Žmogaus prigimtis – mylėti ir kurti

* Pinigai galiausiai sugadino viską: bet kokie bendruomeniniai santykiai yra iškreipti dėl pinigų įtakos. Mes tapome vergais visomis prasmėmis – gyvename primetamais šablonais ir iliuzijomis, kovojame už būvį ir esame stumiami į nežinią: be idėjų, be ateities planų, be aiškių perspektyvų.

* Ir nors pinigai naudojami jau labai seniai – suvokiame tai ar ne – jie visada buvo naudojami žmonių elgesio valdymui, ribojant jų perkamąją galią.

* Pradedant ekologija, baigiant kariniais veiksmais, nusistovėjusi vertybių sistema skatina agresiją, godumą, susipriešinimą, konkurenciją ir kenkia mums iš visų pusių. O sistemos veiklos pasekmių nepavyks išvengti nei vienam žmogui..

* Dauguma žmonių įsitikinę, kad neįmanoma išbristi iš tų gyvenimo sąlygų, kuriose visi esame paskendę. Tačiau jie tiesiog nežino, kokie faktoriai ir jų suma lemia žmogaus formavimąsi ir elgesį, todėl tvirtina: “tokia jau žmogaus prigimtis, ir nieko čia nepakeisi“.

* Bet juk žmogaus elgesys paklūsta tiems patiems dėsniams, kaip ir visa gamta. Pavyzdžiui, augalai patys savaime neauga – jiems reikalinga tinkama dirva, vanduo, juos veikia Saulės šviesa, temperatūra..

* Taip ir žmonės – nuo gimimo jiems daro įtaką aplinka: tėvai, giminės, auklėtojai, mokytojai, draugai, visuomenė. Taigi, mūsų negatyvios savybės nėra įgimtos, jos yra diegiamos iš kartos į kartą: jus gali išmokyti nekęsti tam tikros rasės, religijos, tautos arba garbinti bet ką.. Ir jūs šventai tuo tikėsite.

* Žiaurus konkuravimas taip pat nėra žmogaus prigimtis – tai dirbtinai sukurto deficito pasekmė, stumianti žmones varžytis nesibaigiančioje kovoje už tai, kas būtina išgyvenimui.

* Žmogus neturi polinkio į nusikaltimus – tai įtakoja klasinė nelygybė visuomenėje: kuo ji didesnė, tuo daugiau prievartos, smurto, vagysčių, karų.

* Mūsų elgesys neatsiranda iš niekur – jis visada priklauso nuo sisteminio poveikio iš išorės. Elgesys neturi vienintelės priežasties – tai daugelio priežasčių suma, sistema.

* Nei vienas kinų vaikas negimė mokėdamas kinų kalbą, jam teko jos mokytis. Nei vienas bet kurios kitos tautybės vaikas negimė mokėdamas savo tautos kalbą. Mūsų elgesys labai adaptyvus ir lankstus – mes esame vienos iš labiausiai prisitaikančių gyvų esybių Žemėje.

* Pažvelkime į savo gyvenimą, į visuomenės vertybes, į vadovus – jų kalbas ir darbų rezultatus, jų kompetenciją. Akivaizdu, kad jie diktuoja jiems naudingas vertybes, kurios garantuoja jiems valdžią.

* Senoji sistema susikompromitavo ir beviltiškai paseno. Tik mūsų tikėjimas ją dar palaiko. Keiskime mūsų vertybes – keisis ir mūsų elgesys bei aplinka. Patikėkime, kad galime gyventi kitaip – vieningai, visų labui.

* Prieš daugelį metų žmonės nieku gyvu netikėjo, kad žmonės skris į Mėnulį. O paklausti, kodėl jie daro tokią išvadą, atsakydavo, kad remiasi sveika nuovoka: “To tiesiog negali būti“.

* O iš tiesų, jei mes turėtume sveiką nuovoką – nebūtų nei skurdo, nei bado, nei gamtos niokojimo, nei karų. Jei jau sugebėjome nuskraidinti žmones į Mėnulį, tuomet, be abejonės, galime išspręsti ir opias žmonijos problemas.

* Nejaugi mes nesugebame adekvačiai įvertinti realybę ir planuoti pozityvią mūsų visų ateitį?.. Nejaugi geriausia, ką mes sugebame – tai pasekmių gesinimas? Keiskime priežastis – keisis ir pasekmė. Braukime stereotipus, kad mūsų blogiausi bruožai – įgimti.

* Patikėkime savo geriausia žmogiška prigimtimi – mylėti, kurti, bendradarbiauti. Vienykimės, mylėkime ir gerbkime vieni kitus ir Žemę. Pradėkime kurti pasaulį, kuriame gyvuos visuotinė lygybė, laisvė, vienybė ir taika 🙂 .

(Mintys iš Žako Fresko paskaitų, parinko ir vertė ruvi.lt)