Vedos apie meilės išraišką

Materialiame pasaulyje dvasingumo išraiška galima per meilę. Tačiau žmonių sąmoningumas yra nevienodas, o ir bendravimas su įvairiais žmonėmis skirtingas, todėl ir meilės išraiškos yra skirtingos.

Materialiame pasaulyje dėl dvasinio nuopolio meilės suvokimas ir išraiška gali būti neteisingai suprantama ar net iškreipiama. Taip įvyksta tuomet, kai žmogus susitapatina išskirtinai su kūnu, materialiais troškimais, ir tuo pačiu praranda dvasinę harmoniją.

Meilės išraiškų formos dar vadinamos rasa, ir šiuo atveju nurodo pirminį, prigimtinį žmogaus polinkį išreikšti meilę (dvasingumą) šiame pasaulyje. Kuo tyresnė, švaresnė meilės išraiška – tuo harmoningesnis žmogus, tuo tvirtesnis jo ryšys su savo dvasine esybe, su kitais žmonėmis, su Kūrėju ir Kūrinija.

Ryškiausia meilės išraiška – Mathurya rasa, arba meilė tarp dviejų mylinčių žmonių, kurie sudaro porą. Visuomenėje tai santuoka, šeima, tačiau dvasinis šio ryšio aspektas yra gilesnis. Būtent santuokoje žmonės gali “išbandyti“ savo dvasingumą, atsisakydami egoizmo ir išgrynindami savo dvasines vertybes.

Juk santuoka – ne tik dvasinis dviejų žmonių ryšys, tai ir vaikų ugdymas, ir sąveika su giminėmis. Atlaikę visus išbandymus ir išgryninę dvasines vertybes, sutuoktiniai išugdo sakralinę savybę – gebėjimą mylėti besąlygiškai.

Sakhya rasa – tai draugystė, draugiški santykiai. Ir tai tikra draugystė, kai žmonės visose gyvenimo situacijose palaiko vienas kitą: geba ir pasidžiaugti kartu, ir bėdoje visada šalia, ir pasiaukoti nedvejodami gali.

Draugystėje neįmanomas savanaudiškumas ar išskaičiavimas. Tikrų draugų daug negali būti, nes draugystė – tai ne tik pokalbiai ar susitikimai, tai – nuolatinis ryšys, dvasinių energijų apykaita.

Meilė tarp tėvų ir vaikų Vedose vadinama Vatsalya rasa. Ši meilės išraiška tampriai susieta su Mathurya rasa (sutuoktinių meile), bet gali būti išreiškiama ir nepriklausomai nuo jos – kartais santykiai tarp sutuoktinių yra sudėtingi, bet meilės vaikams tai nepaliečia.

O vaikų, ypač mažų, širdelės yra atviros, todėl jie geba mylėti besąlygiškai. Jie myli savo tėvus su visais jų trūkumais ir dorybėmis.. Jei ir tėvai moka mylėti besąlygiškai, tuomet dvasinis tėvų ir vaikų ryšys išlieka stiprus visą gyvenimą.

Dasya rasa – tai meilės išraiška tarp mokytojo ir mokinio, arba – tarp vadovo ir pavaldinių. Tokie santykiai mūsų laikais – didelė retenybė, nes turintys valdžią žmonės atvirai išnaudoja pavaldinius.

Mokytojas arba vadovas turėtų būti lyg tėvas savo mokiniams ar pavaldiniams ir sudaryti sąlygas, kuriose galėtų pasireikšti mokinio talentai, arba – kad pavaldiniai galėtų realizuoti savo gebėjimus konkrečiose socialinėse sąlygose.

Šiuose santykiuose negali būti jokio savanaudiškumo ar išnaudojimo – tik tuomet natūraliai gimsta pagarba, vienybė, sąveika ir tarnystė bendriems tikslams, tik tokiu atveju visi geriausiu būdu atlieka savo misiją.

Ir – Šanta rasa – tai meilė asmenims ar objektams, kurie mums turi sakralinę reikšmę, pavyzdžiui, meilė Tėvynei, Žemei, žmonijai, gamtai.. Arba – meilė tam tikriems asmenims arba istorinėms asmenybėms, kurie atvėrė išmintį. Tai gilus dvasinis pojūtis: meilė, dėkingumas, pagarba.

Meilė – didelė kurianti jėga.. Ją galime atpažinti pagal jos poveikį: ji viską pagerina, ištaiso, harmonizuoja. Besąlygiška, tyra Meilė turi nuostabią savybę: kuo daugiau jos atiduodame, tuo daugiau jos sugrįžta.. Ir šis sąveikos-apykaitos procesas yra be pabaigos.. ir todėl Meilė – amžina 🙂 ..

Iš paskaitų apie Vedas, parinko ir vertė ruvi.lt

Meilė viską keičia..

Kartą mokinys paklausė Mokytojo:

– Kodėl žmonės tokie pikti?

– Jie nepikti. Jie taip elgiasi iš baimės, – atsakė Mokytojas.

– O ko jie bijo?

– Jie visko bijo: kad jų nemylės, kad kažko pritrūks, bijo susirgti, bijo ateities..  Bijo, kad kažkas išduos ar apgaus, bijo neatitikti kažkieno reikalavimų. Juos baugina kitų pranašumas, vienatvė arba kitų žmonių draugija. Jie baiminasi pajuokos, nesupratimo ir nesėkmių. Jie bijo ir to, ko nežino. O labiausiai žmonės bijo kitų žmonių..

– Ir kaip tai juos pakeičia?

– Baimė gali priversti žmogų elgtis taip, kaip jis niekada nepasielgtų mylėdamas. Esmė tame, kad baimė pamažu išstumia iš žmogaus gyvenimo Meilę, o jos vietą užima pyktis, kuris galiausiai perauga į neapykantą. Juk Meilė – kurianti Visatos jėga, kuri viską palaiko, ir kai jos nėra, pradeda keroti chaosas, neapykanta ir pyktis, o žmogus tampa griovėju..

– Kaip gi vėl sugrąžinti Meilę?..

– Meilė visada yra kiekvieno žmogaus širdyje ir laukia-nesulaukia, kada žmogus atvers savo širdį ir pradės mylėti.. O kad širdis lengviau atsivertų, reikia atsisakyti bet kokių minčių apie baimę – juk baimė sukausto širdį..

– Tereikia pradėti mylėti, ir pyktis su neapykanta pasitrauks?..

– Taip, tuomet pykčiui tiesiog nelieka vietos gyvenime. Mylėdami žmonės tampa taikūs, kūrybingi ir vieningi.. O kupinoje Meilės erdvėje klesti taika, džiaugsmas, santarvė ir gerovė. Meilė viską keičia, viską ištaiso. Ji viską gali 🙂 !

Autorius nežinomas, vertė ruvi.lt

Visiems saulėtos pavasarinės nuotaikos 🙂 !

Stebuklinga moteriškumo jėga

Pasauliui dabar labai trūksta moteriškumo.. Mes matome daugybę moterų – stiprių, veiklių, agresyvių.. Bet moterų, kurios skleidžia tikrąjį moteriškumą – vienetai.

Galbūt, todėl mūsų gyvenimas taip perpildytas agresyvumu – matyt, nėra kam sukurti ramybės, taikumo ir gerumo atsvarą..  Moterys tiesiog pamiršo savo moterišką prigimtį – mylėti, kurti, harmonizuoti.

Todėl jau atrodo “normalu“, kai vos pagimdžiusi kūdikį mama grįžta į darbą. Arba – kai moteris daugiau rūpinasi savo išvaizda ir karjera, nei vaikais ir šeimyniniu gyvenimu.

Įprasta darosi ir tai, kad moteris kursto namuose nesantaiką – yra nuolat kažkuo nepatenkinta ir suirzusi. Arba – kad pasidarė abejinga kitų žmonių kančiai ir pergyvenimams..

Mes jau nesiejame su moterimis jų prigimtinių savybių – švelnumo, supratingumo, gerumo, rūpestingumo, nes sukurtas naujas moters įvaizdis: agresyvi, valdinga, aistringa ir.. nuolat konkuruojanti su vyrais.

O juk kiekvienos moters širdyje, po visais agresyvumo kiautais gyvena tikrasis moteriškumas, kurį jai tereikia išdrįsti ištraukti į dienos šviesą ir – būti savimi..

Prisiminkime savo gerąsias močiutes – pakakdavo prisėsti, prisiglausti prie jų, ir be žodžių pasijusdavome apgaubti jų meile ir švelnumu. Šalia jų būdavo jauku ir šviesu.

O jei pradėdavome kalbėtis – jausdavome jų nuoširdų dėmesį ir rūpestį. Koks neapsakomas namų, saugumo ir pasitikėjimo pojūtis.. Tokią atmosferą gali sukurti tik vidinės būsenos – tikrojo moteriškumo – išraiška.

Moteriškumas išreiškiamas visada tik pozityviai:

*Tokiai moteriai nėra savų ir svetimų vaikų: ji vienodai nuoširdžiai ir šiltai elgiasi su visais vaikais;

*Kiekviename žmoguje ji būtinai įžvelgia kažką gero ir priima žmonės su meile;

*Ji rūpestinga: stengiasi suprasti ir palaikyti kiekvieną, kam reikia pagalbos;

*Tokia moteris geranoriška ir taiki, gebanti sutaikyti, harmonizuoti, suburti;

*Ji myli besąlygiškai, todėl gali suprasti ir atleisti;

*Šalia jos jaučiama didelė vidinė jėga, spinduliuojanti vidinę ramybę ir pusiausvyrą;

*Ji kūrybinga, ji viską atlieka su meile ir atvira širdimi..

Ir nesvarbu, kokio moteris amžiaus – jei ji pilnai išreiškia savo moterišką prigimtį, aplinkiniai tai jaučia. Tokią moterį gerbia, myli ir nuoširdžiai ja rūpinasi – ir tai yra tiesiog natūralus atsakas į jos vidinę dvasinę būseną.

Pasaulis jau persisotino stipriomis, valdingomis, šaltomis moterimis ir kitu kraštutinumu – pusnuogėmis “pupytėmis“. Pasauliui reikia moteriškos šilumos ir gerumo – tikrų Moterų ir Motinų.

Tikrasis moteriškumas gali padaryti stebuklus: sutaikyti nesutaikomus priešus, sušildyti sugrubusias širdis, įkvėpti didingiems darbams, išmokyti  gyventi santarvėje, bendradarbiauti ir kurti visų labui, ir besąlygiškai mylėti..

Moteriškumas – didelė jėga. Būtent jos dabar labai trūksta mūsų agresyviam pasauliui. Visi tai jaučiame ir visi jos ilgimės, nes dabar ji mums visiems gyvybiškai būtina: mūsų vaikams, visai žmonijai, mūsų visų ateičiai.

Mielos moterys, atverkite savo švelnias širdis ir padovanokite pasauliui tą stebuklingą moteriškumą 🙂 ! Ir pasaulis kaipmat suklestės..

Visoms moterims – nuoširdžiausi sveikinimai artėjančios Moters dienos proga 🙂 ! Saulėtos nuotaikos, gėlėto kūrybingumo ir smagiai čiulbančio pavasario jūsų mylinčiose širdyse 🙂 !

Pamokanti istorija

Mergina laukė savo reiso viename dideliame oro uoste.

Reisas buvo atidėtas, todėl jai teko laukti lėktuvo kelias valandas.

Ji nusipirko knygą, pakelį sausainių, kad neprailgtų laukti, ir atsisėdo į krėslą. Šalia buvo tuščia kėdė, kur gulėjo jos sausainių pakelis, o šalimais sėdėjo vyras ir skaitė žurnalą.

Mergina paėmė sausainį iš savo pakelio, vyras taip pat paėmė sausainį iš jos pakelio!

Tai ją supykdė, bet ji nieko nepasakė ir skaitė toliau. Ir kiekvieną kartą, kai ji ėmė savo sausainius, vyras taip pat juos ėmė!

Mergina stačiai įsiuto, bet nenorėjo kelti skandalo perpildytame oro uoste.

Kai liko tik vienas sausainis, ji pagalvojo: “Įdomu, ką dabar darys šitas nenaudėlis?“

Tarsi perskaitęs jos mintis, vyras paėmė sausainį, perlaužė jį pusiau ir ištiesė jai, nepakeldamas akių. To jau buvo per daug! Mergina pašoko iš vietos, susirinko savo daiktus ir išėjo, negalėdama atsistebėti vyro įžūlumu…

Vėliau, kai ji atsisėdo į lėktuvą ir atsidarė rankinę, kad pasiimtų akinius, ji nustėro, nes pamatė joje… pakelį sausainių! Mergina prisiminė, kad įdėjo sausainių pakelį į rankinę, o ne ant kedės…

Ir žmogus, kurį ji laikė nenaudėliu, dalinosi su ja savo sausainiais, be jokio pykčio, tiesiog iš gerumo… Jai pasidarė gėda dėl savo elgesio ir minčių, bet atsiprašyti šio gerojo pakeleivio jau nebuvo galimybės.

Prieš supykdami…

Pagalvokite…

O gal NETEISŪS BŪTENT JŪS?..

Autorius nežinomas, vertė ruvi.lt

Visiems gražaus savaitgalio 🙂 !

Praregėjimai (16)

Mes išmokome: melstis ir daryti abortus; šventinti verbas ir griauti šeimas; statyti bažnyčias ir gyventi palaidą gyvenimą; klūpėti atgailaujant ir būti abejingais svetimai kančiai; vaikščioti į bažnyčias ir terorizuoti savo artimuosius.

Kiek ilgai tai tęsis? Laikas liautis “tikėti kažkur giliai širdyje“, arba – “tikėti savaip“, nes mūsų dvasingumas turi pasireikšti mūsų kasdieniniame gyvenime: mūsų darbuose, mūsų žodžiuose ir mūsų bendravime.

Tikėjimo esmė – vidiniuose žmogaus pokyčiuose, ir jei žmogus neturi tokio tikslo – jo tikėjimas tampa veidmainyste ar tiesiog ritualais, kurie tarsi patvirtina žmogui, kad jis “dvasingas“ ir “tikintis“.

Mes turime suprasti, kad gerų žmonių šiame pasaulyje yra dauguma, bet visi jie pernelyg užsiėmę savimi. Padeda ne geri, o neabejingi. Ir būtent tokiais – neabejingais – mes turime tapti. (R. Matukovas)

************

Paskutinis karas tarp žmonių bus karas už tiesą. Šis karas vyks kiekviename atskirame žmoguje. Karas – su asmeniniu neišmanymu, agresija, irzlumu. Ir tik esminis kiekvieno atskiro žmogaus pasikeitimas gali tapti taikaus gyvenimo pradžia visai žmonijai. (N. Rerichas)

************

Ką gali padaryti turtuolis su savo didžiuliais turtais? Jei pažiūrėsime atidžiau, pamatysime, kad beveik visos jų išlaidos yra skirtos tik jų gerbėtroškai ir puikybei patenkinti.

Niekas iš jų nemokės už brangiausią maistą, gėrimus ar prabangius daiktus, jei nebus žiūrovų ir galimybės prieš juos pasipuikuoti prabanga ir sukelti pavydą. Dažnas iš jų net nesuvokia, kad visų jų siekių variklis yra būtent gerbėtroška.

Ir nors jie perka tai, kas iš esmės yra ne tik nebūtina, bet ir nereikalinga, tačiau yra pasiryžę padaryti viską ir peržengti bet ką, kad tik pasiektų tas taip trokštamas puikybės akimirkas.. (Ž. Fresko)

************

Naujasis pasaulis jau stovi ant slenksčio ir yra pasirengęs priimti pačius drąsiausius ir ryžtingiausius. Bet senasis pasaulis visais būdais ieško galimybės pratęsti savo gyvavimą.

Jis dar vis laikosi už žmonių inertinio mąstymo ir už įprastos mieguistos egzistencijos. Tačiau senasis pasaulis neišvengiamai išeis, užleisdamas vietą naujajam, nes abu vienu metu jie ilgai gyvuoti negali.

Žengti sekantį evoliucijos žingsnį, pradėti kurti naują pasaulį reikia drąsos.. juk tai žingsnis į nežinomybę. Tačiau kiekvienas jį būtinai žengs, nes gyventi senojo pasaulio iliuzijų griuvėsiuose galiausiai darosi neįmanoma.

Naujasis pasaulis laukia – su beribiu kūrybiniu potencialu, laisve, vienybe, meile ir gerove visiems.. Laukia su tokiomis augimo ir vystymosi galimybėmis, kurių su senojo pasaulio apribojimais net įsivaizduoti negalime. (D. Melchizedek)

************

Dovanojimas transformuoja “Turėti“ į “Būti“.

Aš galiu manyti, kad “turiu“ kūrybinį potencialą, bet tik dalindamasis su kitais savo kūrybos vaisiais aš galiu “būti“ kūrybingu žmogumi – tai yra, jausti tai.

Aš galiu manyti, kad “turiu“ meilę, bet tik dovanodamas meilę kitiems, aš galiu “būti“ meile – tai yra, jausti tai. (N. D. Uolšas)

************

Ateitis kuriama šiandien. Ir todėl, kad kažkas šiandien įsivaizduoja geresnį pasaulį – tas geresnis pasaulis vieną dieną galiausiai taps realybe.

Viskas, ką turime gero šiandien mūsų gyvenime, buvo kažkada sugalvota mūsų protėvių. Idėjos pirmiausiai gimė jų mintyse, ir tik po to buvo įgyvendintos. (B. Verber)

************

Žmogus gimė dideliam Džiaugsmui, nuolatinei kūrybai ir laisvai, niekuo nevaržomai Meilei viskam: medžiui, dangui, žmogui ir nuostabiai žemei su jos motiniška palaima, su jos rytais ir vakarais, su jos nuostabiais kasdieniniais stebuklais.. (A. Kuprinas)

************

Parinko ir vertė ruvi.lt

Gerosios Vilties Šviesa

Kovo 13 dieną Žakui Fresko – išradėjui, architektui, inžinieriui-konstruktoriui, filosofui ir projekto “Venus“ kūrėjui – sukaks 100 metų!  Pagarba, padėka už gerąją viltį ir nuoširdžiausi sveikinimai šiam iškiliam mūsų dienų Šviesuoliui 🙂 !

Ta proga – įkvepiančios mintys iš Žako Fresko paskaitų ir knygų.

*Tam, kad suvoktume mūsų pasaulio galimybes, turime užduoti sau klausimą: kokiame pasaulyje mes norime gyventi? Ir nors mes kalbame apie šiuolaikinę pasaulio tvarką kaip apie civilizaciją – iš tiesų civilizuotumo joje labai mažai.

*Visuotinės vienybės ir brolybės idėjos įkvepia žmoniją nuo seniausių laikų, tačiau socialiniai mechanizmai iki šiol neleidžia sukurti taikią, kūrybingą ir vieningą pasaulio bendruomenę.

*Mes ženkliai pažengėme techninėje srityje, bet mūsų vertybės ir elgesys mažai keitėsi. Galimybė turėti pozityvią ateitį ryškiai kertasi su šiandieninėmis socialinėmis, ekonominėmis ir ekologinėmis problemomis.

*Vis labiau grimztančiame į komerciją ir vartojimą pasaulyje, kur net dėstytojai saugo autorines teises į savo paskaitų konspektus, mes stebime nerimą keliantį poslinkį iš kūrėjų entuziastų dvasios į šaltą prekeivių išskaičiavimą.

*Natūralus arba dirbtinai sukurtas deficitas yra šiuolaikinės ekonomikos variklis. O trokštantys valdžios politikai savo rankose turi ginklus, kurie gali sunaikinti ištisas tautas ir paversti mūsų planetą negyvenama dykyne.

*Kiekvienas pagamintas ginklas galiausiai atima maistą iš badaujančio ir rūbą – iš šąlančio. Šis ginklų pasaulis išleidžia ne tik pinigus. Jis paleidžia vėjais žmonių darbą, genialias žmonių idėjas, savo vaikų viltis..

*Mažai kas žino, kad už vieno sunkiojo bombonešio kainą galima pastatyti 30 šiuolaikinių mokyklų arba nutiesti 90 kilometrų betoninio kelio.. O išlaidų vienam naikintuvui atitikmuo – pusė milijono maišų kviečių.. Ir tokių pavyzdžių galima pateikti daugybę..

*Tai ne tas gyvenimo būdas, kurį galima pavadinti gyvenimu pilnąja žodžio prasme, o tuo labiau – laimingu gyvenimu. Nuolatiniai konfliktai, deficitas, nerimas ir netikrumas dėl rytojaus sukuria nesveiką atmosferą ir įtampą visuomenėje.

*Aš nepropaguoju senosios gyvenimo santvarkos vertimo – aš kalbu tik apie tai, kad ji nustoja veikti. Deja, socialinė ir ekonominė griūtis – tai labiausiai tikėtinas scenarijus, kuris padarys galą senajai sistemai, o kartu – ir pasitikėjimui ja. Tuomet visuomenė bus priversta ieškoti alternatyvų.

*Aš teigiu, kad pasaulyje be pinigų ir savanaudiškų interesų nebus sąlygų apgaulei, melui ir parazitizmui. Žmonės galės laisvai dalyvauti visuomenės gyvenime ir siūlyti bei įgyvendinti naujas idėjas, kurios pagerins visų žmonių gyvenimą. Svarbiausias tikslas bus pilnas informacijos prieinamumas ir visų žmonių aprūpinimas prekėmis ir paslaugomis.

*Visuomenėje, kurioje rūpinamasi žmogumi, įstatymai išnyksta palaipsniui ir natūraliai, nes visos gėrybės yra prieinamos visiems, nepriklausomai nuo rasės ar tikėjimo. Nors mus tikina, kad įstatymai kuriami gyvenimo pagerinimui, bet iš tiesų įstatymai – nekompetentingumo “šalutiniai produktai’.

*Žymiai svarbiau žmonėms suprasti gamtos įstatymus, o per juos – ir sąveiką su supančia aplinka. Visa visata paklūsta gamtos įstatymams, jokia gyvybė be jų neišgyventų – būtent jie valdo visas gyvas sistemas. Šių įstatymų pažeidimas gali turėti rimtas pasekmes žmonijai, todėl reikia mokytis gyventi harmonijoje su gamta.

*Naujos civilizacijos vystymasis – tai ne tik naujų gyvenviečių statyba ar patogių infrastruktūrų kūrimas, bet ir pozityvių ir rūpestingų žmonių tarpusavio santykių puoselėjimas. Jaunoji ir vyresnioji karta išmoks gyventi harmonijoje.. Tai įgyvendinti padės visuotinis švietimas nuo pat mažų dienų.

(Parinko ir vertė ruvi.lt)

Jei kūnas prakalbėtų..

Aš, tavo kūnas… kreipiuosi į tave…

Aš atrodau taip… kaip tu galvoji apie mane. Prašau – galvok, kad aš esu gražus ir sveikas… ir aš toks būsiu 🙂 .

Kai tu nuolat galvoji apie ligas ir bandai jas atrasti manyje… Man tenka derintis prie tavo minčių… ir aš pradedu sirgti.

Kai daug laiko skiri mintims, kurios sukelia tau negatyvias emocijas… aš taip pat pradedu sirgti. Todėl, kad visa gyvybinė energija išeikvojama šioms mintims…

O kai tavo širdį šildo meilė, kai mintys prisipildo džiaugsmu – aš tą pačią akimirką pradedu spinduliuoti ir jaunėti 🙂 !

Mano galimybės ir rezervai labai dideli. Tiesiog tikėk manimi! Aš turiu gebėjimą regeneruotis, aš galiu atnaujinti sergančius organus. Aš galiu pasveikti net tuomet, kai gydytojai nustato neišgydomą ligą. Tiesiog padėk man savo noru pasveikti ir tikėjimu mano galimybėmis!

Aš sutvertas taip, kad galiu lengvai išgyventi šimtus metų! Kodėl tuomet tu, vos sulaukęs 35-40 metų, o kartais ir anksčiau, pradedi galvoti apie senatvę? Savo mintimis tu sendini mane… Nes jūsų visuomenėje vyrauja parazitinė programa, kad 100 metų – tai jau kraštutinė riba.

Kai tu ruošiesi kažką suvalgyti… nors retkarčiais paklausk manęs: o ko reikia man? Jei išmoksi išgirsti mane – aš visada tau atsakysiu. Ir mums abiems tai bus tik į naudą! Juk dažniausiai tu valgai automatiškai, negalvodamas.

Ir prašau – nenuodyk manęs svaigalais! Juk jau pats pamatei, kaip nuo jų kenčiu. Svaigalai mane žudo… o kartu ir tave.

Dar kartą noriu paliesti Grožio temą. Nekimšk į mane, prašau, visokiausių grožio tablečių… silikonų… botoksų… akrilų… gelių ir t.t… Aš galiu būti gražus ir be viso šito! Tiesiog padėk man… Ir aš su džiaugsmu įgysiu visas tau tinkančias formas.

Aš labai mėgstu vaikščioti gryname ore. Plaukioti. Pabėgioti mėgstu. Važiuoti dviračiu. Šokti. Man patinka judėti! Man labai patinka viskas, kas suteikia tau tikrą džiaugsmą 🙂 . O sėdėti ištisomis dienomis prie televizoriaus ar kompiuterio… tikrai ne.

Aš labai myliu tave. Ir labai norėčiau… išgirsti meilės ir dėkingumo žodžius iš tavęs. Nors kartais…

Bet jei tu to nepadarysi – žinok: nežiūrint į nieką, aš besąlygiškai  myliu tave 🙂 !

Aš tavo kūnas… tavo sielos buveinė, tavo visata. Ir tu taip pat esi Didžiulės Visatos dalelė…

Dėkoju, kad išklausei manęs.

Dėkoju tau… Žinok: aš esu ir būsiu toks, kokį tu nori mane matyti. Draugaukime… ir padėkime vienas kitam 🙂 !..

(Autorius nežinomas, vertė ruvi.lt)

Visiems gero savaitgalio 🙂 !

Gerai sveikatai

Viena opiausių problemų mūsų mityboje – persivalgymas. Ji turi ne vieną priežastį, bet jei laikomės principo – nepradėti valgyti, kol nesuvirškintas anksčiau suvalgytas maistas – galime ne tik normalizuoti svorį, bet ir nealinti savo organizmo virškinimo sistemos.

Todėl turime žinoti – kiek laiko įvairus maistas yra virškinamas. Ir nors šie skaičiai nėra visiškai tikslūs, nes priklauso nuo žmogaus organizmo individualių savybių ir nuo suvalgyto maisto kiekio – žinoti juos tikrai naudinga.

Pradėkime nuo greičiausiai virškinamo maisto:

  • Vaisių ir daržovių sultys virškinamos 15-20 minučių;
  • Įvairios daržovių ar vaisių salotos – 20-30 minučių;
  • Arbūzai, melionai – 20-30 minučių;
  • Apelsinai, greipfrutai, vynuogės virškinamos pusvalandį;
  • Obuoliai, kriaušės, persikai, vyšnios ir kiti pusiau saldūs vaisiai – 40 minučių;
  • Pomidorai, agurkai, paprikos, salierai, lapinės salotos – 30-40 minučių;
  • Morkos ir ropės – 50 minučių;
  • Krakmolingos daržovės – bulvės, topinambai – apie valandą;
  • Krakmolingos kruopos – ryžiai, grikiai, perlinės – 60-90 minučių;
  • Pupos ir pupelės – 90 minučių;
  • Iki 2 valandų gali būti virškinamas avokadas;
  • Saulėgrąžų, sezamų ir moliūgų sėklos – apie 2 valandas;
  • Žemės riešutai, migdolai, graikiniai riešutai – 2,5-3 valandas, bet jei prieš valgant juos pamirkysime – bus suvirškinti žymiai greičiau;
  • Kakava, pienas, buljonas, virti kiaušiniai, virta žuvis – 1-2 valandas;
  • Omletas, duona – 2-3 valandas;
  • Virta mėsa, keptos bulvės – 3-4 valandas;
  • Kepta mėsa, silkė, lašiniai- 4-5 valandas;
  • Grybai 5-6 valandas.

Ir dar – stenkimės nevalgyti 3-4 valandas prieš miegą. Įprotis valgyti prieš miegą – viena iš nutukimo ir virškinimo sistemos sutrikimų priežasčių.

************

Ajurveda skirsto maistą į teikiantį energiją ir – atimantį energiją bei kenkiantį žmogui. Tai nesiejama su kalorijomis, čia turima omenyje gyvybę ir sveikatą teikianti energija.

Atimantis gyvybinę energiją maistas:

  • Pirmiausiai – susijęs su prievarta ir žudymu: tai gyvūnų mėsa. Žuvis taip pat priklauso šiai kategorijai. Čia priskiriami ir kiaušiniai.
  • Įvairūs stimuliatoriai: arbata, kava, šokoladas, narkotinės medžiagos (alkoholis ir kt).
  • Cheminiai maisto priedai, genetiškai modifikuoti produktai.

Ir maistas, kuris teikia gyvybinę energiją ir palaiko gerą sveikatą:

  • Šviežios ir troškintos daržovės, vaisiai, uogos ir žolynai, užauginti be chemijos ir – geriau savo darže. Vienintelės trąšos, kurios nekenkia žmogui – biohumusas ir mėšlas.
  • Pieno produktai.
  • Grūdai.
  • Pupos ir žirniai.
  • Riešutai.
  • Sėklos ir jų aliejai.
  • Medus ir kiti bitininkystės produktai.
  • Džiovinti (be chemijos!) vaisiai.
  • Prieskoniai (lauro lapai, imbieras, cinamonas, šafranas ir kt.)

Ajurveda pabrėžia, kad žmogaus mityba atspindi jo sąmoningumo lygmenį. Gyvenimas parodė, kad, iš esmės, valgyti galima viską, bet.. pasekmės, žinoma, bus skirtingos. Belieka stebėtis žmogaus organizmo ištvermingumu!..

************

Kartais dienos metu, ir – visai netinkamu metu, apima mieguistumas.. Pasirodo, greitai atsigauti gali padėti keli paprasti pratimai  – juos galite atlikti visus iš eilės, arba tik tuos, kurie jus geriausiai “pažadina“:

  • Energingai patrinkite delnus – 10 kartų
  • Patrinkite žandus aukštyn-žemyn – 10 kartų;
  • Pirštų galiukais “pabelskite“ per sprandą ir pakaušį – 10 kartų;
  • Dešinės rankos rodomuoju pirštu (smiliumi) stipriai spustelėkite duobutę prie kaukolės pagrindo – 3 kartus;
  • Suspauskite pirštus į kumščius ir ištieskite – 3 kartus;
  • Pamasažuokite tarpupirštį tarp smiliaus ir didžiojo piršto;
  • Energingai ištrinkite pečius ir kojų pėdas;
  • Suspauskite dešinės kojos didžiojo piršto pagalvėlę, o paskui – kairės kojos – 3 kartus;
  • Stipriai plekštelėkite abiem rankom per klubus.

Kai atliksite šiuos pratimus – tikrai pajusite energijos antplūdį 🙂 .

***********

Visiems linkiu geros sveikatos 🙂 !

(Iš paskaitų apie sveiką gyvenseną, parengė ruvi.lt)

Apie žaliavalgystę

Neteisinga mityba yra viena iš pagrindinių įvairių susirgimų priežasčių. Dabartinis rafinuotas, apdorotas, chemizuotas maistas visiškai supainiojo žmogaus nuovoką – koks gi turi būti sveikas maistas.

Kad tai suprastume, turime pažvelgti į Gamtą – juk esame jos dalis. O joje, kaip žinia, termiškai apdoroto – virto ar kepto – maisto apskritai nėra. Taigi, galime daryti išvadą, kad termiškai apdorotas maistas – tai žmogaus išradimas.

Ir, ko gero, ne pats geriausias, nes atitraukė žmogų nuo natūralios, sveikos mitybos su visomis iš to kylančiomis pasekmėmis. Maža to – daugėja įvairių maisto gaminimui skirtų technikos naujovių, kurios dar labiau įtraukia į kulinarinių įmantrybių labirintus.

Bet tai nepadaro maisto sveiku – nesvarbu, kaip: trumpai, ilgai, garuose ar keptuvėje – bet kaip termiškai apdorojant maistą, suardoma jo struktūra ir žūva didžioji dalis vitaminų bei kitų naudingų medžiagų.

Termiškai apdorojant maistą, žūva ir fermentai, todėl virškinimui yra naudojami organizmo fermentų rezervai –  dėl šios priežasties tokio maisto pavalgęs žmogus jaučia sunkumą skrandyje ir mieguistumą.

Be to, žmogus negali pasisotinti nekokybišku maistu, kuris nesuteikia reikalingų organizmui medžiagų, todėl nuolat jaučia alkį, persivalgo. Valgant daug apdoroto maisto sutrinka medžiagų apykaita ir rūgščių-šarmų balansas, prasideda įvairūs virškinimo sistemos sutrikimai.

Pakeisti savo požiūrį į mitybą iš karto nėra lengva, bet reikia suprasti natūralios mitybos svarbą ir palengva sugrįžti prie maisto, kuris suteikia visas reikalingas organizmui medžiagas ir tuo pačiu palaiko gerą sveikatą.

Tačiau kai kalbame apie sveiką mitybą, dažnai painiojamės įvairių nuomonių įvairovėje. Todėl galime drąsiai remtis mūsų tautos šviesuolio Vydūno patirtimi, kuris siūlo lengvai įgyvendinamą, palaipsninį perėjimą prie natūralios mitybos.

Sveika, natūrali mityba – tai ne tik vegetarizmas. Vydūnas apibrėžia šią sąvoką plačiau: vegetatio – lotyniškai reiškia atgimimas, augimas, tuomet vegetaras – žmogus, valgantis sveiką ir gyvybę teikiantį maistą.

Todėl turime palengva didinti žalio, t.y., termiškai neapdoroto maisto kiekį savo mityboje. Kad mūsų virškinimo sistema gerai veiktų, kad būtų sveika žarnyno mikroflora ir kad mes jaustumės žvalūs – tokio maisto mūsų dienos racione turi būti iki 50%.

Mes dažnai turime siaurą suvokimą – kas gi yra žalias maistas, ir mums atrodo, kad jo yra labai mažai, ir – tik vasarą. O pasirodo, žalio maisto yra tikrai daug: tai vaisiai, uogos, daržovės, riešutai, grūdai, sėklos, maistinių augalų lapai ir šaknys, įvairūs prieskoniniai augalai, medus.

Žalio maisto pakanka ir žiemą: galima pasigaminti įvairių salotų iš daržovių, kurios puikiai išsilaiko per žiemą (morkų, kopūstų). Galima daiginti įvairius grūdus, riešutus ir sėklas.

Žinoma, geriau valgyti mūsų pačių arba pažįstamų ūkininkų užaugintą maistą, bet jei nėra galimybės – yra būdų išvalyti nuodingas chemines medžiagas, kurios buvo panaudotos auginant ar saugant maistą.

Kuo gi naudingas mums toks maistas? Žalias maistas turi fermentų, kurie padeda virškinimui, todėl toks maistas lengvai įsisavinamas su visomis jame esančiomis naudingomis organizmui medžiagomis, o pavalgius jaučiamas žvalumas ir energijos antplūdis.

Pagerėja žmogaus savijauta ir sveikata: jis rečiau serga, o jei suserga – liga praeina lengviau ir greičiau. Organizmas valosi, stiprėja imunitetas, didėja organizmo ištvermingumas, atsiranda proto aiškumas.

Padidėja jautrumas nuodingoms medžiagoms: žmogus jau negali valgyti ar gerti to, kas jam kenkia, bet jei tokios medžiagos patenka į organizmą – jos yra greitai nukenksminamos.

Tuo pačiu stiprėja ir skonio jutimo receptoriai – žmogus jaučia, kas jam tinka, o kas – ne. Atsiranda objektyvus sotumo ir kartu – saiko jausmas. Be to, žmogus išmoksta pajusti – kokio maisto ir kada organizmui reikia.

Išauga maisto įsisavinimo koeficientas – tai reiškia, kad žmogui reikia žymiai mažiau maisto, nes maitindamasis natūraliai, iš maisto jis gauna visas reikiamas organizmui medžiagas. O ir maisto gaminimui reikia žymiai mažiau laiko.

Vienas didžiausių privalumų – laisvė nuo neurotinio apetito, “žvėriško“ alkio pojūčio ir.. liguistos priklausomybės nuo nesveiko maisto. Kokiose aplinkybėse beatsidurtų, žmogus gali laisvai išgyventi arba pabūti be maisto kelias dienas – be streso organizmui ar nervų sistemai.

Mityba – nesveika, nenatūrali – mūsų gyvenime šiandien užima pernelyg daug vietos. Kiek laiko, išlaidų ir sveikatos jai atiduodame, nes leidomės įtikinami, kad galime būti gyvi negyvu maistu.

Žaliavalgystė – ne mada, o būdas palengva atsigręžti į natūralumą, į  vienybę su Gamta, kuri nuolat tiesia mums savo stebuklingą staltiesę su gausiomis gėrybėmis, kurios teikia mums sveikatą 🙂 ..

Visiems linkiu geros sveikatos 🙂 !