Išmokyti svarbiausio…

Mokykite savo vaikus..

* Kad norint Būti Laimingu, nereikia turėti nieko papildomo: nei žmogaus.. nei vietos.. nei kažkokio daikto.. Kad Tikra Laimė yra jų pačių Viduje..

* Kad jie yra pilnaverčiai.

* Kad pralaimėjimas tėra prasimanymas.. kad kiekvienas bandymas – tai sėkmė.. ir kad kiekvienas pasiekimas veda į pergalę.. ir kad pirmoji pergalė ne mažiau garbinga, nei paskutinė..

* Kad visi jie susieti su Visa Gyvybe.. kad jie susieti su Visais Žmonėmis..

* Kad jie gyvena neįtikėtinos gausos pasaulyje.. Kad visko šiame pasaulyje visiems pakanka, ir kad visko turi būti visiems po lygiai, o ne sukaupta mažumos rankose, kuri ir pasiima didžiąją dalį.

* Kad viskas, ką vaikai besugalvotų – įvykdoma.. ir kad jiems nereikia su niekuo dėl nieko varžytis..

* Kad jų niekada nesmerks.. kad jiems nereikia visada stengtis būti teisiais..

* Kad pasekmė ir bausmė – ne tas pats.

* Kad Meilei neturi būti sąlygų.. ir kad jų Meilė, padovanota be jokių sąlygų – pati didžiausia Dovana, kokią jie gali Padovanoti Pasauliui.

* Kad būti ypatingu nereiškia būti geresniu.. tai reiškia tiesiog Būti kitokiu.

* Kad vienintelis dalykas, kurį būtina sugrąžinti Visiems Planetos Žmonėms – tai priminimas apie tai, Kas Jie Yra iš tikrųjų.

* Mokykite savo vaikus ne žodžiais, o veiksmais. Ne kalbomis, o darbais.

* Ir tai, ką jūs darote – jūsų vaikai atkartos. Ir kaip jūs gyvenate – taip ir jie gyvens.

* Ir atminkite: Visi Mes esame Viena..

Autorius – N. D. Walsch

Visiems pavasarinės nuotaikos ir puikaus savaitgalio :)!!

Reklama

2 mintys apie „Išmokyti svarbiausio…“

  1. Auklėjimo klausimas tikrai svarbus. Man visad buvo keista, kad auklėjimo metodikų ir visokių edukacinių programų vis daugiau, o rezultatai vis prastėja. Paimkim kad ir augančios kartos akivaizdų žiaurumą, patyčias, smurtą, atsainumą ir taip toliau. Tada kam tos naujos programos rašomos?? Kažkokia tai palaida bala, kurioje visi daro kas šauna į galvą ir niekas už nieką neatsakingas. Auklėjime tas pats, mokyklose tas pats- kalti vaikai, kalti tėvai, bet mokymo įstaigos visai neatsakingos už savo darbo rezultatus. Ta prasme nėra vieningos sistemos ir kolektyvinės atsakomybės už rezultatą. Kai kazkas ne taip, tai pradeda vieni kitus kaltinti. Atsiprašau, kad taip išsiplėčiau, gal nelabai aiškiai išdėsčiau savo mintis. Tiesiog mane užkabino šita tema, nes mintys teisingos, bet realiam gyvenime viskas atvirkščiai vyksta. Aš apsidžiaugiau, kad ne viena aš taip galvoju. Auklėti reikia mokėti ir auklėtojas turi būti pavyzdys! 🙂

    Patinka

  2. Labas, Milda 🙂

    Neturiu ką pridurti, jūs viską parašėte teisingai, pabrėžėte svarbiausius dalykus. Paminėjote ir kolektyvinę atsakomybę – aš dar pridurčiau ir bendrus tikslus: kai jų nėra, tai ir gaunasi palaida bala..

    Taip, dabar visi kaltinimo meistrai. Kaltinimas dažnai yra atsakomybės vengimas. O auklėjime turi būti žodžių ir veiksmų vienybė ir būtinai – asmeninis pavyzdys, būtinai.

    Ačiū jums, Milda! 🙂

    Patinka

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Google photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Connecting to %s