Yra visiems mums pasiekiamas stebuklas, mielieji…
Ir tas stebuklas – gyvenimas…
Galimybė atsibusti, kvėpuoti, mąstyti, kurti…
Stebėti metų laikų kaitą…
Mesti į žemę sėklą ir pamatyti, kaip iš jos stiebiasi į saulę žali daigai…
O vaiko gimimas?…
O tyras vanduo?…
O miškai, kalnai, laukai?…
Mes ateiname čia nelabai ilgam, kad viską čia pažintume ir suprastume, bet turime pakankamai laiko, kad kažką sukurtume patys, pasidžiaugtume tuo, kas jau sukurta, ir nieko nesugriautume… nieko…
Ir net pačiais tamsiausiais laikais mes turime dosnų gyvenimo stebuklą…
Ir jo fone tokios menkos atrodo mūsų kasdieninės baimės ir nerimas…
Toks nereikšmingas atrodo – šurmulys…
Tokie neleistini – priešiškumas, pyktis, neapykanta…
Mes turime laiką gyventi…
Tai ir yra svarbiausia…
Kol mes gyvename, mūsų delnuose – stebuklas…
Pradėkime matyti jį kiekviename saulės spindulyje…
Gerti su karšta arbata… Skanauti duonoje…
Mylėti kiekviename artimame žmoguje… Pratęsti vaikuose…
Ir mokytis ne baimintis, ne kaltinti, ne reikalauti…
O tikėti, turėti viltį, mylėti…
Padėka autorei! Pagal Lilios Grad esė, vertė ruvi.lt
Meilės ir gerumo mums visiems 🙂 !
ruvi 
Taip nuoatabu tiketi, kad musu Gyvenimas – Stebuklas.
PatinkaPatinka
Labas, Jone!
Ir kaip svarbu tai prisiminti, kai žemiški rūpesčiai užgožia tą tikėjimą 🙂 …
PatinkaPatinka