Kategorija: Vaikai

Besąlygiška Meilė turi daugybę išraiškų. Todėl taip paprasta parodyti vaikui savo Meilę.. ir padaryti jį laimingu 🙂 ! Tereikia..

Pasakyti vaikui:

Aš myliu tave.
Myliu tave nežiūrint į nieką.
Aš myliu tave net tada, kai tu pyksti.
Myliu tave net tada, kai pykstu ant tavęs.
Myliu tave, kai esi toli. Mano meilė visada su tavimi.
Jei galėčiau pasirinkti bet kokį vaiką Žemėje, vis vien pasirinkčiau tave.
Dėkoju tau.

Papasakoti vaikui:

Jo gimimo arba įvaikinimo istoriją.
Įdomias istorijas iš jo gyvenimo.
Apie tai, kaip išrinkote jam vardą.
Apie save, kai buvote jo amžiaus.
Apie tai, kaip susipažino jo mama ir tėtis.
Apie tai, kad ir jums kartais būna sunku.
Apie savo planus.
Apie tai, ką jūs dabar veikiate.

Išklausyti vaiko:

Kai jis pasakoja apie savo žaidimus ir žaislus – pajuskite, kaip jam tai svarbu!
Išgirskite vaiko klausimus ir atsakykite į juos.
Klausykitės vaiko keliomis akimirkomis ilgiau, nei turite kantrybės.
Supraskite vaiko jausmus, kurie slypi už vaiko žodžių.

Paklausti vaiko:

Apie ką galvoji?
Kaip manai?
Kaip jautiesi?
Kaip mes galime tai išsiaiškinti?
Ar galiu tau padėti, kuo galiu padėti?
Ką gero nuveikei per dieną?

Parodyti vaikui:

Kaip harmoningai bendrauti (savo asmeniniu pavyzdžiu).
Kaip ieškoti reikiamos informacijos.
Kaip tvarkytis, gražiai susidėti rūbus.
Kaip gaminti maistą.
Kaip dirbami įvairūs darbai.

Skirti laiką:

Pokalbiams su vaiku.
Žaidimams, knygų skaitymui, kūrybai.
Pasivaikščiojimams.

Nudžiuginti vaiką:

Smagiais netikėtumais.
Ilgai laukta dovanėle.
Gražiai išdėliotu maistu ant lėkštutės (šypsenėlė, gėlė, širdelė, gyvūnėlis, saulutė ir pan.)

Dovanoti vaikui:

Savo gerą nuotaiką.
Šypseną, kai jį pamatote.
Nuoširdų dėmesį.
Geranoriškumą.
Apkabinimus, prisilietimus, bučinukus.

Besąlygiškos Meilės išraiškas vienija bendra savybė: jos padaro žmones laimingais 🙂 ..

(šaltinis – internetas)

Visiems šilto ir smagaus savaitgalio! 🙂

Žaisdami su vaikais vystome jų mąstymą, pasaulio suvokimą, fizines savybes. Tai smagiausias auklėjimo būdas – žaidimo metu mes nuoširdžiai bendraujame su vaikais ir kartu kuriame ypatingą džiaugsmo, vienybės ir optimizmo atmosferą.

Kokius žaidimus žaisti su vaikais? Kaip juos parinkti? Ir ką reikėtų įsidėmėti tėvams?

– Pirmiausia – pasirinkdami žaidimus, turime atsižvelgti į vaiko amžių.
– Pradėti žaisti reikia nuo paprastesnių žaidimų, palaipsniui pereinant prie sudėtingesnių.
– Nereikėtų iš karto mokytis daug žaidimų.
– Reikia stebėti vaiko reakcijas – žaidimas turi jį sudominti, įtraukti.
– Svarbiausias teigiamo žaidimo poveikio rodiklis – vaiko džiaugsmas.
– Turime pagirti vaiką už pasiekimus.

Žaidimų yra daugybė, todėl rinktis tikrai yra iš ko – tai gaudynės, slėpynės, žaidimai su kamuoliu; žaidimai smėlio dėžėje; vaidybiniai – šeima, parduotuvė, mokykla ir pan.; rankdarbiai; stalo žaidimai; pasakų skaitymas ir t.t..

Vieni iš įdomiausių ir vaikams, ir suaugusiems – mąstymą lavinantys žaidimai. Nemažai jų keliauja iš kartos į kartą, vienas iš tokių –

* “Valgoma – nevalgoma“. Prisimenate 🙂 ? Vienas iš žaidėjų meta kamuolį kitam ir sako daiktų pavadinimus, pvz.: langas, medus, kreida, sūris, medus ir t.t.. Jei daiktas valgomas – reikia kamuolį sugauti, jei ne – atmušti.

* Kitas šio žaidimo variantas – “Būna-nebūna“. Čia vedantysis meta žaidėjui kamuolį ir vardina situacijas, pvz.: tėtis išėjo į darbą; traukinys skrenda į dangų; katė nori ėsti; kiškis eina į parduotuvę; vilkas gyvena miške ir t.t.. Jei situacija tikroviška – reikia pagauti kamuolį, jei ne – atmušti.

* Dar vienas žaidimas – “Mokomės pažinti įvairių daiktų savybes“. Imame daiktą ar žaislą ir klausiame vaiko – kokios jis spalvos, iš ko pagamintas, kam skirtas ir pan. Galima papasakoti arba kartu sukurti pasakėlę apie tą daiktą.
Galima paslėpti žaislą arba daiktą, papasakoti vaikui jo savybes ir paprašyti vaiko atspėti – koks daiktas paslėptas.

* Žaidimas “Skirtumai ir panašumai“. Pažeriami vairių dydžių, formų ir spalvos daiktai: sagos, lazdelės, kortelės, geometrinės figūros ir paprašoma sudėlioti pagal dydį, spalvą arba formą.
Dar vienas šio žaidimo variantas – klausti, į ką panašus pvz., kiškis (į triušį), pušis (į eglę); kuo skiriasi pvz., elnias nuo kitų gyvūnų.

* Žaidimas “Atspėk“. Vedantysis įvardina 2-3 bendras savybes, pagal kurias vaikai bando atspėti, kas tai. Pvz.: “Auga ant medžio, galima valgyti“ (obuolys, kriaušė); “Skrenda danguje, bet ne paukštis“ (lėktuvas); “Ratai, vairas, kėbulas“ (automobilis); Geltona, šviečia, danguje“ (saulė), ir pan.

* Žaidimas “Pavadink vienu žodžiu“. Išvardiname kelis žodžius ir paprašome vaikus pavadinti juos vienu žodžiu, pvz.: “Paltas, šalikas, striukė, sijonas“ (rūbai); “Liepa, eglė, pušis“ (medžiai); “Rožė, tulpė, žibutė“ (gėlės); “Žalia, raudona, mėlyna“ (spalvos); “Troleibusas, sunkvežimis, traktorius“ (mašinos), ir pan.

* Žaidimas “Surūšiuok“. Galime nupiešti korteles arba paimti keletą skirtingų daiktų: puodelį, šaukštą, gabalėlį cukraus, nosinę, obuolį, raktą, pieštuką, kamuolį, šaliką, apelsiną ir t.t.. Paprašome vaikus išrinkti: metalinius daiktus, sunkius, lengvus, medžiaginius, apvalius, minkštus, ilgus, medinius, mažus daiktus ir t.t..

* Žaidimas “Užbaik sakinį“. Pvz., “Citrina rūgšti, o cukrus…“; “Šuo loja, o katė…“; “Žolė žalia, o dangus…“; “Laivas plaukia, o mašina…“; “Žiemą sninga, o vasarą…“; “Balerina šoka, o muzikantas…“ ir t.t..

Įdomių žaidimų yra labai daug.. Tokius žaidimus gali žaisti tėvai su vaikais, vyresni broliai ar sesės – su jaunėliais, močiutės su anūkėliais arba suaugusieji – su vaikais per šventes.

Žaisti su vaikais labai įdomu! Juk tai dar vienas būdas išreikšti vaikams savo meilę 🙂 .. Žaisdami ne tik laviname vaikus, bet ir patys pasineriame į nuostabų vaikystės pasaulį 🙂 ..

Miela dukrele,

Rašau tau šį laišką sėdėdamas mūsų vietinio prekybos centro kosmetikos skyriuje. Neseniai draugas man atsiuntė žinutę iš kito panašaus skyriaus ir parašė, kad tai viena iš labiausiai slegiančių vietų pasaulyje.

Aš norėjau išsiaiškinti – ką jis turėjo omenyje. Ir štai aš čia, ir, atrodo, jau pradedu sutikti su juo.. Žodžiai turi didelę galią, o žodžiai iš šio skyriaus lentynų – tuo labiau.

Pavyzdžiui, tokie:

– Grožis už prieinamą kainą;
– Nepriekaištinga;
– Švytinti jėga;
– Apsinuogink;
– Mesk iššūkį amžiui;
– Pasirink svajonę; ir t.t..

Kai augini vaikus, supranti, kad jie tokie patys svarbūs, kaip ir kiti namiškiai – jie unikalūs, apdovanoti tokiu pačiu gyvenimu, gabumais ir kūrybine jėga – kaip ir kiekvienas žmogus.

Tačiau sėdėdamas šiame skyriuje pradedu suvokti, kad dauguma žmonių nematys tavo unikalumo. Jiems tu būsi tiesiog veidas ir kūnas, į kuriuos turi būti malonu pažiūrėti. Ir jie tau sakys – kaip turi atrodyti, kad turėtum nors kažkokią vertę ir įtaką.

Bet aš tikiuosi, kad mano žodžiai nusvers šio pasaulio žodžius. Galbūt, tėvo žodžiai gali išgelbėti dukrą nuo tos gėdos, kuri jau tapo norma, bei įskiepyti jai gilų ir nepajudinamą orumo ir grožio pojūtį.

Tėvo žodžiai – ne kažkokie stebuklingi, tiesiog juose įdėta kita prasmė:

– Švytinti jėga – tegul tavo jėga bus ne tavo nagų blizgesyje, bet tavo sieloje! Dukrele, pasistenk suprasti – kas tu esi – ir atkakliai eik per gyvenimą su šiuo žinojimu: tegul nedrąsiai, bet nuosekliai.

– Pasirink svajonę – bet tik ne iš prekybos centro lentynų! Atrask taiką ir ramybę savo širdyje – būtent joje gimsta tikra svajonė. Suprask, ką nori nuveikti šiame pasaulyje, o kai pasirinksi – siek savo svajonės sąžiningai ir nei akimirkai neprarasdama vilties.

– Apsinuogink – šis pasaulis ragina tave nusimesti rūbus. Bet, prašau, nedaryk šito! Geriau nusiimk.. “boksininko pirštines“! Nebūk agresyvi, nedemonstruok jėgos. Kalbėk tai, kas yra tavo širdyje, būk jautri. Mylėk šį pasaulį, kuris jau seniai pamiršo, ką tai reiškia..

– Nepriekaištinga – tai iliuzija, kurią skleidžia žmonės, kuriems rūpi tavo piniginė. Jei ieškosi tobulumo, tegul tai bus nepriekaištingas geraširdiškumas – sau ir kitiems.

– Mesk iššūkį amžiui – ir vėl bėgimas paskui paskui iliuziją.. Jaunystė praeina, bet juk dvasia neturi amžiaus! Ji visada myli, kuria ir džiaugiasi. Geriau mesk iššūkį savo dvasios sustabarėjimui.

… Dukrele, tau patinka rožinė spalva ir nėrinukai, ir aš, žinoma, suprasiu tave, jei vieną dieną tau parūps kosmetika. Tačiau aš nuoširdžiai trokštu, kad daug svarbesni tau būtų trys žodžiai, kuriuos kartą man pasakei.

Prisimeni – aš tavęs paklausiau:

– Kas tavyje gražiausia?

– Tai, kas viduje! – nedvejodama atsakei tu.

Šie tavo žodžiai tokie ryškūs, kad jokia kosmetika niekada jų neužgoš!..

.. Iš širdies – į širdį.. –

Tavo tėtis

(Pagal Kelly M. Flanagan, vertė ruvi.lt)

Visiems gražaus savaitgalio ir saulėtos nuotaikos! 🙂

Vienas tėtis nubaudė savo mažą dukrelę už tai, kad ji sugadino visą ritinėlį brangaus pakavimo popieriaus.

Buvo striuka su pinigais, ir tėvą supykdė, kad vaikas be jokios būtinybės bandė išpuošti kažkokią dėžutę.

Tačiau sekantį rytą mažoji dukrelė atnešė tėčiui savo dovaną.. Ji pasakė:

– Tai tau, Tėveli…

Jam pasidarė labai nesmagu, kad išvakarėse aprėkė vaiką.

Bet atidaręs dėžutę, jis visai sutriko, nes ji buvo tuščia. Susitvardęs jis kreipėsi į dukrą:

– Argi tu nežinojai, kad jei dovanojamos dovanos, tai reiškia, kad dėžutėje kažkas turi būti? O tu padavei man tuščią dėžutę…

Mažoji mergaitė pažvelgė į tėvą su ašaromis akyse:

– Tėveli, ji netuščia! Aš pripildžiau ją savo bučinukais. Jie visi tavo, Tėveli!

Tėvas visai sutriko… Jis švelniai apkabino dukrelę ir atsiprašė.

O dukters dovanotą dėžutę su bučinukais saugojo matomoje vietoje ir labai brangino.

Ir jei kažkas nesisekė gyvenime, jis prisimindavo dukrelės dovanotą meilę ir bučinukus…

Tai žymiai svarbiau už visus sunkumus, nepriteklius ir barnius. Tai vertingiausia gyvenime.

…Ar ne per dažnai materialumas užgožia tikrąsias gyvenimo vertybes – meilę, širdies šilumą, gerumą, šypsenas?..

Pagalvokime apie tai… 🙂

(Autorius nežinomas)

Linkiu visiems gražaus ir saulėto savaitgalio! 🙂

Kai mintimis grįžtame į vaikystę, dažnai atsimename suaugusių žmonių reikšmingumą mūsų gyvenime. Jie buvo mums labai svarbūs – į juos lygiavomės, juos mylėjome, jų klausėme ir kartais prisibijojome..

O paūgėję dėl tėvų elgesio patirtų nuoskaudų kartais pagalvodavome: “Su savo vaikais taip nesielgsiu, visada juos suprasiu ir mylėsiu“.

Visi tėvai myli savo vaikus, ir klaidas auklėjime padaro tikrai ne iš piktos valios, o dėl savo asmeninių savybių, nežinojimo, arba – tiesiog automatiškai atkartodami savo tėvų auklėjimo metodus.

Kad mūsų vaikai augtų pozityvioje aplinkoje, kad nekartotume auklėjimo klaidų, turime žinoti – kaip teisingai su jais elgtis. Ir pirmiausiai turime atmesti tai, kas neteisinga.

Todėl pradėkime nuo klaidų:

– Esminė klaida auklėjime – nepagarba vaikui, kuomet tėvai su juo elgiasi taip, kaip neleistų sau elgtis su kitais suaugusiais žmonėmis;

– Negalima elgtis autoritariškai: komanduoti, reikalauti aklo paklusnumo, nuolat priekaištauti, šaipytis, manipuliuoti;

– Negalima žeminti ar įžeidinėti vaiko: jei jis elgiasi nederamai, ramiai nurodykite jo klaidas;

– Neatidėliokite pažadų, būtinai juos įvykdykite, o jei nesigauna – paaiškinkite, kodėl;

– Nepasiduokite pykčiui: jei baudžiate, ramiai ir trumpai paaiškinkite – už ką ir kokia bus bausmė;

– Nesakykite savo vaikui, kad jis trukdo kažką pasiekti gyvenime (“jei ne jis..“);

– Nenuolaidžiaukite vaiko įnoriams ir nepataikaukite jam, norėdami užglaistyti savo auklėjimo klaidas;

– Neišliekite ant vaiko savo negatyvių nuotaikų ir emocijų (ypač tų, kurios nesusijusios su juo);

– Nepamirškite: jūs – suaugęs žmogus, turintis patirtį. Vaikas tokios patirties dar neturi. Elkitės kaip suaugęs.

O dabar – teisingas elgesys su vaiku:

– Čia esminė savybė – kantrybė – daug didesnė, nei bendraujant su suaugusiais. Dažniau įsivaizduokite save vaiko vietoje, tuomet geriau tai suprasite;

– Kalbėkite aiškiai, neiškraipant žodžių (juk mokome vaikus taisyklingos kalbos);

– Aiškiname paprastai ir suprantamai, po kelis kartus (tiek, kiek prireiks, kad vaikas suprastų) apie gamtą, daiktų savybes, gyvenimą ir viską, kas vaikui įdomu pagal jo amžių;

– Skatinkite vaiko sėkmę ir pasiekimus žodžiais, gestais, prisilietimais;

– Bendraukite ir žaiskite su vaiku nuoširdžiai, sąmoningai – būkite su juo ir veiksmais, ir mintimis;

– Mokykitės lankstumo bendravime, nedarykite spaudimo, pvz., maži vaikai dar nemoka ilgai fiksuoti dėmesį, todėl jį galima “perjungti“ kitur: jei vaikas verkia, jį lengva kažkuo sudominti ir tokiu būdu nuraminti;

– Kad bendravimas būtų harmoningas, turi būti optimalus santykis: vienas suaugęs ir vienas mažas vaikas – tuomet jam skiriama pakankamai dėmesio ir laiko. Jei šeimoje daugiau mažų vaikučių, ugdyme kuo aktyviau turėtų dalyvauti ir kiti šeimos nariai. Tada vaikai nesivaržo dėl jų dėmesio;

– Būtina sakyti vaikui, kad jį mylite, kad mylite visada ir nežiūrint į nieką – tiesiog todėl, kad jis yra. Tuomet jis jaučiasi saugus ir reikalingas.

Man labai patinka mintis, kad auklėti vaikų nereikia – juos reikia tiesiog mylėti.. Nuoširdžiai ir besąlygiškai mylintys žmonės visada elgiasi teisingai – jų vaikai auga Meilėje.. 🙂

Mokykite savo vaikus..

* Kad norint Būti Laimingu, nereikia turėti nieko papildomo: nei žmogaus.. nei vietos.. nei kažkokio daikto.. Kad Tikra Laimė yra jų pačių Viduje..

* Kad jie yra pilnaverčiai.

* Kad pralaimėjimas tėra prasimanymas.. kad kiekvienas bandymas – tai sėkmė.. ir kad kiekvienas pasiekimas veda į pergalę.. ir kad pirmoji pergalė ne mažiau garbinga, nei paskutinė..

* Kad visi jie susieti su Visa Gyvybe.. kad jie susieti su Visais Žmonėmis..

* Kad jie gyvena neįtikėtinos gausos pasaulyje.. Kad visko šiame pasaulyje visiems pakanka, ir kad visko turi būti visiems po lygiai, o ne sukaupta mažumos rankose, kuri ir pasiima didžiąją dalį.

* Kad viskas, ką vaikai besugalvotų – įvykdoma.. ir kad jiems nereikia su niekuo dėl nieko varžytis..

* Kad jų niekada nesmerks.. kad jiems nereikia visada stengtis būti teisiais..

* Kad pasekmė ir bausmė – ne tas pats.

* Kad Meilei neturi būti sąlygų.. ir kad jų Meilė, padovanota be jokių sąlygų – pati didžiausia Dovana, kokią jie gali Padovanoti Pasauliui.

* Kad būti ypatingu nereiškia būti geresniu.. tai reiškia tiesiog Būti kitokiu.

* Kad vienintelis dalykas, kurį būtina sugrąžinti Visiems Planetos Žmonėms – tai priminimas apie tai, Kas Jie Yra iš tikrųjų.

* Mokykite savo vaikus ne žodžiais, o veiksmais. Ne kalbomis, o darbais.

* Ir tai, ką jūs darote – jūsų vaikai atkartos. Ir kaip jūs gyvenate – taip ir jie gyvens.

* Ir atminkite: Visi Mes esame Viena..

Autorius – N. D. Walsch

Visiems pavasarinės nuotaikos ir puikaus savaitgalio :)!!

* Kokie bus auklėjimo rezultatai – priklauso tik nuo auklėtojų (tėvų, mokytojų) savybių. Visos metodikos bevertės, jei jos neparemtos asmeniniu auklėtojo pavyzdžiu. Auklėtojas negali reikalauti gero elgesio, jei pats elgiasi nederamai.

* Levas Tolstojus rašė: “ .. Auklėjimo esmė tame, kad pačiam auklėtojui reikia gyventi teisingai.. Pedagogika gi yra mokslas apie tai, kokiu būdu, pačiam gyvenant neteisingai, galima turėti gerą įtaką vaikams.. Todėl tušti ir melagingi mokslai niekada nepasiekia savo tikslų. Visos auklėjimo sunkumų ištakos tame, kad tėvai ne tik netaiso savo ydų, bet ir teisina jas, tačiau nenori tų ydų matyti savo vaikuose.“

* Ugdome tik asmeniniu pavyzdžiu: tarkim, jei tėvai sako vaikui, kad muštis negalima, bet patys gali jam suduoti – vaikas padarys išvadą, kad mušti kitą galima, nes didžiausi vaiko autoritetai – tėvai – taip daro.

* Agresyvūs vaikai savaime neužauga – agresyvumas gimsta iš suaugusiųjų negatyvaus elgesio: nuolatinio barimo, žeminimo, kritikos, pašaipų, mušimo. Tai itin nesąžiningas elgesys, kai stipresnis (suaugęs) spaudžia silpnesnį (vaiką), iš anksto žinodamas, kad šis negali atsakyti tuo pačiu.

* Vaikas neturi patirties ir kritinio mąstymo, todėl renkasi ir atkartoja tai, ką mato jį supančių suaugusių žmonių elgesyje.

* Auklėtojas gali sakyti labai gražius, labai teisingus žodžius, tačiau jie tebus tuščias garsas – “žirniai į sieną“, jei nebus paremti pačio auklėtojo elgesiu.

* Kaip ir visose kitose gyvenimo srityse, taip ir auklėjime, galioja taisyklė: negatyviais veiksmais negalima pasiekti pozityvių rezultatų. Arba: ką pasėsi, tą ir pjausi..

* Pozityvumo pamatai auklėjime – dvasinės vertybės: meilė, dėmesys, pagarba, rūpestis, geranoriškumas, nuoširdumas. Remdamiesi jomis, galime sukurti vaikams palankiausią ugdymo atmosferą. Ir ji – pirminė ir svarbiausia, svarbesnė už visas materialias gėrybes. Jokie žaislai, patogumai ar madingos metodikos nepakeis vaikui pamatinių dvasinių vertybių.

* Vaikai – lyg pirmieji pavasariniai daigeliai, kuriems reikalinga rūpestinga priežiūra, nes jie dar gležni ir silpnučiai. Kad užsimegztų ir išsiskleistų gražus žiedas – reikia meilės, dėmesio ir kantrybės. Reikia tam skirti laiką ir suprasti, kad tai ilgalaikis, palaipsninis procesas.

* Kantrybė – tėvų brandumo požymis ir geranoriškumo išraiška: tėvai turi suprasti, kad vaikai visko mokosi pirmą kartą, todėl visiems veiksmams skiria daugiau laiko, nei suaugusieji. Jei tėvai nori išmokyti vaiką savarankiškumo, turi kantriai laukti, kol vaikas išmoks kiekvieną veiksmą atlikti pats.

* Vaikui itin svarbus saugumo jausmas. Jis saugus, jei jaučiasi mylimas ir reikalingas savo šeimoje. Jis turi tai nuolat jausti – ir tai ne žodžiai, o veiksmai, palaikantys vaiko saugumo jausmą.

* Auklėtojas turi pats turėti tas savybes, kurias siekia išugdyti – tik tokiu atveju jis gali tikėtis gero rezultato. Mylėdami išmokysime mylėti, būdami geranoriški – geranoriškumo, dėmesingi – dėmesingumo kitiems, gerbdami – pagarbos, būdami kūrybingi – kūrybingumo, gyvendami sveikai – sveikos gyvensenos ir t.t.. Svarbiausia – kad žodžiai nesiskirtų nuo darbų.

* Ir nepamirškime: mes auklėjame ateities žmones. I. Kantas rašė: “Auklėjant vaikus reikia prisiminti, kad auklėjame juos ne gyvenimui dabartyje, bet ateičiai, aukštesnei žmonių sąmonės būsenai.. Auklėdami vaikus ateičiai, geresniam pasauliui, mes tuo pačiu geriname ir būsimo pasaulio sandarą“.

* Išmokyti, išugdyti geriausias vaiko savybes gali tik nuolat tobulėjantis, atviras vis platesniam pažinimui žmogus. Todėl – aukime kartu su savo vaikais, švieskimės – rodykime jiems nuolatinio tobulėjimo pavyzdį.

(iš paskaitų apie vaikų auklėjimą)

* Vaikai turi daug nusivylimų dėl to, kad nežino – kaip teisingai gyventi. Kartais suaugusieji ramiai paaiškina, bet dažniau pyksta. O juk nemalonu, kai pyksta: suprasti sunku, paklausti negalima. Ir į galvą pradeda lįsti visokios prieštaringos mintys.

* Vaikai mėgsta klausytis suaugusiųjų pokalbių, nes labai nori viską sužinoti. Jie nori žinoti gyvenimo taisykles. Kai suaugęs žmogus turi nemalonumų ir žino jų priežastis – jam ne taip skaudu. O maži vaikai to nežino.

* Aš įsitikinau, kad gerumo gyvenime dešimtis kartų daugiau, nei pykčio, todėl galima ramiai palaukti, kol pyktis praeis. Ne tik žmogus, bet ir kiekviena gyva esybė linkusi taikiai sutarti, o tai reiškia, kad negalima kaltinti vaikų polinkiu į agresyvumą. Juk visada galima gyventi draugiškai – ir tai iš tikrųjų priklauso nuo mūsų pačių.

* Vaikui gerai, jei šeimoje yra močiutė ir senelis: jei šiandien mama pavargusi, galbūt, močiutė turės daugiau laiko ir atidžiau vaiko išklausys. Ir, apskritai, pagyvenę žmonės taip įdomiai pasakoja: močiutė prisimena mamą, kai ji buvo maža mergaitė, o tėtį – kai jis buvo jaunuolis!

* Vaikai nežino, kad yra brangūs daiktai, kurie perkami ilgam laikui. O tėvai pyksta, kai vaikas šokinėja ant sofos, subraižo stalą, spaudinėja jungiklį ar žaidžia su kamuoliu kambaryje. Ir reikia pripažinti – tėvai teisūs.

* Kai į mano kambarį ateina vaikai, aš visada statau lempą ir žadintuvą į saugią vietą. Nenoriu, kad vaikai patirtų nemalonumų, o aš – nuostolių. Ir visiems suaugusiems patarčiau taip elgtis: geriau laiku patraukti į šoną rašalinę, nei pykti, kad išliejo rašalą.

* Reikia pripažinti, kad vieni tėvai pernelyg daug leidžia, o kiti, priešingai – per daug draudžia, todėl vaikai nuolat girdi: “Nedrįsk; negalima; neliesk; nelįsk; ne taip; paskui“. Arba komanduoja: “Nueik; paimk; pažaisk; valgyk; miegok“.

* Žinoma, būna ir kitaip: ne tik taika ir ramybė, bet ir draugystė, ir pasakos, ir pasivaikščiojimai, ir dovanos, ir vaišės. Ir visa tai su džiaugsmu, iš širdies.

* Aš norėčiau surašyti visas įmanomas taisykles ir perspėjimus, kad vaikai būtų visiškai saugūs, bet ar galima viską numatyti?..

* Žmogus ne tik prisimena, bet ir pamiršta, ne tik klysta, bet ir taiso savo klaidas, ne tik netenka, bet ir atranda. Galima išmokti ir išmokyti vaikus atsiminti tai, kas yra gerai ir naudinga.

* Suaugusiems atrodo, kad vaikai negali pasirūpinti savo sveikata: jei jų neprižiūrėtų, jie visi iškristų pro langus, palįstų po mašinomis, susirgtų plaučių uždegimu ir visomis įmanomomis ligomis. Ne. Vaikai, kaip ir suaugę, nori būti sveiki ir stiprūs, tik nežino – kaip tai padaryti. Reikia jiems paaiškinti – ir jie saugosis. Tik nereikia pernelyg gąsdinti ir drausti, nes smalsumo vedini jie gali slaptai padaryti tai, kas griežtai draudžiama.

* Vaikai ir ilsisi kitaip, nei suaugusieji: suaugęs ilsisi valandą, pusvalandį; vaikas gi visas suplukęs ir sušilęs pasėdi tris minutes ir tuoj lekia toliau – jam tiek pakanka, jis jau pailsėjo.

* Negalima per daug reikalauti iš vaikų, nes tai atmuša bet kokį pasiryžimą. Reikia išmokti surasti bendrą kalbą. Mokėti atleisti, suprasti, susitaikyti. O kartais pakanka tiesiog išlaukti. Man atrodo, kad suaugusieji neturi pykti ant vaikų, nes pyktis nieko neištaiso, bet tik sugadina.

* Netiesa, kad vaikai lengvai supyksta (suaugusieji pyksta dažniau). Esu daugybę kartų girdėjęs vaikų bandymus sutarti: “Na, gerai, pasakyk , kaip tu nori?“,arba: “Mes žaisime taip, jei nepatinka – galite nežaisti“. Jei ir susipyksta, vaikai greitai ir lengvai taikosi.

* Vaikų bendravimas: vienas moka daryti tai, ko reikia kitam; vaikai kartu stato ir kuria; jie keičiasi, dovanoja, susitaria; kažkuris turi būtent tai, ko dabar reikia kitam.. Net neaišku – draugystė tai, savitarpio pagalba ar šefavimas? Jie gali net nelabai mėgti vienas kitą, bet labai gerai supranta, kad pavieniui sunku kažką nuveikti.

* Aš dažnai pagalvoju – ką reiškia “būti geru“? Man atrodo, kad geras yra toks žmogus, kuris moka pajusti ir suprasti – ką jaučia kitas žmogus. Toks žmogus geranoriškas visiems – mažiems ir dideliems, jis myli ir gerbia, jis nelinki ir nedaro blogo kitiems.

Mintys iš J. Korčako knygos “Gyvenimo taisyklės“