Į ateitį – tik su pozityvia kūrybine motyvacija

* Nors dauguma iš mūsų laiko save progresyviais mąstytojais, tačiau mes vis dar uoliai kabinamės už senosios finansinės sistemos principų. Kitais žodžiais – mes pritariame sistemai, kuri įtakoja neefektyvumą ir deficitą.

* Žvelgdami į naują tūkstantmetį ir į žmonijos praeitį mes suprantame, kad visos žmonių idėjos, svajonės ir vizijos yra apribotos stygiaus filosofija. Mes esame deficito kultūros produktai.

* Mums giliai įskiepytos kultūrinės normos, pagal kurias kažkas turi pralaimėti, kad kažkas laimėtų (nes visiems visko “neužtenka“), ir tai iki šiol įtakoja mūsų pasirenkamus sprendimus.

* Dominuojančios šiuolaikinės visuomenės vertybės, šlovinančios konkurenciją ir deficitą, stabdo tolimesnį progresą. Mes turime pereiti iš statiškos visuomenės į dinamiško vystymosi sistemą.

* Pagrindinė dabartinės sistemos varomoji jėga – pelnas. O kai pelnas – pagrindinis tikslas, tuomet sprendimai visose gyvenimo sferose priimami ne žmonių ar aplinkosaugos naudai, o kapitalo kaupimui, grynojo pelno augimui. Jei pelnas nereikšmingas, nors socialine prasme veikla reikalinga – paslauga naikinama.

* Žmones visada domino klausimas – kodėl politikai nedirba žmonių labui. Priežastis akivaizdi, jei suprantame, kad šiuolaikinėje demokratinėje visuomenėje lyderiai renkami ne tam, kad gerintų visos tautos gyvenimą. Jų užduotis – saugoti visuomenės viršūnėlių ir finansinių korporacijų privilegijuotą padėtį.

* Karas – ne vienintelė prievartos forma, kurią primeta neadekvati socialinė santvarka. Yra dar ir badas, nelygybė, skurdas, stygius, skolos. Piniginėje-kreditinėje sistemoje demokratija yra iliuzija, kuri palaikoma tam, kad žmonėms atsirastų pojūtis, jog jie dalyvauja taip vadinamajame demokratiniame procese.

* Bet mes ir toliau tvirtiname, kad demokratija – geriausia valdymo forma. O realybėje mes laisvi tiek, kiek leidžia mūsų perkamoji galia. O kadangi pinigai sukaupti nedidelės žmonių grupės rankose, tai net ir ši laisvė yra iliuzinė.

* Šiuolaikiniam žmogui įteigta, kad pinigai ir konkurencija kuria motyvaciją. Tačiau niekas neužsimena, kad pinigai ir konkurencija kursto godumą, korupciją, konfliktus, nusikaltimus, ekonomines krizes, karus.

* Visur, kur dominuoja pinigai, yra ir nelygybė. Tuo tarpu sėkminga visuomeninė sistema turi tenkinti visų piliečių poreikius.

* Jei dabartinėje sistemoje viskas, įskaitant socialines ir ekologines problemas, liks nepakeista – galiausiai mes prieisime šios atgyvenusios piniginės-kreditinės sistemos ekonominį ir socialinį kolapsą.

* Mūsų nuolat kintančiame pasaulyje turime galvoti ne apie tai, ar ryšimės būtiniems pokyčiams, o apie tai, kad tokie pokyčiai – vienintelė priemonė mums visiems išgyventi.

* Mes turime pakankamai žinių ir įgūdžių, kad suburtume daugiaprofilines brigadas įvairių problemų sprendimui. Tačiau tai darome tik karo ar ypatingų situacijų atvejais. Jei mobilizuosime tokias pajėgas visuomenės problemų sprendimui – teigiamų rezultatų galime pasiekti labai greitai.

* Mūsų vienintelis deficitas – kūrybinės minties trūkumas. Pats vertingiausias nenaudojamas resursas šiandien – žmonių išradingumas.

* Visuomenės tobulėjimas įmanomas tuomet, kai skurdas, badas, skolos, karai, ekologinė degradacija ir beprasmiška žmonių kančia traktuojamos ne tik kaip įveikiamos, bet ir kaip absoliučiai nepriimtinos.

* Ateities žmonės, galbūt, įvertins mūsų vystymosi etapą kaip intelektualinį ir ekonominį neįgalumą. Jiems bus sunku suprasti, kodėl agresiją ir konkurenciją mes vertinome kaip normą.

* Naujoji visuomeninė sistema turi būti nukreipta į mūsų problemų priežasčių panaikinimą, bet tai neįmanoma dabartinėje finansinėje ir politinėje sistemoje. O paviršutiniški pokyčiai tik pagilina šiandienines problemas.

* Senieji mąstymo šablonai kelia abejones ir palengva keičiasi pasaulinio informacinio tinklo – interneto – dėka. Gimsta poreikis tyrinėti alternatyvas, kurios tobulintų mūsų visuomenės gyvenimą ir garantuotų visiems ir kiekvienam orią ateitį.

* Naujoji sistema turi būti orientuota į resursus, kurie yra visos žmonijos paveldas, o ne grupės žmonių nuosavybė. Tokia sistema kuria visiškai naują, pozityvią motyvacinę sistemą, kuri nukreipta į žmonių kūrybinio potencialo išskleidimą, bendradarbiavimą visų labui, rūpestį žmonėmis ir gamta, nuolatinį augimo ir tobulėjimo procesą.

* Didžiausia dovana, kurią patirsime gyvendami naujoje visuomenėje – laisvi nuo skolų, prievolių, nesaugumo jausmo ir baimės žmonės taps geranoriški ir taikūs. Naujojoje visuomenėje tiesiog nebus priežasčių nesveikai agresijai.

Mintys iš Žako Fresko knygos “Geriausi dalykai, kurių nenusipirksi už pinigus“, parinko ir išvertė – ruvi.lt