Balandis. Jis visas kiaurai persmelktas vaikyste!
Jo dangaus žydrynėje su dideliais pūkuotais debesimis, jo šiltame saulės glėbyje, pirmose jo gėlėse – visur vaikystė.
Jis ir pats truputį vaikas! Ir norisi bėgti per didelį lauką su oro aitvaru, matyti kaip kyla saulė, ir girdėti pavasario širdies plakimą, ir patikėti kažkuo lengvu, paprastu ir net truputį naiviu.
Balandis – jis apie tai, kad laimė pati ateina tau tiesiog į rankas. Pavasarį nereikia jos atkakliai siekti, tereikia atverti širdį, ir ji pati ten kaipmat atsidurs.
Gamta bunda, bundame ir mes kartu su ja. Viskas aplinkui tarsi sukuriama iš naujo, ir mes, kaip ir gamta, vėl tarsi grįžtame į vaikystę ir atrandame savyje naujus nuostabius jausmus.
Šviesius, tyrus ir neaprėpiamai plačius…
Padėka autorei! Pagal Viktorijos Dorn esė, vertė ruvi.lt
Meilės ir gerumo mums visiems 🙂 !
ruvi 