Apie žaliavalgystę

Neteisinga mityba yra viena iš pagrindinių įvairių susirgimų priežasčių. Dabartinis rafinuotas, apdorotas, chemizuotas maistas visiškai supainiojo žmogaus nuovoką – koks gi turi būti sveikas maistas.

Kad tai suprastume, turime pažvelgti į Gamtą – juk esame jos dalis. O joje, kaip žinia, termiškai apdoroto – virto ar kepto – maisto apskritai nėra. Taigi, galime daryti išvadą, kad termiškai apdorotas maistas – tai žmogaus išradimas.

Ir, ko gero, ne pats geriausias, nes atitraukė žmogų nuo natūralios, sveikos mitybos su visomis iš to kylančiomis pasekmėmis. Maža to – daugėja įvairių maisto gaminimui skirtų technikos naujovių, kurios dar labiau įtraukia į kulinarinių įmantrybių labirintus.

Bet tai nepadaro maisto sveiku – nesvarbu, kaip: trumpai, ilgai, garuose ar keptuvėje – bet kaip termiškai apdorojant maistą, suardoma jo struktūra ir žūva didžioji dalis vitaminų bei kitų naudingų medžiagų.

Termiškai apdorojant maistą, žūva ir fermentai, todėl virškinimui yra naudojami organizmo fermentų rezervai –  dėl šios priežasties tokio maisto pavalgęs žmogus jaučia sunkumą skrandyje ir mieguistumą.

Be to, žmogus negali pasisotinti nekokybišku maistu, kuris nesuteikia reikalingų organizmui medžiagų, todėl nuolat jaučia alkį, persivalgo. Valgant daug apdoroto maisto sutrinka medžiagų apykaita ir rūgščių-šarmų balansas, prasideda įvairūs virškinimo sistemos sutrikimai.

Pakeisti savo požiūrį į mitybą iš karto nėra lengva, bet reikia suprasti natūralios mitybos svarbą ir palengva sugrįžti prie maisto, kuris suteikia visas reikalingas organizmui medžiagas ir tuo pačiu palaiko gerą sveikatą.

Tačiau kai kalbame apie sveiką mitybą, dažnai painiojamės įvairių nuomonių įvairovėje. Todėl galime drąsiai remtis mūsų tautos šviesuolio Vydūno patirtimi, kuris siūlo lengvai įgyvendinamą, palaipsninį perėjimą prie natūralios mitybos.

Sveika, natūrali mityba – tai ne tik vegetarizmas. Vydūnas apibrėžia šią sąvoką plačiau: vegetatio – lotyniškai reiškia atgimimas, augimas, tuomet vegetaras – žmogus, valgantis sveiką ir gyvybę teikiantį maistą.

Todėl turime palengva didinti žalio, t.y., termiškai neapdoroto maisto kiekį savo mityboje. Kad mūsų virškinimo sistema gerai veiktų, kad būtų sveika žarnyno mikroflora ir kad mes jaustumės žvalūs – tokio maisto mūsų dienos racione turi būti iki 50%.

Mes dažnai turime siaurą suvokimą – kas gi yra žalias maistas, ir mums atrodo, kad jo yra labai mažai, ir – tik vasarą. O pasirodo, žalio maisto yra tikrai daug: tai vaisiai, uogos, daržovės, riešutai, grūdai, sėklos, maistinių augalų lapai ir šaknys, įvairūs prieskoniniai augalai, medus.

Žalio maisto pakanka ir žiemą: galima pasigaminti įvairių salotų iš daržovių, kurios puikiai išsilaiko per žiemą (morkų, kopūstų). Galima daiginti įvairius grūdus, riešutus ir sėklas.

Žinoma, geriau valgyti mūsų pačių arba pažįstamų ūkininkų užaugintą maistą, bet jei nėra galimybės – yra būdų išvalyti nuodingas chemines medžiagas, kurios buvo panaudotos auginant ar saugant maistą.

Kuo gi naudingas mums toks maistas? Žalias maistas turi fermentų, kurie padeda virškinimui, todėl toks maistas lengvai įsisavinamas su visomis jame esančiomis naudingomis organizmui medžiagomis, o pavalgius jaučiamas žvalumas ir energijos antplūdis.

Pagerėja žmogaus savijauta ir sveikata: jis rečiau serga, o jei suserga – liga praeina lengviau ir greičiau. Organizmas valosi, stiprėja imunitetas, didėja organizmo ištvermingumas, atsiranda proto aiškumas.

Padidėja jautrumas nuodingoms medžiagoms: žmogus jau negali valgyti ar gerti to, kas jam kenkia, bet jei tokios medžiagos patenka į organizmą – jos yra greitai nukenksminamos.

Tuo pačiu stiprėja ir skonio jutimo receptoriai – žmogus jaučia, kas jam tinka, o kas – ne. Atsiranda objektyvus sotumo ir kartu – saiko jausmas. Be to, žmogus išmoksta pajusti – kokio maisto ir kada organizmui reikia.

Išauga maisto įsisavinimo koeficientas – tai reiškia, kad žmogui reikia žymiai mažiau maisto, nes maitindamasis natūraliai, iš maisto jis gauna visas reikiamas organizmui medžiagas. O ir maisto gaminimui reikia žymiai mažiau laiko.

Vienas didžiausių privalumų – laisvė nuo neurotinio apetito, “žvėriško“ alkio pojūčio ir.. liguistos priklausomybės nuo nesveiko maisto. Kokiose aplinkybėse beatsidurtų, žmogus gali laisvai išgyventi arba pabūti be maisto kelias dienas – be streso organizmui ar nervų sistemai.

Mityba – nesveika, nenatūrali – mūsų gyvenime šiandien užima pernelyg daug vietos. Kiek laiko, išlaidų ir sveikatos jai atiduodame, nes leidomės įtikinami, kad galime būti gyvi negyvu maistu.

Žaliavalgystė – ne mada, o būdas palengva atsigręžti į natūralumą, į  vienybę su Gamta, kuri nuolat tiesia mums savo stebuklingą staltiesę su gausiomis gėrybėmis, kurios teikia mums sveikatą 🙂 ..

Visiems linkiu geros sveikatos 🙂 !

Reklama

2 mintys apie „Apie žaliavalgystę“

  1. “Dievas sukūrė maistą, o Velnias – virėją“.
    įkvepiantis straipsnis, bet deja kiek teko bandyti pereiti prie žaliavalgystės, tai viršų visuomet paima noras prisikirsti kugelio ar dar ko nors skanaus :).

    Patinka

  2. Labas, Jauniau 🙂

    Koks geras posakis! Ir man negirdėtas 🙂 ..

    O dėl mitybos – kaip parodė mano patirtis, keisti reikia palaipsniui. Normalu, jei pokyčių metu staiga kyla noras kažką suvalgyti iš senojo meniu – juk dažniausiai tai daugiamečiai mitybos įpročiai, kurių vienu ypu nepakeisime. Todėl man labai tiko Vydūno pasiūlyta metodika – taip palengva, be streso perėjau į sveikesnę mitybą. Keičiant mitybą reikia stebėti savo pojūčius ir savijautą – pagal juos galime spręsti, ar viskas vyksta sklandžiai. Jei viską darome teisingai – savijauta tik gerėja 🙂 .

    Patinka

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s