Šviesūs žmonės ne tokia jau retenybė, bet yra tokie, kuriuose tai matoma ne tik išvaizdoje, bet ta šviesa persmelktas visas jų elgesys ir gyvenimas, ir toje šviesoje savo atranda jie pagalbą ir atramą.
Jie labai jautrūs. Tokie žmonės dažnai atrodo trapūs, lyg vėjo pučiami.
Tačiau būtent šie žmonės ir turi savyje neįtikėtiną atsparumo atsargą, ir vaikšto po pasaulį ne lyg blankūs šešėliai, bet eina ramiai ir tvirtai, tarsi žinotų, kad niekas jų nepalauš, kad jie amžiams sutverti ir jokioms negandoms nepasiekiami.
Joks svetimas purvas negali sutepti jų tyrumo. Jie tarsi priklauso senovinei, amžinai, pirmapradei protėvių giminei, įveikusiai visus išbandymus.
Jie buvo ir bus, kol tęsiasi gyvenimas…
Pagal P. Lagerkvisto esė, vertė ruvi.lt
Meilės ir gerumo mums visiems 🙂 !
ruvi 