Ten norisi patekti…

Jei tavo vidinis pasaulis iš tiesų šviesus ir gražus…

Tuomet jis vilios. Ir dauguma norės pažvelgti į jį iš arčiau.

Kad pamatytų, kaip atrodo tavo vidinis grožis. Kuo kvepia tavo laimė. Kaip skamba tavo tyrumas.

Ten norėsis patekti.

Todėl kad norisi sušilti nuo tavo sielos šilumos. Pasisemti tavo širdies jaukumo, Prisipildyti tavo lengvumu. Ir giliai pajusti tavo nuoširdumą.

Mes negalime priversti kitus priimti arba pamilti mūsų vidinį pasaulį. Mes tik galime sukurti sąlygas.

Tuomet kiti su džiaugsmu ateis į jį pasisvečiuoti. O kai kurie norės pasilikti jame ilgiau. Todėl kad tavo vidinė šviesa atveria kitų vidinę šviesą.

Autorius nežinomas, vertė ruvi.lt

Meilės ir gerumo mums visiems 🙂 !

Toks esi tu – tikrasis

Tu esi Gėris ir Užuojauta, ir Geraširdiškumas, Ir Supratimas.

Tu esi Taika ir Džiaugsmas, ir Šviesa.

Tu esi Atleidimas ir Kantrybė, ir Stiprybė, ir Ryžtas, tu pagalbininkas sunkią akimirką, guodėjas skausmo valandą, gydytojas sužeidimo akimirką, mokytojas sumaišties valandą.

Tu esi Giliausia Išmintis ir Aukščiausia Tiesa, Visuotinė Taika ir Pati Nuostabiausia Meilė.

Tu – visa tai esi. Ir buvo tavo gyvenime momentai, kai tu Pažinojai Save tokį.

Pasirink dabar pažinti save tokį Visada.

Nuoširdi padėka! Ištrauka iš N. D. Uolšo kūrybos

Meilės ir gerumo mums visiems 🙂 !

Ji – pats gyvenimas

Iš visų stebuklų, kuriuos mums siūlo gyvenimas Žemėje, didžiausias – tai Meilė.

Meilė užpildo gyvenimą prasme…

Ji daro stebuklus. Ji atneša šviesą ten, kur viešpatauja tamsa, neša viltį ten, kur įsigalėjo beviltiškumas.

Ji mūsų didysis mokytojas ir dovana, kuri mums nuolat siunčiama.

Meilė – stipriausia jėga pasaulyje.

Ji nematoma, jos negalima išmatuoti, bet tuo pačiu ji tokia galinga, kad gali per akimirką viską pakeisti ir suteikti nepalyginamai didesnį džiaugsmą, nei bet kokie materialūs daiktai.

Kai jūs mylite, niekas negali jūsų meilės atimti. Tik jūs patys galite jos atsisakyti.

Meilė – tai Visatos magija. Ji gali sukurti viską iš nieko.

Ką tik jos nebuvo, ir staiga – ji pasirodo visu savo grožiu, ir jūs kaipmat pasijuntate pakylėtas, o jūsų širdyje tyliai skleidžiasi palaima.

Ir kiek daug nuostabių dalykų ji sukuria tiesiog iš oro: šypsenas, juoką, šiurpuliukus per odą, švelnius žodžius, mielus vardus, laimės ašaras, ir visų pirma – patį gyvenimą.

Mes gimėme iš meilės. Be jos čia nebūtų ir mūsų.

Didžiausias Meilės stebuklas – tai jos gebėjimas nušviesti viską, prie ko ji prisiliečia…

Nuoširdi padėka! Pagal B. de Andželis esė, vertė ruvi.lt

Meilės ir santarvės mums visiems 🙂 !

Gamtos atgaiva

Net viena diena gamtoje – atnaujina ir atgaivina…

Atgaivina net labai pavargusią sielą… stebuklingu medaus pleistru prisiliečia prie bet kokio skausmo…

Kai sielą išvargina šurmulys ir bėgimas kasdienybės ratu, ji nuklysta nuo savo prigimtinio kelio.

Ir tuomet jai taip trūksta tyrumo ir dangaus šventovės ramybės, šilto lietaus, vaivorykštės, pasivaikščiojimų po pievas ar kalnus, spalvotų saulėlydžių, vaikštinėjimo basomis, vandens gaivos, krentančių žvaigždžių, vėjo melodijų…

Siela sunegaluoja, kai jai trūksta paprastumo ir grožio…

Nuoširdi padėka! Pagal Ijos Latan esė, vertė ruvi.lt

Meilės ir gerumo mums visiems 🙂 !