Kad moteriškumas neužgestų..

Moteriškumas – tai moteriškos prigimtinės savybės ir jų išraiška. Tai tam tikri bruožai, elgesys ir išvaizda, kurie būdingi moterims.

Moteriškumas – švelnumas, taikumas – skiriasi nuo vyriškumo, kuriam būdingi jėga ir tvirtumas. Ir tai nėra kažkokia priešybių kova, o skirtingų, papildančių viena kitą savybių sąveika, iš kurios gimsta pilnatvė ir harmonija.

Taip turėtų būti. Tačiau mūsų dienomis kovoje dėl lygių teisių dažnai ne tik prarandame suvokimą apie prigimtinius skirtumus, bet ir įgyjame nebūdingų savo prigimčiai savybių: moterys vyriškėja, o vyrai moteriškėja..

O kadangi neišvengiamai veikiame vieni kitus, todėl iškreiptu suvokimu vietoje harmonijos savo gyvenime ir tarpusavio santykiuose mes sėjame chaosą.

Pasaulyje, kur vyrauja konkurencija, agresyvumas, kovingumas, išlikti moteriškumui labai sunku. Kita vertus – tik moteriškos savybės gali šį vyraujantį negatyvumą užgesinti arba transformuoti.

Moterys iš prigimties kūrėjos, o ne griovėjos. Todėl turime žinoti, kas gesina moteriškumą – kad meile, gerumu ir kantrybe pradėtume pagaliau kurti vienybės harmoniją..

Pradėkime nuo moters balso ir kalbėjimo manieros. Nesiderina su moteriškumu garsus kalbos tonas, grubi ir vulgari kalbėjimo maniera, keiksmažodžiai. Moteriškas balsas – švelnus, ramus, tyras ir išraiškingas.

Eisena. Sunki, tvirta, plačių žingsnių eisena, kartais su plačiais rankų mostais, daro moterį panašią į vyrą. Moteriška eisena – lengva, gracinga, plastiška.

Juokas. Garsus juokas, atmetant galvą ar pliaukšint sau į šonus, arba – isteriškas kvatojimas daro moterį atgrasia, atstumia ir net.. gąsdina.

Rankų judesiai. Staigūs, grubūs judesiai arba mojavimas, siekant pabrėžti savo žodžių svarbą, trinktelėjimas į stalą – kaip papildomas “argumentas“, pliaukšėjimas pašnekovui per nugarą, stiprus rankos paspaudimas ir pan., – niekaip nesiderina su moteriškumu. Juk moters rankos – švelnios ir grakščios..

Apranga. Žinoma, tai pirmiausiai suknelės, sijonai ir visi moteriški aksesuarai. Jei moteris nešioja kelnes – jos turėtų būti moteriško kirpimo, lengvų audinių.

Šukuosena. Tai ne plaukų ilgis (nors kuo ilgesni, tuo geriau..), bet kirpimo forma – šukuosena turi pabrėžti moteriškumą. Šukuosenos praktiškumas ar patogumas – vyriški terminai.

Konfliktiškumas. Moteriškas bendravimas turi būti geranoriškas ir taikus: ji iš prigimties kūrėja (gyvybės, gyvenimo, gerovės), o todėl – taikdarė. Bet kokios agresyvumo apraiškos ardo moteriškumą.

Siekis vadovauti šeimoje. Dauguma moterų tai puikiai sugeba, tačiau moters prigimtis – įkvėpti, padrąsinti, palaikyti. Siekdama žūtbūt vadovauti, moteris silpnina savo vyro vyriškas savybes.

Per didelis krūvis (darbas, socialinis aktyvumas, namų rūpesčiai ir vaikų auklėjimas). Kai moteris apsiima (arba taip priverčia gyvenimo aplinkybės) nepakeliamą krūvį – nejučiomis įgyja ir vyriškų savybių, kad su tuo krūviu susitvarkytų.

Konkuravimas ir lygiavimasis į vyrus. Tai tiesiausiu keliu užmuša moteriškumą: moterys darosi agresyvios, grubėja, vyriškėja.

Vyriški darbai, vyriškas sportas ir laisvalaikis. Vinies kalimas, baldų stumdymas, griovio kasimas – tik būtinybės atveju.. O vyriškas sportas, vyriškos profesijos ar vyriški užsiėmimai vysto tik vyriškas savybes.

Žalingi įpročiai. Tai kenkia visiems ir niekam nedera, tačiau su moteriškumu tai ypatingai nesuderinama.

Siekdama lygiuotis į vyrus, moteris išsikelia sau nepasiekiamą užduotį, nes atsiduria tarsi tarp dviejų pasaulių – savo prigimtinio, kurį ji ignoruoja, ir kito – nepasiekiamo, kurio vis vien siekia visomis savo jėgomis..

Rezultatas – įtampa, vidiniai prieštaravimai, konfliktai su aplinkiniais, nusivylimas, vidinė tuštuma.. Nes siekia būti tuo, kuo nėra, eina prieš savo prigimtį, ir – geriausiu atveju gali tapti kopija, bet ne savimi.

Būti moteriška – nereiškia būti silpna ar nusileisti vyrams. Būti moteriška – reiškia savo moteriškomis savybėmis papildyti vyriškas vyro savybes ir kurti harmoningą vienybę 🙂 .

Reklama

6 mintys apie „Kad moteriškumas neužgestų..“

  1. Straipsnis yra geras, tik nenorėčiau kad vyrai būtų traktuojami kaip brutualūs, brutalios prigimties. Vyrui, kaip ir moteriai, reikia šilumos, turėti į ką atsiremti, vertybių, kas gali būti gražiau už moterį, laikančią tavo vaiką?

    Patinka

  2. Sveiki, leksai 🙂

    Prigimtinės vyriškos savybės, jei jos neiškreiptos, nėra bei brutalios, nei grubios. Tiesiog mūsų laikais visapusiškai skatinamos kraštutinės vyriškų savybių formos. Va tuomet ir atsiranda agresyvumas, brutalumas, žiaurumas. O ypač jei moterys vysto ir palaiko savyje priešingas savo prigimčiai savybes – tada prarandama atsvara toms kraštutinėms formoms ir viskas išsigimsta.

    Žinoma, visiems mums reikalinga meilė ir širdies šiluma 🙂 .. Ir visų žmogiškų savybių vienybė – kai mylime, papildome ir palaikome vieni kitus 🙂 .

    Patinka

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Google photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Connecting to %s