Kad vaikai augtų Meilėje..

Kai mintimis grįžtame į vaikystę, dažnai atsimename suaugusių žmonių reikšmingumą mūsų gyvenime. Jie buvo mums labai svarbūs – į juos lygiavomės, juos mylėjome, jų klausėme ir kartais prisibijojome..

O paūgėję dėl tėvų elgesio patirtų nuoskaudų kartais pagalvodavome: “Su savo vaikais taip nesielgsiu, visada juos suprasiu ir mylėsiu“.

Visi tėvai myli savo vaikus, ir klaidas auklėjime padaro tikrai ne iš piktos valios, o dėl savo asmeninių savybių, nežinojimo, arba – tiesiog automatiškai atkartodami savo tėvų auklėjimo metodus.

Kad mūsų vaikai augtų pozityvioje aplinkoje, kad nekartotume auklėjimo klaidų, turime žinoti – kaip teisingai su jais elgtis. Ir pirmiausiai turime atmesti tai, kas neteisinga.

Todėl pradėkime nuo klaidų:

– Esminė klaida auklėjime – nepagarba vaikui, kuomet tėvai su juo elgiasi taip, kaip neleistų sau elgtis su kitais suaugusiais žmonėmis;

– Negalima elgtis autoritariškai: komanduoti, reikalauti aklo paklusnumo, nuolat priekaištauti, šaipytis, manipuliuoti;

– Negalima žeminti ar įžeidinėti vaiko: jei jis elgiasi nederamai, ramiai nurodykite jo klaidas;

– Neatidėliokite pažadų, būtinai juos įvykdykite, o jei nesigauna – paaiškinkite, kodėl;

– Nepasiduokite pykčiui: jei baudžiate, ramiai ir trumpai paaiškinkite – už ką ir kokia bus bausmė;

– Nesakykite savo vaikui, kad jis trukdo kažką pasiekti gyvenime (“jei ne jis..“);

– Nenuolaidžiaukite vaiko įnoriams ir nepataikaukite jam, norėdami užglaistyti savo auklėjimo klaidas;

– Neišliekite ant vaiko savo negatyvių nuotaikų ir emocijų (ypač tų, kurios nesusijusios su juo);

– Nepamirškite: jūs – suaugęs žmogus, turintis patirtį. Vaikas tokios patirties dar neturi. Elkitės kaip suaugęs.

O dabar – teisingas elgesys su vaiku:

– Čia esminė savybė – kantrybė – daug didesnė, nei bendraujant su suaugusiais. Dažniau įsivaizduokite save vaiko vietoje, tuomet geriau tai suprasite;

– Kalbėkite aiškiai, neiškraipant žodžių (juk mokome vaikus taisyklingos kalbos);

– Aiškiname paprastai ir suprantamai, po kelis kartus (tiek, kiek prireiks, kad vaikas suprastų) apie gamtą, daiktų savybes, gyvenimą ir viską, kas vaikui įdomu pagal jo amžių;

– Skatinkite vaiko sėkmę ir pasiekimus žodžiais, gestais, prisilietimais;

– Bendraukite ir žaiskite su vaiku nuoširdžiai, sąmoningai – būkite su juo ir veiksmais, ir mintimis;

– Mokykitės lankstumo bendravime, nedarykite spaudimo, pvz., maži vaikai dar nemoka ilgai fiksuoti dėmesį, todėl jį galima “perjungti“ kitur: jei vaikas verkia, jį lengva kažkuo sudominti ir tokiu būdu nuraminti;

– Kad bendravimas būtų harmoningas, turi būti optimalus santykis: vienas suaugęs ir vienas mažas vaikas – tuomet jam skiriama pakankamai dėmesio ir laiko. Jei šeimoje daugiau mažų vaikučių, ugdyme kuo aktyviau turėtų dalyvauti ir kiti šeimos nariai. Tada vaikai nesivaržo dėl jų dėmesio;

– Būtina sakyti vaikui, kad jį mylite, kad mylite visada ir nežiūrint į nieką – tiesiog todėl, kad jis yra. Tuomet jis jaučiasi saugus ir reikalingas.

Man labai patinka mintis, kad auklėti vaikų nereikia – juos reikia tiesiog mylėti.. Nuoširdžiai ir besąlygiškai mylintys žmonės visada elgiasi teisingai – jų vaikai auga Meilėje.. 🙂