Žengti už ribojančių rėmų

* Mūsų įprastinis mąstymas ir elgesys demonstruoja nuolatinės radijo, televizijos, spaudos ir kitų masinio informavimo priemonių propagandos efektyvumą. Propaganda tokia efektyvi, kad vidutinis statistinis pilietis nesijaučia įžeistas, kai yra įvardinamas vartotoju – tarsi jo vienintelė paskirtis visuomenėje būtų prekių vartojimas.

* Idėja apie tai, kad mes progresuojame, iš esmės niekuo nepagrįsta. Mes turime pakankamai informacijos apie save ir mūsų planetą, tačiau neturime supratimo, kaip joje harmoningai gyventi. Dauguma mūsų tradicijų ir elgesio modelių yra iš Viduramžių.

* Bet kuris iš mūsų, įskaitant ir aukšto rango vadovus, yra piniginės-kreditinės sistemos vergai. Mes laikomės darbo, kurio nekenčiame, kad įsigytume vis daugiau nereikalingų daiktų, arba dirbame viršvalandžius, kaupdami laisvadienius, kad pabėgtume nuo priežasčių, dėl kurių mums ir reikia poilsio.

* Esant piniginei-kreditinei sistemai, sunku įsivaizduoti sprendimus, kurie tarnautų visų gerovei. Tai neįmanoma be visapusiško socialinio modelio modernizavimo ir piniginės-kreditinės sistemos pakeitimo į resursus orientuotą ekonomiką. Visi žemės resursai turi būti paskelbti bendru žmonijos paveldu. Jie turi būti naudojami visos žmonijos būtinoms reikmėms, tausojami bei saugomi.

* Dabartinė veikianti piniginė-kreditinė sistema nesugeba suteikti kiekvienam žmogui aukštą pragyvenimo lygį ir garantuoti gamtos apsaugą, nes pelnas yra pagrindinė jos varomoji jėga.

* Žmonės atspindi savo aplinką lyg veidrodžiai. Mūsų visų bendras bruožas – gebėjimas maksimaliai prisitaikyti prie bet kokių aplinkybių. Fanatizmas, rasizmas, nacionalizmas, egoizmas ir gobšumas – tai įgyti elgesio modeliai, kurie sustiprinami per auklėjimą.

* Šie negatyvaus elgesio pavyzdžiai nėra paveldimi ir nėra mūsų “žmogiškos prigimties dalis“, kaip įdiegta daugeliui iš mūsų. Jei aplinkos poveikis nesikeis, toks elgesys kartosis vėl ir vėl.. Bet kai tik žmonės supras, kad jų požiūriai ir vertybės yra formuojamos iš išorės, manipuliuoti jais bus žymai sunkiau.

* Išlaisvintas nuo beprasmiško sunkaus darbo, skolų, piniginių ir turtinių santykių, žmogus daugiau nesijaudins dėl problemų, kurios dabar atima didžiąją jo gyvenimo dalį: kreditų, skolų, išlaidų sveikatos apsaugai, įvairių priverstinių draudimo sutarčių, ekonominių nuopolių, depresijų ir mokesčių. Kai bus pašalinti visi šie sunkumai, gimdantys pavydą, godumą ir konkurenciją – mūsų gyvenimas taps pilnavertis, humaniškas ir kūrybingas, iš jo išnyks visi prieštaravimai ir konfliktai.

* Žmonėms reikalinga nauja švietimo sistema, kuri mokys savarankiško mąstymo, praktinių įgūdžių ir kūrybingumo vietoje iniciatyvos gesinimo ir primetamų pasenusių metodikų kalimo. Reikia daugiau betarpiško bendravimo ir dialogų mokymo procese. Studentai mokysis vertinti situaciją, priimti savarankiškus sprendimus, bendradarbiauti grupėje, kūrybingai taikyti naujausią informaciją.

* Mes nelopysime esančios struktūros “skylių“. Mes pradėsime kurti naują infrastruktūrą, naujas gyvenvietes ir naujas transporto sistemas. Pereinamuoju laikotarpiu dar bus naudojamos tradicinės transporto priemonės, bet jos bus visapusiškai modernizuojamos tol, kol nebus pakeistos naujomis transporto priemonėmis ir sistemomis.

* Ateities miestuose architektūros ir statybos vystymasis bus pagrįstas visai kitais principais, nei dabar. Technologijos tarnaus visiems žmonėms, todėl bus laisvas, platus įvairaus individualaus būsto pasirinkimas. Būsto sudedamos dalys bus lengvai keičiamos ir pritaikomos pagal pasirinkimą.

* Lengvai surenkami ir modeliuojami namai, kurių šiandien dauguma net įsivaizduoti negali, galės būti statomi įvairiose vietovėse: miestuose, gyvenvietėse, pamiškėse, kalnuose, salose, o naujos transporto priemonės leis greitai ir saugiai keliauti. Žinoma, žmonės gyvens ten, kur pasirinks, kur norės. Miestai ir gyvenvietės bus projektuojamos su daugybe medžių, parkų, augmenijos..

* Svarbiausia – žengti už įprastų mąstymo šablonų ribų, suprasti, kad turime kurti kitokią aplinką – kurioje žmogus gali kurti, mylėti, bendradarbiauti, tobulėti ir gyventi su visais harmonijoje.

(Mintys iš Žako Fresko paskaitų ir knygų, parinko ir vertė ruvi.lt)

Reklama

6 mintys apie „Žengti už ribojančių rėmų“

  1. Taip, puikios mintys, ką ir bekalbėt, ir noris sakyt, jog be abejo jos teisingos, ir kiekvienam, sveikai mąstančiam ir susivokiančiam žmogui, jos yra suprantamos, bei karts nuo karto žmoguje silpniau ar stipriau ‘pasibeldžančios’…taigi, būdami šios monetarinės sistemos vergais, skubam, gaminam, konkuruojam, bet kur esmėje mes lekiam?!, juk iš to lėkimo tik daugėja nekokybiškų gaminių, atšaukiami tūkstančiai automobilių naujų, luošinamės tiek fiziškai tiek dvasiškai, ir kam nuo viso to geriau???…vat visai nesenas atvejis tragi6kas su LMTA studentu, prakalbo dabar tie, kurie patys kaip tai išgyveno studijas toje įstaigoje, bet kuo tai toliau baigsis?, ar sugebėsim pakeist kažką, pasikeist???, o tokios bėdos juk reiškiasi tiek aukštosiose, tiek vidurinėse mokyklose, ir visur juk dirba rodos žmonės, o ne kokie zombiai, bet gal pasirodo tie žmonės jau ne visai žmpnės…ir gaila, ir skaudu, ir absurdiška, ir…o mes vis lekiam,-į europą, į šventes, į verslo aukštumas, į …kur nulėksim, mieli žmonės???…

    Patinka

    1. Labas, Algirdai,

      Suprantu jūsų nevilties šauksmą – dabar labai daug žmonių jaučiasi prislėgti, išsunkti ir niekam nereikalingi. Mūsų šeimoje taip pat yra studentas, ir aš matau, kad sistema iš tiesų žlugdo jaunus žmones – iš entuziastingų, norinčių mokytis, būti naudingais žmonėms ir tobulėti jaunuolių per kelis metus padaro psichologiškai ir fiziškai išsunktus, pavargusius, nusivylusius žmones. Ypač kenčia tie, kas yra valstybės finansuojamose vietose, nes kiekvienas neišlaikytas egzaminas grasina ne tik išmetimu, bet ir mokesčiu už neišlaikytą sesiją. Ir dienos režimas jų tikrai nesveikas – jie mokosi naktimis..

      Tai dabartinės sistemos poveikis, ir jis yra visur, ne tik švietime. Ir “nemato“ to tik tie, kieno rankomis tai daroma ir tie, kas dar patenkinamai ar kažkaip laikosi. Visi kiti – tyliai kenčia nuo beviltiškumo ir kaltina save, juk nors “Titanikas“ ir skęsta, bet aplink “verda“ gyvenimas – žmonės linksminasi, žiūri visokias sportines varžybas, prekinasi, keliauja: puota maro metu..

      Bet yra jau nemaža dalis žmonių visame pasaulyje, kurie mato ir supranta sistemos veikimą. Jie ir yra tie pionieriai, ateities šaukliai, kurie žadina visus likusius. Tai ir praeities mąstytojai, ir mūsų dienų progresyvūs žmonės – juk tikrosios vertybės yra amžinos, ir tik jų išlikimo dėka mes turime harmoningo gyvenimo orientyrus.

      Ir amžinas klausimas – ką daryti. Suprasti, kad mumis manipuliuoja per psichiką, todėl pirmiausiai reikia atsijungti nuo manipuliavimo priemonių – tiesos iš ten vis vien nesužinosime, o štai negatyvo prisisiurbsime iki kaklo.. Iš ten mūsų baimės, nepasitikėjimas savimi, beviltiškumas ir visi kiti negatyvai – jie mus kausto, žemina ir visapusiškai žlugdo. Turime savo psichiką nukreipti į aukštus tikslus ir aukštas moralines vertybes, nežiūrint į nieką..

      Kai tik atsijungiame nuo masinės informacijos, turime mokytis savarankiškai ieškoti ir atskirti teisingą informaciją – tam yra internetas, mūsų širdis ir nuojauta. Ir, žinoma, gyventi, maksimaliai atsisakant visko, kas mus paverčia vergais – išsigydyti “šopinimo“ ligos, atsisakyti alkoholio ir kitų svaiginimosi priemonių, visokių komercinio sporto ir pasilinksminimo renginių, televizijos ir radijo ir t.t.. – žodžiu, nepalaikyti savo veiksmais sistemos. Juk ji gyvuoja tik mūsų palaikymo dėka – nesuteikime jai tų galių.

      Ir – būti dvasingu, geru, žmogišku žmogumi – rodyti kitiems gerą pavyzdį, “valyti“ savo būsena ir darbais savo artimiausią aplinką, padėti kitiems žmonėms, padrąsinti, žadinti. Kito kelio tiesiog nėra – gyvename istorinio lūžio laikotarpiu, kai savo veiksmais (sąmoningai arba ne) mes arba palaikome tamsos ir prievartos paradigmą, arba prisidedame tiesiant nelengvą kelią į vienybę, taiką ir bendražmogiškomis vertybėmis grįstą gyvenimą.

      Svarbiausia – nenusiminti. Visada yra viltis (tai tikėjimas geriausiu bet kokios situacijos sprendimu, kuris iš tiesų daro stebuklus), visada yra šviesios sielos žmonių. Juk tamsa – tik šviesos nebuvimas, todėl kiekvienas žmogus gali tą šviesą įžiebti ir prisidėti prie evoliucinių procesų: net tamsiausias kambarys nušvinta, uždegus jame mažytę žvakę..

      Kantrybės, dvasios stiprybės – juk greitai daromi tik blogi darbai 🙂 ..

      Patinka

  2. ačiū, gerb. Rūta, aš Jums visiškai pritariu, tame ką išsakėt. Vat nenusiminti, nepalūžti, ir yra svarbiausia, tas juk savaime aišku, tik būtent tai ir yra gan nelengva nūdienos civilizacijos glėbyje, bet kažkaip turim laikytis, turim atsilaikyt prieš tuos sistemos rėmus, gniaužtus, kurie negailestingi totaliai…taip, kaip liaudyje sakoma,-“gero-po truputį“, taigi kantrybė tebūna su mumis!
    p.s.:atsiprašau dėl klaidų savo komentaruose.

    Patinka

    1. Kantrybė – Dorybė.. Aišku, kad nelengva, bet tai ir yra tikrasis dvasinis darbas – nešti šviesą ir gerąją viltį žmonėms 🙂 . Juk žmonės nėra iš prigimties blogi, jie yra įtakoti, paveikti ir tiesiog nežino, kad galima gyventi kitaip. Žmonėms įkalta, kad nūdienos “demokratija“ yra vienintelė teisinga gyvenimo sistema. O jei ji nepatinka – pats “kaltas“, kad nesugebi joje prisitaikyti. Todėl žmonės tyliai kenčia, paburnoja ir.. toliau lenkia nugarą.

      Kiti atvirai pyksta, kviečia imtis jėgos, ir net neįtaria, kad su tokiu mąstymu taip pat tampa tamsos įrankiu. Juk ugnies ugnimi neužgesinsi.. Patys tikriausi ir stabiliausi pokyčiai visada ateina iš vidaus – keičiant sąmonę, mąstymą ir pradedant remtis bendražmogiškais Dorovės principais. Todėl – atgaukime žmogiškąjį Orumą, atsiminkime savo prigimtinę savybę tobulėti ir kurti.. ir visas negatyvumas nukris, kaip rudeniniai lapai.

      Atsibudę mokėkime išlaukti, kol kiti atsibus 🙂 ir tyliai darykime gerus darbus savo gyvenime – juk kenčiančių tiek daug ir visada yra kam padėti – geru žodžiu ar konkrečiu darbu. Tik blogis triukšmingas, o Gėris visada tylus, todėl jo išraiškas ne iš karto pamatome.

      Labai ačiū, Algirdai, kad pasidalinote savo mintimis 🙂 !

      Patinka

  3. Nėra nieko didingiau kai žmogus dirba dėl ateities kartos gerovės. Taip ir gimsta šedevrai, kad ir kokie jie bebūtų, architektūriniai, meniniai ar moksliniai…
    Šedevrai kuriami ne savai kartai, o ateities kartoms ir, laikui bėgant, tampa neįkainojami.

    Patinka

  4. Didžiausi šedevrai tie, kurie pažadina žmonėse geriausias, gražiausias žmogiškas savybes. Savo protėviams mes galime padėkoti už tai, kad perdavė moralines vertybes, kurių dėka galime išlikti žmonėmis. Tai ir yra svarbiausias paveldas ir didžiausia vertybė, kurį turime perduoti savo vaikams..

    Patinka

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Google photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Connecting to %s