Kategorija: Sveikata

Tai pačios Gamtos dovanotas maistas ir vaistas, žinomas nuo seniausių laikų, tačiau mūsų dienomis nepelnytai primirštas. Kodėl jis toks vertingas?

Įvairiuose grūduose ir sėklose glūdi mieganti gyvybinė energija, kuri pabunda, kai juos pamerkiame į vandenį. Pabudusi energija yra maksimalaus gyvybinio aktyvumo fazėje, todėl šis maistas – gyvas.

Valgydami jį, mes gauname natūralią energiją ir žvalumo užtaisą, nes jame gausu biologiškai aktyvių medžiagų, kurios idealiai tinka žmogaus organizmui. Be to, toks maistas neturi jokių neigiamų šalutinių poveikių.

Daiginti grūdai ir sėklos naudingi visiems: sveikiems – gerai sveikatai palaikyti, sergantiems – atgauti gerą savijautą ir sustiprėti.

Jie ypač naudingi vaikams, pagyvenusiems žmonėms, nėščioms ir maitinančioms moterims, o taip pat žmonėms, dirbantiems intensyvų fizinį ir protinį darbą.

Daiginti grūdai ir sėklos turi daugybę naudingų savybių:

* normalizuoja rūgščių-šarmų balansą;
* valo ir tonizuoja organizmą;
* stimuliuoja medžiagų apykaitą ir kraujo gamybą;
* stiprina imunitetą;
* kompensuoja vitaminų ir mineralinių medžiagų trūkumą;
* palaiko normalią nervų sistemos veiklą;
* reguliuoja gyvybiškai svarbius procesus bet kokiame amžiuje;
* didina darbingumą, gerina judesių koordinaciją;
* stiprina regėjimą, dantis, plaukus;
* mažina cholesterolį, reguliuoja kraujospūdį;
* yra daugelio ligų profilaktinė priemonė.

Be to, daigintų grūdų ar sėklų reikia nedaug – viso labo 50-100 gramų į parą – to pakanka, kad palaikytume optimalų organizmo darbą. Juos galima valgyti vienus arba dėti į daržovių salotas. Negalima virti ar kaitinti, nes praranda visas vertingas savybes.

Daiginti galime įvairius grūdus ir sėklas. Visi jie gyvybiškai aktyvūs, tačiau turi skirtingas specifines savybes. Pagrindinis pasirinkimo kriterijus – jos turi būti skanios žmogui.

Pažvelkime į kai kurių grūdų ir sėklų specifines savybes.

Grikiai. Daigintuose grikiuose yra vertingų baltymų, angliavandenių, daug magnio, fosforo, cinko, kalcio, geležies, boro, jodo, vitaminų B1, B2, B3, rutino. Didina hemoglobino kiekį, stiprina kraujagysles, mažina kapiliarų trapumą. Tinka esant anemijai, chroniškiems stresams, sergant angina ar bronchitu.

Moliūgų sėklos. Daigintose sėklose yra vertingų baltymų, riebalų, magnio, fosforo, geležies, vitaminų B1, C, E, karotino. Ypač daug cinko, kuris reikalingas normaliam smegenų darbui. Gerina šlapimo sistemos darbą, naudingas vyrams prostatos ligų profilaktikai ir gydymui.

Saulėgrąžų sėklos. Juose yra baltymų ir riebalų, lecitino, daug magnio, kalcio, geležies, jodo, mangano, vario, kobalto, vitaminų B1, B3, B5, B6, B9, D, E, F, biotino, karotino. Normalizuoja rūgščių-šarmų balansą, stiprina nervų sistemą, gerina regėjimą ir odos būklę.

Rugiai. Daiginti grūdai turi vertingų baltymų, angliavandenių, fosforo, kalio, magnio, mangano, kalcio, cinko, geležies, seleno, vario, vanadžio,ir kt. Vitaminų B1, B2, B3, B5, B6, B9, E, F, biotino. Gerina širdies ir smegenų darbą, stimuliuoja virškinimo sistemos darbą, lengvina streso pasekmes, gerina odos ir plaukų būklę.

Žirniai. Daiginti žirniai turi vertingų baltymų ir riebalų, ląstelienos, daug kalcio, magnio, kalio, vitaminų A ir C. Žemo kaloringumo ir didelio maistinio vertingumo derinys.

Kviečiai. Tai vertingiausi daiginti grūdai – ir maistas, ir vaistas. Turi visą rinkinį vitaminų ir mikroelementų. Jau po dviejų savaičių vartojimo pastebimas ryškus savijautos pagerėjimas, pagražėja oda, pagerėja plaukų būklė. O po ilgesnio vartojimo (pusmečio, metų) – regėjimo ir bendras sveikatos pagerėjimas.

Kaip sudaiginti grūdus ar sėklas? Tai labai paprasta: iš vakaro grūdus arba sėklas išplauname po šaltu tekančiu vandeniu ir supilame į gilesnį indą. Po to užpilame vandeniu (nevirintu!), kad pilnai apsemtų ir kokius 2 cm viršaus, nes gali pabrinkti.

Statome šiltoje (kambario temperatūros) vietoje. Ryte vandenį nupilame, grūdus ar sėklas praplauname. Jei nepasirodė daigeliai – dar palaikome vandenyje. Vertingiausi grūdai tuomet, kai atsiranda 1-2 mm ūgliukai.

Geriausia kaskart pasiruošti šviežius, bet galima ir neilgai palaikyti šaldytuve. Būtina sąlyga – valgant juos reikia labai gerai sukramtyti (vaikams galima sutrinti) – tuomet visos naudingos medžiagos bus įsisavintos.

Daiginti grūdai arba sėklos ypač naudingi pavasarį, kai mūsų organizmas po žiemos nusilpsta ir kol nėra natūraliai užaugintų mūsų šalyje daržovių ir vaisių. O valgydami juos pastoviai, jausitės žvalūs ir kupini jėgų.

Visiems linkiu geros sveikatos! 🙂

(Iš paskaitų apie sveiką gyvenseną, parengė – ruvi.lt)

* Klaidinga manyti, kad jūsų sveikata priklauso tik nuo gydytojų. Taip, jie gali išgelbėti gyvybę, gali išgydyti ligą, bet jie tik atves jus prie sveikatos starto linijos, o toliau – kad būtumėte sveiki – turite pasikliauti savimi.

* Sveikata – tai rezervinės organų ir visos mūsų fiziologijos galios. Jos reikalingos normaliam įvairių funkcijų palaikymui – ramybės ar fizinio aktyvumo būsenoje, fizinių ar psichinių krūvių metu, o taip pat – kad nesirgtume, o susirgę – kuo greičiau pasveiktume. Ir šių organizmo galių jokiais vaistais neišgausite. Jas gali vystyti tik pats žmogus fiziniu krūviu, sveika mityba, organizmo grūdinimu, darbu, psichologine pusiausvyra.

* Žmogaus prigimtis yra labai stipri. Būna įgimtos ligos, smulkūs negalavimai, bet dažniausia rimtų ligų priežastis – neteisingas gyvenimo būdas. Dėl jo nyksta organizmo rezervai ir susidaro palanki terpė ligoms.

* Organizmas turi galingas apsaugos jėgas – imuninę sistemą, kompensacinius mechanizmus. Ligos atveju jie būtinai suveikia, tik reikia sudaryti sąlygas sveikimui – ramybę ir laiką. O gydytojo patarimai ir vaistai turėtų tik padėti natūraliam sveikimui.

* Imuninė sistema patikimai saugo žmogų, bet tik tuo atveju, jei žmogus ja rūpinasi: teisingai maitinasi, pakankamai juda, kvėpuoja grynu oru, neperkrauna organizmo vaistais, nepatiria nuolatinio streso, neturi žalingų įpročių. O vadinamieji autoimuniniai susirgimai – tai imuniteto per didelio aktyvumo (perkrovimo) rezultatas.

* Gerai sveikatai palaikyti labai svarbi teisinga, subalansuota mityba su būtina kasdienine šviežių daržovių ir vaisių porcija – kad išlaikytume optimalų svorį ir suteiktume organizmui visas reikalingas medžiagas.

* Fizinis aktyvumas – taip pat svarbus sveikatos faktorius. Kiekvienam reikėtų pasimankštinti bent 20-30 minučių per dieną. Tai turi būti mėgiami pratimai: bėgimas, judrūs žaidimai, ėjimas, plaukiojimas ir t.t.. Jei žmogus metų metais mažai judėjo, priaugo svorio – negalima rautis per trumpą laiką grąžinti tai, kas apleista. Fizinė forma atstatoma palaipsniui, pamažu didinant krūvį.

* Svarbi sveikatos sąlyga – mūsų psichikos būsena. Nėra lengva ją valdyti, ypač jei žmogus dažnai patiria stresą. Todėl jei jaučiate įtampą – būtinai ieškokite būdų atgauti dvasinę pusiausvyrą: tai gali būti kvėpavimo ar atsipalaidavimo pratimai, pakankamas poilsis ir miegas, buvimas gamtoje.. O fiziniai pratimai padeda sudeginti adrenalino perteklių.

* Kad būtumėte sveiki – reikalingos nuolatinės asmeninės pastangos, kurių pakeisti niekas negali. Laimei, žmogaus organizmas toks tobulas, kad grąžinti sveikatą galima beveik visada. O rimtos ligos ar senatvės atveju tos pastangos turėtų žymiai išaugti.

* Jei žmonės sveikai gyventų – dauguma jų būtų sveiki. Tuomet gydytojai gydytų tik kritiniais atvejais – suteiktų būtiną pagalbą po nelaimingų atsitikimų, avarijų, lūžių ir pan.

* Pagrindinė šiuolaikinės medicinos bėda tame, kad ji nukreipta į ligas, o ne į sveikatą. Medicina pervertino save ir visiškai nuvertino žmogaus natūralias pasipriešinimo ligai jėgas, kurias turi kiekvienas organizmas.

* Koks gydytojas yra geras? Tas, kuris tobulėja savo profesijoje visą gyvenimą. Tas, kuris išgydo ir moko sveikai gyventi. Kuris mato žmogaus organizmą kaip visumą, sistemą, o ne atskirų organų rinkinį.

* Negalima leisti į mediciną beširdžių žmonių. Mokytojas ir gydytojas – dvi profesijos, kuriose meilė žmonėms yra būtinas bruožas.

* Kas yra liga, jaučia kiekvienas: tai įvairių funkcijų sutrikimai, trukdantys gyventi ir būti laimingais. Gaila, kad sveikatą pradedame vertinti dažniausiai tuomet, kai susergame. O juk sveikata – tai jau yra laimė..

(Mintys iš mokslininko, kardiochirurgo N. Amosovo straipsnių, parinko ir vertė – ruvi.lt)

Pažvelkime į šiuolaikinio žmogaus gyvenimą – didžiąją gyvenimo dalį jis praleidžia uždarose patalpose: darbe, namuose, mokymo įstaigose, pramogų arenose, parduotuvėse.. O ir iki jų keliauja automobiliais arba visuomeniniu transportu.

Pabuvimui gamtoje kartais tiesiog nelieka laiko – na, nebent per atostogas ar retą savaitgalį.. Ir toks nuolatinis buvimas uždarose patalpose darosi jau įprastas – kaip ir įsitikinimas, kad mūsų sveikata priklauso tik nuo medicinos.

Medicina labai svarbi, bet tik kaip pagalba susirgus. O štai be gamtos, o tiksliau – be suvokimo, kokia ji svarbi mūsų sveikatos palaikymui – sveiki mes tiesiog negalime būti.

Visi mes esame gamtos dalis, jos vaikai! Ir dar visai neseniai tai gerai žinojome, prisiminkime vaikystę: didžiausia bausmė buvo tuomet, kai neleisdavo išeiti į lauką, o dabar jau juokaujame, kad šiuolaikiniams vaikams didžiausia bausmė – kai neleidžia prie kompiuterio.

O juk gamta ne tik suteikia mums jėgų, energijos, entuziazmo, bet ir atstato vidinę pusiausvyrą bei gydo. Besąlygiškai, be jokių mokesčių – pakanka kasdien pasivaikščioti po mišką ar pievą 🙂 ..

Ir tik iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad tiesiog pabūname gryname ore, bet iš tiesų – natūraliu būdu pasisemiame tokios mums reikalingos gyvybinės energijos! Prisiminkime, kas ją suteikia.

Saulė. Be saulės šviesios mes neišgyventume. Mums gyvybiškai reikalingi jos skleidžiami spinduliai – jų dėka mūsų organizme gaminamas vitaminas D3, kuris stiprina kaulus ir imuninę sistemą bei apsaugo nuo vėžio, diabeto, širdies ir kraujagyslių sistemos sutrikimų, infekcinių ligų.

Kad pasigamintų šis stebuklingas vitaminas, turime kasdien pabūti gamtoje. Ir nebijokime saulės: kad jos spinduliai nepakenktų, tiesiog turime žinoti laiką, kai jos spinduliai itin aktyvūs ir neužsibūti saulės atokaitoje. Kai žinome saulės aktyvumo ciklus, galime drąsiai semtis jos energijos.

Oras. Grynas, švarus oras mums taip pat gyvybiškai reikalingas. Skirtumas tarp oro patalpose ir oro gamtoje – didžiulis. Oras patalpose dažnai užsistovėjęs, jame gali būti įvairių lakių medžiagų iš sintetinių paviršių: kilimų, baldų, interjero dažų, lakų, klijų, tapetų. Neretai aptinkama ir pelėsių sporų.

Žmonės klaidingai įsitikinę, kad oro kondicionieriai “išgrynina“ orą, tačiau jokie prietaisai nepakeis švaraus gamtos oro. Dažniau vėdinkime patalpas ir pasistenkime kuo daugiau būti gryname ore (miške, pievoje).

Vanduo. Vandens procedūros gamtoje – puikus energijos ir sveikatos šaltinis. Maudynės vandens telkiniuose užgrūdina ir sustiprina organizmą.

Gamtos garsai. Paukščių čiulbėjimas, lapų šlamesys, upelio čiurlenimas, lietaus lašų barbenimas, jūros bangų mūša, miško ošimas, žolės šnaresys ar sniego šiugždėjimas po kojomis, griaustinio garsai – nepamainomos dvasinės terapijos priemonės: jos nuramina, padeda atgauti dvasinę pusiausvyrą, mažina streso hormonų kiekį.

Gamtovaizdžiai, gamtos spalvos. Natūralios spalvos, gražūs besikeičiantys gamtovaizdžiai labai teigiamai veikia žmogaus psichiką, stimuliuoja smegenų veiklą.

Tai puiki terapija akims: regėjimas stiprėja, kai žiūrime į tolį, kai keičiasi stebimų vaizdų atstumas. Ir atvirkščiai, kai esame patalpoje, kur apžvalgos laukas siauras – akys greitai pavargsta, silpsta regėjimas.

Judėjimas. Judėjimas gryname ore atneša visapusišką naudą organizmui – gerėja kraujo, limfos cirkuliacija ir širdies darbas, stiprėja raumenys ir kaulai, visas organizmas prisotinamas deguonimi. O gamtos vaizdai labai pakelia nuotaiką 🙂 !

Gamtos energija. Ji mažiau pastebima, bet ją jaučiame, kai susiliejame su gamta: pavaikštome per žolę, maudomės vandens telkinyje, apkabiname medį, liečiame gėlės žiedą ar uodžiame jos kvapą, stebime saulėtekį ar saulėlydį, gulime pievoje..

Mes esame gamtos vaikai, todėl energetinis ryšys su savo tikraisiais namais mums taip pat gyvybiškai reikalingas – tuomet turime jėgų, jaučiamės žvalūs ir energingi, pajuntame vienybę ir džiaugsmą.

Šiandien kvietimas atgal į gamtą itin aktualus: kad “atsiplėštume“ nuo miesto triukšmo ir tempo, asfalto ir betono – miesto energija mums, gamtos vaikams – svetima..

Artėja pavasaris. Kai atšils – imkime ir susiruoškime į tikrą žygį! Pusdieniui, dienai ar dviems – pėstute, su kuprinėmis.. Pakeliauti kartu, nuoširdžiai pabendrauti, išsivirti skanios arbatos, žavėtis gamtos grožiu, klausytis paukščių, žiūrėti į dangų, į žvaigždes, palydėti saulę..

Pabūti gamtoje ir su gamta, pamatyti jos grožį, pajusti dėkingumą ir vienybę su ja – kaip tikri gamtos vaikai 🙂 .

Pavasariop kartais pradedame sirguliuoti, ir priežasčių tam gali būti nemažai: rečiau esame gamtoje, daugiau būname uždarose, retai vėdinamose patalpose, mažiau judame, negauname mūsų gamtinėje zonoje užaugintų šviežių vaisių ir daržovių.

Sirgti pradeda nusilpęs organizmas, todėl susirgus reikėtų pirmiausiai stiprinti imuninę sistemą, ligos metu gulėti (sudaryti sąlygas organizmui įveikti ligą), vėdinti patalpas, gerti daug skysčių.

Ir, žinoma, nepamiršti natūralių vaistų iš gamtos – jie mums labiausiai tinka. Dar visai neseniai prieš paskirdami vaistus, gydytojai rekomenduodavo ir liaudiškas, patikrintas laiku priemones: įvairias žolelių arbatas, aptrynimus, skalavimus, inhaliacijas, kompresus. Ir tik kraštutiniais atvejais skirdavo medikamentus.

Tokios medikamentų gausybės laikais žmonės net sirgti nemoka: nori pasveikti akimirksniu, saujomis geria tabletes, sirgdami eina į darbus – tarsi organizmas būtų mašina, o ne gyva sistema. Jei tai būtų teisinga – ligų seniai nebūtų, tačiau realybė kitokia: mūsų organizmas silpnėja, nes mes po truputį prarandame suvokimą, kaip palaikyti gerą sveikatą ir kaip ją atgauti sunegalavus.

Todėl šiandien kviečiu prisiminti įvairius augalus, kuriuos nuo seno žmonės naudodavo ir ligų profilaktikai, ir gydymui. Jie geri tuo, kad yra natūralūs ir padeda ne tik įveikti ligą, bet ir stiprina apsaugines organizmo sistemas.

Svogūnas. Jo poveikis – antibakterinis, priešuždegiminis. Jei pakvėpuosime virto svogūno garais – išsivalys kvėpavimo takai.

Česnakas. Stiprus antibakterinis, antivirusinis, priešgrybelinis poveikis. Stiprina imunitetą, yra biostimuliatorius, valo kraują, stiprina kraujagysles ir širdį.

Imbieras. Antibiotikas, antiseptikas, stiprina imunitetą.

Ežiuolė. Antibakterinis, antivirusinis, priešuždegiminis poveikis.

Bazilikas. Gamtinis antibiotikas, dezinfekuoja, įveikia daugelį infekcijų.

Šalavijas. Padeda gydyti peršalimo ir viršutinių kvėpavimo takų ligas, virškinimo sistemos ligas.

Cinamonas. Antibiotikas, antioksidantas. Stimuliuoja imuninę sistemą. Tinka naudoti profilaktiškai.

Medus. Stiprina imuninę sistemą, naikina daugumą bakterijų. Sumaišius medų su vaistažolėmis ar kitais augalais, stiprina jų poveikį (pvz., su imbieru, čiobreliais arba cinamonu, ir pan.)

Bičių pikis, arba propolis. Stiprus natūralus antibiotikas, labai plačiai naudojamas nuo įvairių ligų. Geriamas ir kaip profilaktinė priemonė.

Krienai. Naudojami viršutinių kvėpavimo takų ligų infekcijoms gydyti.

Spanguolės. Jomis gydomi peršalimai, šlapimo takų infekcijos. Mažina karščiavimą, stiprina organizmą.

Avietės. Padeda gydyti viršutinių kvėpavimo takų ligas, ramina, skatina prakaitavimą, mažina karščiavimą. Turi antiseptinių, antibakterinių, priešuždegiminių savybių.

Liepžiedžiai. Turi antibakterinį, priešuždegiminį poveikį. Mažina karščiavimą, skatina prakaitavimą, ramina. Stiprina imuninę sistemą.

Juodieji serbentai. Uogų ir lapų arbata padeda įveikti viršutinių kvėpavimo takų ligas, o vitaminas C stiprina organizmą.

Alijošius. Jo sultys stiprina imunitetą, įveikia virusus ir bakterijas. Tinka ir kaip profilaktinė priemonė – turi daug vitaminių, mikroelementų, fermentų.

Čiobrelis. Turi daug naudingų aliejų, veikia kaip antibiotikas. Galima gerti profilaktiškai kaip arbatą. Ligos atveju – iki 5 puodelių per dieną (1 arb. šaukštelis žolelių užpilamas 250 ml karšto vandens, uždengiama, palaikoma 15 minučių).

Juodasis ridikas. Antibakterinis poveikis. Juodasis ridikas su medumi – viena iš geriausių priemonių kosuliui gydyti.

Putino uogos. Stiprina imunitetą, įveikia bakterijas, virusus ir grybelius. Arbata iš uogų gydo kosulį, bronchitą ir plaučių ligas. Gali būti naudojama profilaktiškai epidemijų metu.

Ramunėlė. Priešuždegiminis, antibakterinis poveikis. Padeda įveikti peršalimo ligas, virškinimo ir šlapimtakių ligas, nervinius sutrikimus. Nuoviru gali būti skalaujama gerklė.

Garstyčios. Antioksidantas, turi priešuždegiminį poveikį. Tinka kojų vonelėms peršalus, galima skalauti gerklę su medaus, garstyčių ir šilto vandens tirpalu.

Tai ne visi augalai, jų yra daugiau, ir iš tokios gausybės tikrai galime pasirinkti tuos, kurie labiausiai kiekvienam tinka. O jei susirgus gydytojas išrašė vaistų, reikėtų paklausti – kokias gydomąsias žoleles galima kartu vartoti, kokias papildomas priemones (kompresus, skalavimus ir pan.) atlikti, kad natūraliai sustiprintume organizmą.

Jei saugosime savo sveikatą – sveikai maitinsimės, stiprinsime imunitetą šaltuoju periodu, pakankamai judėsime, išlaikysime dvasinę pusiausvyrą ir neturėsime žalingų įpročių – tuomet sirgsime itin retai. Sveikas organizmas lengviau atlaiko išorinius sezoninius svyravimus ir ligų epidemijas.

Visiems linkiu geros sveikatos 🙂 !

* Anksčiau žmonės turėjo tamprų ryšį su gamta – gyveno gamtoje, dirbo žemę, valgė pačių užaugintą maistą. Tai teigiamai veikė jų gyvenimą, jų imuninę sistemą ir psichiką – todėl, kad gyveno darnoje ir santarvėje su aplinka.

* Dabar žmonės daug sėdi, neturi ryšio su gamta ir prarado nuovoką apie sveiką mitybą. Dabar viskas suvienodinama, laužomos mitybos tradicijos, ardomos ekosistemos. Dėl to daugėja sveikatos ir psichikos sutrikimų, blogėja ekologija.

* Be kurioje šalyje užėję į vadinamą “supermarketą“, pamatysite tą patį vaizdą ir tas pačias prekes: idealios formos, ryškių spalvų daržoves ir vaisius, pusfabrikačius, konservus, daugybę dėžučių ir pakelių su ilgai negendančiais produktais, šaldytus ir “šviežius“ produktus ir kitų šalių ir kontinentų.

* Skanus maistas šiandien – didelė iliuzija. “Grietininio“ skonio sausainiai arba “braškinis“ jogurto skonis – tai faktiškai tas pats, kas “jūros gaivumas“ skalbimo milteliuose arba “citrinos kvapas“ vonios valymo priemonėje.

* Kasmet pasaulyje pagaminama šimtai tūkstančių (!) tonų įvairių cheminių medžiagų, kurios naudojamos žemės ūkyje, maisto pramonėje, buitinės chemijos ir kosmetikos pramonėje, ir kitose gamybos šakose. Visa tai pateikiama kaip progresas ir būtinybė..

* Paskaičiuota, kad vidutiniškai kiekvienas žmogus (ko gero, neliko nei vieno žmogaus planetoje, kurio organizme nėra nuodingų cheminių medžiagų..) per metus su įprastu maistu suvalgo apie 3 kilogramus įvairių cheminių priedų.

* Mums įprastu tapo maisto skonio “maistas“, prisotintas visais “E..“: dažikliais, emulgatoriais, tirštikliais, skonio ir kvapo stiprikliais, konservantais, antioksidantais, stabilizatoriais ir t.t…

* Ironija ar paradoksas, bet kiekvienais metais nusipirkti nuodingų produktų vis paprasčiau: iš esmės, net rinktis nėra iš ko – tik iš mažiau ar daugiau nuodingų..

* Susidaro įspūdis, kad apie būtinybę valgyti daržoves, vaisius, kruopas ar pieno produktus specialistai kalba iš inercijos: juk jei išimsime iš prekybos visus kenksmingus dėl jų priedų produktus – valgyti neturėsime ką..

* Nesveikos mitybos rezultatas – nutukimas, kuris daugelyje šalių viršija 20% gyventojų (ir beveik tiek pat vaikų), o taip pat įvairūs sveikatos sutrikimai ir ligos.

* Sveikas organizmas gali neutralizuoti daugumą tų cheminių priedų, bet – jei tai reti, vienkartiniai atvejai. Tačiau daugiau ar mažiau – bet mes juos valgome kasdien, todėl organizmas nepajėgia su tuo susidoroti.

* Kokia išeitis? Pirmiausia – turėti informaciją apie cheminių priedų poveikį ir skaityti etiketes, o ypač tas vietas, kurios surašytos itin smulkiu šriftu. Tik tokiu būdu galima orientuotis ir nuspręsti – rinktis ar ne tam tikrą produktą.

* Ne veltui statistika byloja, kad skaitantys etiketes žmonės yra išrankūs maistui ir ne tik mažiau perka produktų, bet ir mažiau valgo.

* Ir nepamirškime kelių svarbių dalykų:
– maistas turi būti įvairus ir kuo natūralesnis, kuo mažiau apdorotas;
– venkime ryškių, nenatūralių spalvų ir ilgo galiojimo maisto;
– uostykime: vaisius ar daržovė turi turėti savo natūralų kvapą;
– mažinkime pusfabrikačių, konservų ir greito paruošimo maisto;
– venkime nuriebalintų produktų;
– plaukime vaisius ir daržoves, mirkykime ar bent nuplaukime kruopas prieš virimą;
– jei yra galimybė, auginkime daržoves ir vaisius;
– gaminkime maistą namuose!

* Mes galime užbaigti tą “E“ – erą atsisakymu to, kas mus sargdina. Ir – sąmoningu sveikos mitybos, sveikos gyvensenos pasirinkimu. Visų mūsų labui 🙂 .

(mintys iš įvairių paskaitų ir knygų apie sveiką gyvenseną, parinko – ruvi.lt)

Vis daugiau žmonių renkasi sveiką mitybą, kurios pagrindas yra švieži daržovės ir vaisiai. Tačiau vis didėjantis įvairių chemikalų (pesticidų, nitratų, konservantų, augimo stimuliatorių ir pan.) naudojimas auginant daržoves ir vaisius kelia abejonių tokių produktų nauda.

Tikslas lyg ir paaiškinamas: tai siekis apsaugoti augalus nuo kenkėjų, trąšomis padidinti derlių, stimuliatoriais pagreitinti augimą, konservantais kuo ilgiau išsaugoti derlių. Bet tai, kad jų kasmet naudojama vis daugiau – kelia nerimą.

Juolab, kad visų šių chemikalų neigiamas poveikis žmogaus sveikatai jau įrodytas – jie pavojingi tuo, kad kaupiasi organizme, gali sukelti ūmius apsinuodijimus, alergines reakcijas, imuninės sistemos sutrikimus, įvairias chroniškas ligas, piktybinius auglius ir t.t..

Todėl – paradoksas – pasirinkę sveiką mitybą ir pirkdami daržoves ir vaisius iš parduotuvių, rizikuojame.. susirgti! Geriausia išeitis – patiems auginti daržoves arba pirkti ekologiškai užaugintas. Tačiau ne visi tai galime..

Bet – visi galime sumažinti arba net visai panaikinti nuodingas chemines medžiagas, galime ir pagal produktų išvaizdą suprasti, ar daug juose tų medžiagų.

Svarbu žinoti, kad:

* Daugiausia nuodingų medžiagų kaupiasi augalų žievelėje, jų stiebuose arba paviršiuje. Todėl kruopštus plovimas po tekančiu vandeniu – vienas iš geriausių būdų sumažinti iki minimumo chemikalų kiekį daržovėse ir vaisiuose.

* Jų mažėja ir termiškai apdorojant: verdant, kepant, apipilant virintu vandeniu (chemikalai “pereina“ į vandenį). Jei verdate daržoves – pirmojo vandens nesūdykite, užvirus išpilkite, po to įpilkite naują vandenį ir virkite kaip įprasta.

* Prieš plaudami lapines daržoves, galite kelioms minutėms pamerkti jas į sūdytą vandenį (litrui vandens šaukštas druskos), po to nuplauti tekančiu vandeniu.

* Chemikalus neutralizuoja ir soda – ja gerai ištrinkite vaisius ar daržoves ir po to gerai nuplaukite.

* Tam tiks ir acto (ketvirtis stiklinės į litrą vandens) arba citrinos rūgšties tirpalas (2 šaukštai vienam litrui vandens).

* Jei turite vandens jonizatorių – vaisių ir daržovių plovimui tiks rūgštinis (negyvas) vanduo.

* Vašką ir parafiną galima nuplauti su muilu po šiltu tekančiu vandeniu.

* Citrusinius vaisius išplovus papildomai nupilkite verdančiu vandeniu.

* Jei lupant daržovės ar vaisiaus žievelę pamatysite geltonas dėmes – tai ženklas, kad juose daug nitratų, todėl jų geriau nevalgyti.

* Idealios išvaizdos, labai ryškių spalvų ar pernelyg dideli daržovės ir vaisiai gali liudyti apie chemijos perteklių juose.

* Agurkai neturi būti labai tamsiai žali – tai rodo nitratų perteklių. Tokiu atveju geriau juos nulupti ir nupjauti po centimetrą iš abiejų galų.

* Pomidorai neturi būti oranžiniai ar vos rausvi, tarsi neprisirpę. Jei balkšvas minkštimas, jei labai stora oda – juose daug chemijos. Valgant pomidorus, reikia išpjauti tą dalį, už kurio pomidoras prisitvirtinęs prie stiebo.

* Kopūstui būtina nuimti kelis viršutinius lapus ir nevalgyti griežčio – ten kaupiasi visos nuodingos medžiagos.

* Morkos kaupia chemikalus viršutinėje dalyje, kur auga lapai, todėl 2-3 centimetrus geriau nupjauti, ypač jei ta dalis žalia.

* Bulvės kaupia nuodingas medžiagas odelėje ir gumbo šerdyje. Kai verdate – pirmąjį vandenį užvirus nupilkite.

* Džiovinti vaisiai neturi būti ryškių spalvų ir blizgūs. Juos nuplaukite po tekančiu vandeniu ir nupilkite verdančiu – tai padės atsikratyti konservantų ir kitų nuodingų cheminių medžiagų.

Cheminės medžiagos daržovėse ir vaisiuose ypač pavojingi vaikams ir sergantiems žmonėms – o juk jiems dažniausiai šiuos produktus ir perkame.. Todėl visi turime žinoti ir taikyti būdus, kurie padėtų maksimaliai pašalinti nuodingas medžiagas.

Pirkdami vaisius ir daržoves, rinkimės vietinių augintojų užaugintus – sezoninius, prisirpusius, prinokusius. Venkime iš toli atvežtų, šiltnamiuose užaugintų.

Idealu, jei turime galimybę užauginti daržoves ir vaisius savo sode – tai mūsų laikais didžiulė vertybė. Nepamirškime ir mažųjų “darželių“ ant saulėtos palangės – svogūnų laiškus, pipirnes, petražoles, salotas ir daug kitų žalumynų galime auginti ištisus metus!

Visiems linkiu geros sveikatos! 🙂

Baigiasi tamsusis metų periodas, ir mus visus taip džiugina Saulės šviesa ir jos spindulių šiluma :)! Ilgėja dienos – ilgėja ir gaivinantis Saulės poveikis. Netrukus budinsis gamta, žvaliau ir smagiau pasijusime ir mes visi. Ar pagalvojote – kodėl?

Žmonės yra Žemės organizmo dalis, todėl jiems galioja tie patys dėsniai, kaip ir visai gyvybei: Saulės energija – visų gyvų būtybių gyvybės šaltinis. Tai žinojo visų tautų protėviai ir derino savo gyvenimo ritmą prie Saulės energijos ritmo.

Ir tai nėra atgyvenos ar pasenę prietarai – tai yra natūralūs, mums labiausiai tinkantys gyvenimo ritmai, nuo kurių visiškai atitrūko šiuolaikiniai į materializmą panirę žmonės. Jie ir į Saulę žvelgia vartotojiškai: nori gražiai įdegti, į šiltus kraštus važiuoti atostogauti, Saulės energiją pardavinėti ir pan…

Tuo tarpu mūsų protėviai gerai suprato Saulės galią: ji maitina mūsų kūną ir teikia jam energiją, be to, tai vienas iš natūraliausių ir visiems prieinamų gydymo ir sveikatos palaikymo būdų. Tereikia žinoti – kada ir kaip “pasikrauti“ šia nuostabia ir niekuo nepakeičiama energija.

Pirmiausia – įvairiais matų laikais Saulės energija mus veikia skirtingai. Pavasarį ir vasarą yra Saulės energijos antplūdis į Žemę, o rudenį ir žiemą – energijos silpnėjimas, atoslūgis. Todėl tinkamiausias laikas atsinaujinimui, aktyvumui, atsigavimui – nuo kovo 22 dienos iki birželio 22 dienos.

Matyt, todėl mūsų protėviai nesirgo rudeninėmis ar žiemos depresijomis: žinojo, kad tai laikini energijos sumažėjimo ciklai ir kad šiuos ciklus keičia aktyvaus energijos spinduliavimo ciklai.

Stebėjo, prisitaikydavo, derinosi, išnaudojo palankiausius energijos ciklus – gyveno su Saule, pagal Saulę.. Nes jautėsi gamtos dalimi, jautė vienybę su visa gyvybe. Ir visos šventės buvo susietos su gamtos ciklais, o todėl turėjo gilią prasmę ir harmonizuojančią galią.

Labai svarbu suprasti ir mokėti reguliuoti šią natūralią energiją – tai gyvybiškai svarbu. Saulės energija nevienoda ne tik tam tikru metų laiku, bet ir skirtingu paros metu.

Energijos intensyvumas paros metu keičiasi: nuo 12 val. nakties iki 12val. ryto – antplūdis, kai aukščiausias energijos taškas – saulėtekis; o nuo 12 val. dienos iki 12 val. nakties – energijos atoslūgis, kuris stipriausias – per saulėlydį.

Taigi, pavasarį, nuo kovo 22 dienos, turėtume gultis ir keltis anksti – kad galėtume sutikti saulėtekį ir atsigauti po žiemos gaivinančiuose Saulės spinduliuose. Šiuo metu spinduliai turi daugiausiai pranos (gyvybinės energijos), ir organizmas geriausiai ją sugeria.

Ir visai nesvarbu, saulėta ar apsiniaukusi diena – debesys trukdo tik pamatyti Saulę, bet jos gyvybinė energija sklinda ir pro juos. Jei apsiniaukę – reikia tiesiog koncentruotis mintimis į tekančią už debesų Saulę.. Aušros metas suteikia žmogui tiek energijos, kiek jokia kita jėga negali suteikti.

Protėviai turėjo ir Saulės pasveikinimo ritualą – tai buvo sąmoningas ryšys, sąveika su gamtos energija: dėkingumas, meilė, prašymas nušviesti protą ir širdį, nurodyti kelią, suteikti visai gyvybei energiją ir sveikatą.

Jei norime sustiprėti, būti žvalūs, tinkamiausias laikas pasisemti Saulės energijos – ankstyvas rytas: prieš saulėtekį energija stiprins nervų sistemos ir smegenų darbą, saulėtekio metu – kvėpavimo sistemą ir psichiką, o nuo 9 iki 12 val. – virškinimo sistemos darbą. Ankstyvo ryto spinduliai labai tinka ir ligoniams.

Atsukite Saulei nugarą (per stuburą energija tekės į visus organus ir sistemas), priekį, šonus. Pasistenkite išlikti sąmoningi, negulėti, neužmigti – naudingiau atlikti kvėpavimo, jogos ar fizinius pratimus, lėtai pasivaikščioti. Jei skauda kažkurią kūno dalį – atsukite ją rytinei Saulei, galvodami apie gydančią jos energiją.

O štai jei norite įgyti vidinę dvasinę ramybę – atsistokite nugara į besileidžiančią Saulę. Popietinės Saulės spinduliai netinka žmogui, todėl po pietų reikėtų dengti galvą, vengti tiesioginių spindulių.

Saulėje geriausia vilkėti baltos ar žalios spalvos rūbais. Jei kūnas palaipsniui gražiai patamsėja nuo Saulės – reiškia, organizmą ji veikia teigiamai. Jei žmogus lengvai gali išbūti Saulėje iki pietų – reiškia, jis sveikas. Jei negali tuo metu būti Saulėje – sveikata gali būti pašlijusi.

Vasaris trumpas mėnuo, artėja pavasaris – nepamirškime deramai pasitikti ir pasveikinti Saulutę 🙂 ! Ji sugrįžta ne tik su šviesa, bet ir su gaivinančia gyvybės energija Žemei ir mums visiems 😀 !