ruvi

Viena opiausių problemų mūsų mityboje – persivalgymas. Ji turi ne vieną priežastį, bet jei laikomės principo – nepradėti valgyti, kol nesuvirškintas anksčiau suvalgytas maistas – galime ne tik normalizuoti svorį, bet ir nealinti savo organizmo virškinimo sistemos.

Todėl turime žinoti – kiek laiko įvairus maistas yra virškinamas. Ir nors šie skaičiai nėra visiškai tikslūs, nes priklauso nuo žmogaus organizmo individualių savybių ir nuo suvalgyto maisto kiekio – žinoti juos tikrai naudinga.

Pradėkime nuo greičiausiai virškinamo maisto:

• Vaisių ir daržovių sultys virškinamos 15-20 minučių;
• Įvairios daržovių ar vaisių salotos – 20-30 minučių;
• Arbūzai, melionai – 20-30 minučių;
• Apelsinai, greipfrutai, vynuogės virškinamos pusvalandį;
• Obuoliai, kriaušės, persikai, vyšnios ir kiti pusiau saldūs vaisiai – 40 minučių;
• Pomidorai, agurkai, paprikos, salierai, lapinės salotos – 30-40 minučių;
• Morkos ir ropės – 50 minučių;
• Krakmolingos daržovės – bulvės, topinambai – apie valandą;
• Krakmolingos kruopos – ryžiai, grikiai, perlinės – 60-90 minučių;
• Pupos ir pupelės – 90 minučių;
• Iki 2 valandų gali būti virškinamas avokadas;
• Saulėgrąžų, sezamų ir moliūgų sėklos – apie 2 valandas;
• Žemės riešutai, migdolai, graikiniai riešutai – 2,5-3 valandas, bet jei prieš valgant juos pamirkysime – bus suvirškinti žymiai greičiau;
• Kakava, pienas, buljonas, virti kiaušiniai, virta žuvis – 1-2 valandas;
• Omletas, duona – 2-3 valandas;
• Virta mėsa, keptos bulvės – 3-4 valandas;
• Kepta mėsa, silkė, lašiniai- 4-5 valandas;
• Grybai 5-6 valandas.

Ir dar – stenkimės nevalgyti 3-4 valandas prieš miegą. Įprotis valgyti prieš miegą – viena iš nutukimo ir virškinimo sistemos sutrikimų priežasčių.

************

Ajurveda skirsto maistą į teikiantį energiją ir – atimantį energiją bei kenkiantį žmogui. Tai nesiejama su kalorijomis, čia turima omenyje gyvybę ir sveikatą teikianti energija.

Atimantis gyvybinę energiją maistas:

• Pirmiausiai – susijęs su prievarta ir žudymu: tai gyvūnų mėsa. Žuvis taip pat priklauso šiai kategorijai. Čia priskiriami ir kiaušiniai.
• Įvairūs stimuliatoriai: arbata, kava, šokoladas, narkotinės medžiagos (alkoholis ir kt).
• Cheminiai maisto priedai, genetiškai modifikuoti produktai.

Ir maistas, kuris teikia gyvybinę energiją ir palaiko gerą sveikatą:

• Šviežios ir troškintos daržovės, vaisiai, uogos ir žolynai, užauginti be chemijos ir – geriau savo darže. Vienintelės trąšos, kurios nekenkia žmogui – biohumusas ir mėšlas.
• Pieno produktai.
• Grūdai.
• Pupos ir žirniai.
• Riešutai.
• Sėklos ir jų aliejai.
• Medus ir kiti bitininkystės produktai.
• Džiovinti (be chemijos!) vaisiai.
• Prieskoniai (lauro lapai, imbieras, cinamonas, šafranas ir kt.)

Ajurveda pabrėžia, kad žmogaus mityba atspindi jo sąmoningumo lygmenį. Gyvenimas parodė, kad, iš esmės, valgyti galima viską, bet.. pasekmės, žinoma, bus skirtingos. Belieka stebėtis žmogaus organizmo ištvermingumu!..

************

Kartais dienos metu, ir – visai netinkamu metu, apima mieguistumas.. Pasirodo, greitai atsigauti gali padėti keli paprasti pratimai  – juos galite atlikti visus iš eilės, arba tik tuos, kurie jus geriausiai “pažadina“:

• Energingai patrinkite delnus – 10 kartų
• Patrinkite žandus aukštyn-žemyn – 10 kartų;
• Pirštų galiukais “pabelskite“ per sprandą ir pakaušį – 10 kartų;
• Dešinės rankos rodomuoju pirštu (smiliumi) stipriai spustelėkite duobutę prie kaukolės pagrindo – 3 kartus;
• Suspauskite pirštus į kumščius ir ištieskite – 3 kartus;
• Pamasažuokite tarpupirštį tarp smiliaus ir didžiojo piršto;
• Energingai ištrinkite pečius ir kojų pėdas;
• Suspauskite dešinės kojos didžiojo piršto pagalvėlę, o paskui – kairės kojos – 3 kartus;
• Stipriai plekštelėkite abiem rankom per klubus.

Kai atliksite šiuos pratimus – tikrai pajusite energijos antplūdį 🙂 .

***********

Visiems linkiu geros sveikatos 🙂 !

(Iš paskaitų apie sveiką gyvenseną, parengė ruvi.lt)

Neteisinga mityba yra viena iš pagrindinių įvairių susirgimų priežasčių. Dabartinis rafinuotas, apdorotas, chemizuotas maistas visiškai supainiojo žmogaus nuovoką – koks gi turi būti sveikas maistas.

Kad tai suprastume, turime pažvelgti į Gamtą – juk esame jos dalis. O joje, kaip žinia, termiškai apdoroto – virto ar kepto – maisto apskritai nėra. Taigi, galime daryti išvadą, kad termiškai apdorotas maistas – tai žmogaus išradimas.

Ir, ko gero, ne pats geriausias, nes atitraukė žmogų nuo natūralios, sveikos mitybos su visomis iš to kylančiomis pasekmėmis. Maža to – daugėja įvairių maisto gaminimui skirtų technikos naujovių, kurios dar labiau įtraukia į kulinarinių įmantrybių labirintus.

Bet tai nepadaro maisto sveiku – nesvarbu, kaip: trumpai, ilgai, garuose ar keptuvėje – bet kaip termiškai apdorojant maistą, suardoma jo struktūra ir žūva didžioji dalis vitaminų bei kitų naudingų medžiagų.

Termiškai apdorojant maistą, žūva ir fermentai, todėl virškinimui yra naudojami organizmo fermentų rezervai –  dėl šios priežasties tokio maisto pavalgęs žmogus jaučia sunkumą skrandyje ir mieguistumą.

Be to, žmogus negali pasisotinti nekokybišku maistu, kuris nesuteikia reikalingų organizmui medžiagų, todėl nuolat jaučia alkį, persivalgo. Valgant daug apdoroto maisto sutrinka medžiagų apykaita ir rūgščių-šarmų balansas, prasideda įvairūs virškinimo sistemos sutrikimai.

Pakeisti savo požiūrį į mitybą iš karto nėra lengva, bet reikia suprasti natūralios mitybos svarbą ir palengva sugrįžti prie maisto, kuris suteikia visas reikalingas organizmui medžiagas ir tuo pačiu palaiko gerą sveikatą.

Tačiau kai kalbame apie sveiką mitybą, dažnai painiojamės įvairių nuomonių įvairovėje. Todėl galime drąsiai remtis mūsų tautos šviesuolio Vydūno patirtimi, kuris siūlo lengvai įgyvendinamą, palaipsninį perėjimą prie natūralios mitybos.

Sveika, natūrali mityba – tai ne tik vegetarizmas. Vydūnas apibrėžia šią sąvoką plačiau: vegetatio – lotyniškai reiškia atgimimas, augimas, tuomet vegetaras – žmogus, valgantis sveiką ir gyvybę teikiantį maistą.

Todėl turime palengva didinti žalio, t.y., termiškai neapdoroto maisto kiekį savo mityboje. Kad mūsų virškinimo sistema gerai veiktų, kad būtų sveika žarnyno mikroflora ir kad mes jaustumės žvalūs – tokio maisto mūsų dienos racione turi būti iki 50%.

Mes dažnai turime siaurą suvokimą – kas gi yra žalias maistas, ir mums atrodo, kad jo yra labai mažai, ir – tik vasarą. O pasirodo, žalio maisto yra tikrai daug: tai vaisiai, uogos, daržovės, riešutai, grūdai, sėklos, maistinių augalų lapai ir šaknys, įvairūs prieskoniniai augalai, medus.

Žalio maisto pakanka ir žiemą: galima pasigaminti įvairių salotų iš daržovių, kurios puikiai išsilaiko per žiemą (morkų, kopūstų). Galima daiginti įvairius grūdus, riešutus ir sėklas.

Žinoma, geriau valgyti mūsų pačių arba pažįstamų ūkininkų užaugintą maistą, bet jei nėra galimybės – yra būdų išvalyti nuodingas chemines medžiagas, kurios buvo panaudotos auginant ar saugant maistą.

Kuo gi naudingas mums toks maistas? Žalias maistas turi fermentų, kurie padeda virškinimui, todėl toks maistas lengvai įsisavinamas su visomis jame esančiomis naudingomis organizmui medžiagomis, o pavalgius jaučiamas žvalumas ir energijos antplūdis.

Pagerėja žmogaus savijauta ir sveikata: jis rečiau serga, o jei suserga – liga praeina lengviau ir greičiau. Organizmas valosi, stiprėja imunitetas, didėja organizmo ištvermingumas, atsiranda proto aiškumas.

Padidėja jautrumas nuodingoms medžiagoms: žmogus jau negali valgyti ar gerti to, kas jam kenkia, bet jei tokios medžiagos patenka į organizmą – jos yra greitai nukenksminamos.

Tuo pačiu stiprėja ir skonio jutimo receptoriai – žmogus jaučia, kas jam tinka, o kas – ne. Atsiranda objektyvus sotumo ir kartu – saiko jausmas. Be to, žmogus išmoksta pajusti – kokio maisto ir kada organizmui reikia.

Išauga maisto įsisavinimo koeficientas – tai reiškia, kad žmogui reikia žymiai mažiau maisto, nes maitindamasis natūraliai, iš maisto jis gauna visas reikiamas organizmui medžiagas. O ir maisto gaminimui reikia žymiai mažiau laiko.

Vienas didžiausių privalumų – laisvė nuo neurotinio apetito, “žvėriško“ alkio pojūčio ir.. liguistos priklausomybės nuo nesveiko maisto. Kokiose aplinkybėse beatsidurtų, žmogus gali laisvai išgyventi arba pabūti be maisto kelias dienas – be streso organizmui ar nervų sistemai.

Mityba – nesveika, nenatūrali – mūsų gyvenime šiandien užima pernelyg daug vietos. Kiek laiko, išlaidų ir sveikatos jai atiduodame, nes leidomės įtikinami, kad galime būti gyvi negyvu maistu.

Žaliavalgystė – ne mada, o būdas palengva atsigręžti į natūralumą, į  vienybę su Gamta, kuri nuolat tiesia mums savo stebuklingą staltiesę su gausiomis gėrybėmis, kurios teikia mums sveikatą 🙂 ..

Visiems linkiu geros sveikatos 🙂 !