Kategorija: Mintys

Taigi – ką ji gali? Ar ji gali šokti, dainuoti, vaikščioti, kalbėti? O galvoti, jausti, filosofuoti? Ar ji gali piešti, rašyti romanus, kurti operas?

Gali ji ruošti maistą, plauti grindis, puoselėti namus? O daryti mokslinius atradimus, vadovauti grupei ar visuomenei?..

Ir koks gi skirtumas tarp žmogaus ir statinės su visais šiais milijardais ląstelių?

Skirtumas tarp žmogaus ir pilnos statinės ląstelių – VIENYBĖJE. Žmogaus kūne ląsteles sujungia ir organizuoja sąmonė.

Bendradarbiaudama su visomis ląstelėmis, mylinti sąmonė rūpinasi jomis ir patenkina visus poreikius: jos gauna maistą, deguonį, apsaugančius antikūnius, hormonus; visų bendro darbo dėka laiku pašalinamos atliekos.

Kiekviena ląstelė gyvena harmonijoje su kitomis ląstelėmis – bendram visų labui. Štai kodėl žmogus gali padaryti tai, ko negali statinė su tokiu pačiu kiekiu ląstelių.

Žmogaus esybė vieninga – kai yra tokia meilė ir vienybė, įmanoma viskas, net stebuklai!

O kas, jei dalis ląstelių nusprendžia atsiskirti ir negyventi bendram labui? Jos tampa vėžinėmis.

Ir tuomet jos pražūtingos ne tik visam kūnui, bet galiausiai ir sau – kai kūnas žūsta, baigiasi ir jų gyvenimas. Deja, šito jos nesupranta…

Šis pavyzdys tiksliai atspindi skirtumą tarp šiuolaikinės visuomenės ir tokios visuomenės, kokia mes galėtume tapti, jei būtume vieningi.

Mūsų visuomenė šiandien primena statinę su milijardais atskirų ląstelių.

Jas sieja tik statinė, kurioje kiekviena gyvena sau. Meilės ir bendradarbiavimo čia labai nedaug: dominuoja egoizmas, nepasitikėjimas, susipriešinimas, konkuravimas.

Štai kodėl mūsų visuomenė negali sukurti sąlygų, kurios būtinos kiekvienai ląstelei – kad jos gyventų kūrybingą ir prasmingą gyvenimą.

O jei nelaimingos ląstelės – nelaimingas, nesveikas ir visas kūnas… Taip užsukamas ydingas ratas, kuriame ir visuomenė, ir atskiras asmuo kenčia, nes pilnai savęs neišreiškia.

Žmonija serga, nes ignoruoja harmoningo gyvenimo dėsnius: vieni viską traukia į save, kai tuo tarpu kiti badauja ir kenčia. Toks elgesys galiausiai gimdo betvarkę, prievartą ir chaosą, kuriame kenčia visi.

Šios klaidos kartojimą galime pamatyti visoje mūsų istorijoje. Tačiau atėjo laikas iš jos pasimokyti ir padaryti išvadas. Mokytis tapti sveiku ir harmoningu organizmu, o ne statine su milijardais ląstelių.

Atėjo laikas mokytis gyventi santarvėje. Vienytis. Nustoti galvoti tik apie save ir susimąstyti: ką mes galime padaryti, kad mūsų visuomenėje būtų kuo daugiau meilės, harmonijos ir bendradarbiavimo.

Pradėkime tarnauti Visumai, kad ši Visuma atsakydama galėtų rūpintis kiekvienu iš mūsų. Maisto, rūbų ir būsto pakaks visiems. Visiems užteks ir meilės bei laimės.

Resursų – dvasinių ir materialių – yra pakankamai. Tačiau yra nesąžiningas jų paskirstymas ir neprotingas panaudojimas.

Mes galime tai pakeisti. Pažvelkime – ką jau šiandien, jau dabar mes galime padaryti bendram labui ir vienybei.

Pagalvokite: jei būtumėte ląstelė, kur norėtumėte gyventi – statinėje su milijardais nesusietų ir priešiškai nusiteikusių ląstelių, ar sveikame ir harmoningame kūne?..

(pagal R.E. Nadžemi pasakojimą)

Šviesaus ir saulėto visiems savaitgalio! 🙂

Jei turėčiau galimybę iš naujo auklėti savo vaiką (D. Lumans)

Jei vėl galėčiau iš naujo auklėti savo vaiką:
Aš daugiau pieščiau pirštu ir mažiau juo nurodinėčiau;
Aš mažiau pamokslaučiau ir stipriau užmegzčiau ryšį;
Aš žiūrėčiau ne į laikrodį, o į savo vaiką;
Aš dažniau eičiau su juo pasivaikščioti ir paleisčiau daugiau aitvarų;
Aš nustočiau vaidinti rimtumą ir rimtai užsiimčiau žaidimais;
Aš daugiau bėgiočiau su vaiku pievomis ir dažniau žiūrėčiau į žvaigždes;
Aš dažniau jį apkabinčiau ir rečiau nusišalinčiau;
Aš pirmiausiai atstatyčiau savo orumą, o tik paskui statyčiau namą;
Aš nemokyčiau pasikliauti jėga, o mokyčiau pasitikėti Meilės jėga.

Mama, tiesiog pasakyk man “TAIP“! (T. Pogudina)

Mama, tiesiog pasakyk man “TAIP“!
Pasakyk TAIP tam, kas man patinka;
Pasakyk TAIP tam, kas man brangu;
Pasakyk TAIP tam, kuo aš tikiu;
Pasakyk TAIP tam, kas man svarbu;
Pasakyk TAIP mano draugams;
Pasakyk TAIP mano pomėgiams;
Pasakyk TAIP mano muzikai;
Pasakyk TAIP mano svajonėms;
Pasakyk TAIP knygoms, kurias skaitau;
Pasakyk TAIP mano jausmams;
Pasakyk TAIP mano ašaroms;
Pasakyk TAIP mano pokštams;
Pasakyk TAIP mano vilčiai.
Mama, tiesiog pasakyk man “TAIP“! Man šito labai reikia.

Ir tuomet aš pasakysiu “NE“ savo baimėms.
Tuomet aš pasakysiu NE nusiminimui ir vienatvei;
Tuomet aš pasakysiu NE skausmui ir kančiai;
Tuomet aš pasakysiu NE nevilčiai;
Tuomet aš pasakysiu NE narkotikams;
Tuomet aš pasakysiu NE alkoholiui;
Tuomet aš pasakysiu NE rūkymui;
Tuomet aš pasakysiu NE viskam, kas gadina ir žlugdo mano gyvenimą.

Mama! Tiesiog pasakyk man “TAIP“!
Ir tuomet sužinosi, koks geras aš galiu būti ir kaip stipriai aš tave myliu!

Mama! Tiesiog pasakyk man “TAIP“!
Ir Tuomet aš pasakysiu “TAIP!“ TAU. SAU. PASAULIUI. GYVENIMUI. MEILEI. SĖKMEI. LAIMEI.
Mama! Tiesiog pasakyk man “TAIP“!

Ar prisimeni save mažą?.. 🙂

Ar prisimeni, kokia LAIMĖ:
– lakstyti per balas lyjant lietui;
– glostyti visus šunis ir kates;
– rinkti vabaliukus į stiklainį ir stebėti jų gyvenimą;
– ragauti varveklius ir dalyvauti sniego mūšyje;
– daryti “paslaptis“ iš spalvotų stikliukų ir gėlių bei rodyti jas tik geriausiems draugams;
– mėtyti akmenukus į vandenį: taip, kad jie kuo daugiau kartų pašoktų;
– rinkti saldainių popierėlius ir keistis jais;
– kepti bulves lauže ir valgyti jas, išsitepliojant rankas ir veidą;
– pūsti spalvotus muilo burbulus;
– mėtytis rudeniniais lapais;
– suptis ant didelių sūpynių: kai užima kvapą ir pakyli iki debesų;
– piešti ant aprasojusio lango;
– lipdyti sniego senius ir važinėtis rogutėmis nuo kalno.., kol žandai parausta nuo šalčio;
– verti uogas ant smilgos;
– atidžiai stebėti, kaip meistrauja tėtis;
– su mama lipdyti įvairių formų sausainius;
– sėdėti tėčiui ant pečių;
– dovanoti mamai paties skintų pavasarinių žibučių;
– matyti debesyse įvairių veidelių ir gyvūnų formas;
– gulėti išsitiesus pievoje, žiūrėti į dangų ir aiškiai suprasti: TU ESI ŠIAM PASAULIUI IR VISAS PASAULIS YRA TAVO!.. 🙂

Su artėjančia Motinos Diena! :)Šilčiausi sveikinimai! 🙂

Svarbūs gyvenimo principai

Veidrodžio principas: prieš teisiant kitus, reikėtų atkreipti dėmesį į save.

Skausmo principas: įskaudintas žmogus skaudina kitus.

Aukštesniojo kelio principas: mes pereiname į aukštesnį lygmenį tuomet, kai pradedame su kitais elgtis geriau, nei jie su mumis.

Bumerango principas: kai padedame kitiems, mes padedame ir sau.

Pasikeitimo principas: vietoje to, kad statytume kitus į vietą, turėtume pastatyti save į jų vietą.

Mokymosi principas: kiekvienas sutiktas žmogus mus gali kažko išmokyti.

10 balų principas: tikėjimas geriausiomis kito žmogaus savybėmis paskatina jį išreikšti savo geriausias savybes.

Uolos principas: pasitikėjimas – bet kokių santykių pamatai.

Situacijos principas: niekuomet neleiskite, kad situacija jums būtų svarbesnė, nei tarpusavio santykiai.

Problematiško žmogaus principas: jei žmogus turi problemų su visais, reiškia, pagrindinė problema greičiausiai yra pats žmogus.

Betarpiškumo principas: lengvumas santykyje su savimi leidžia kitiems žmonėms jaustis su mumis laisvai.

Žemdirbystės principas: visus santykius reikia kultivuoti.

Kantrybės principas: keliauti su kitais visuomet lėčiau, nei keliauti vienam.

Džiaugsmo principas: santykiai išbandomi ne tik tuomet, kai esame ištikimi draugams jų nesėkmės valandą, bet ir tame, kaip nuoširdžiai mes džiaugiamės, kai jiems sekasi.

Bendradarbiavimo principas: bendras darbas padidina bendrų pasiekimų ir pergalių tikimybę.

Palaimos principas: geruose tarpusavio santykiuose abiejų laimei pakanka tiesiog būti kartu.

Atsakymas – Vienybėje

Kaip gali sutarti tautos? Tik supratusios, kad pasiekus Vienybę, laimi visi.

O politiniai priešininkai? Suvokę, kad jų šalys žlugs, jei tautos bus skaldomos.

O darbuotojai ir darbdaviai? Sutars supratę, kad bendradarbiaudami pasieks daugiau.

O šeimos nariai? Kai supras, kad jų pamoka – besąlygiška Meilė.

O jūs pats? Kuomet mylėsite ir gerbsite visas savo esybės išraiškas.

Visuose lygmenyse, visais atvejais atsakymas – Vienybė.

Tik visi kartu. Žmogus, Gamta, Dievas. Vienybė – tai Dieviškumas.

Visur su savimi imi save 🙂 (N. Heiman)

Jie galvoja, kad bus laimingi, jei nuvažiuos ar nueis kažkur kitur…. o paskui pasirodo: kur benuvyktum, tu visuomet visur su savimi pasiimi ir save :)…

Visiems saulėtos nuotaikos ir šilto savaitgalio! 😀

Priklauso nuo žmogaus

– Ar kančia užgrūdina? – paklausė mokinys Mokytojo.
Mokytojas atsakė:
– Esmė ne kančioje, o žmogaus charakteryje. Kančia gali būti kaip ugnis moliui: ji gali sutvirtinti molį, bet gali jį ir sudeginti..

Pirmokas (R.E. Nadžemi)

Kai kurie žmonės galvoja, kad reikia būti nepatenkintu savimi, jaustis nepilnaverčiu ar kaltu – tam, kad turėtų motyvą tobulėjimui ir dvasiniam augimui. Tokie žmonės sako: “Jei aš priimsiu save tokį, koks esu, tuomet neturėsiu motyvo keistis.“

Palyginimas su pirmoku padės mums suprasti tokių svarstymų klaidingumą. Juk niekas iš pirmaklasių nelaiko savęs nepilnaverčiais todėl, kad nežino to, ką žino jų draugai iš vyresniųjų klasių.

Pirmokai priima save tokiais, kokie jie yra ir džiaugiasi savo šiandieninėmis žiniomis ir sugebėjimais. Tačiau jokiam vaikui nepatiktų pasilikti pirmoje klasėje antriems metams, o po to dar vieniems, ir dar..

Ir nėra jokio prieštaravimo tarp šiandieninių žinių, tolimesnio augimo poreikio ir ramaus pripažinimo, kad tobulėjimas vyksta palaipsniui.

Natūralu priimti save kiekvienoje augimo pakopoje ir tuo pačiu nepamiršti apie tolimesnį vystymąsi.

Nuolatinis augimas – prigimtinis kiekvieno žmogaus poreikis. Tobulėjimas džiugina – jei jis natūralus ir įtakotas vidinio poreikio, bet ne iš baimės būti nepilnaverčiu ar nevykėliu.

Papildomi motyvai tobulėjimui – meilė ir poreikis kurti. Neribokime savęs dvasiniame augime, priimkime ir mylėkime save tokius, kokie esame. Visi mes pradedame savo dvasinį augimą nuo pirmos klasės..

Tai kodėl tuomet?..

Žmonės klausė Kūrėjo:
– Tu toks geras, toks mielaširdingas.. tai kodėl tu leidi, kad būtų tiek daug neteisybės pasaulyje, kodėl leidi, kad žmonės apgaudinėtų, vogtų, žudytų?..
– Jums visa tai nepatinka? – paklausė Kūrėjas.
– NE! – atsakė žmonės.
– Tai.. kodėl tuomet apgaudinėjate, vagiate, žudote?..

Gyvenimas paprastas (Ošo)

Žinote istoriją apie šimtakojį?

Ogi vieną rytą, kai jo širdis dainavo iš laimės, prie jo atšlepsėjo filosofiškai nusiteikusi varlė ir paklausė:
– Tai nuostabu, tai neįtikėtina! Šimtas kojų! Ir kaip tu nesusipainioji?.. Kuri koja turi žengti pirma, kuri antra ir taip toliau – iki šimtosios? Kaip tau tai pavyksta?..
– Aš niekada apie tai negalvojau, – atsakė šimtakojis, – leisk pagalvoti..
Pagalvojo, ir.. čia pat suklupo, susipainiojo.. šimtas kojų.. kaip su jomis susitvarkyti?..

Teorijos sukausto. Nes.. gyvenimas paprastas! Jis pasidaro sudėtingas tuomet, kai pradedame kurti apie jį teorijas.. 🙂

Visiems gražaus savaitgalio! 🙂

Visi esame svarbūs

Kartą mokinys paklausė Mokytojo:
– Kodėl kartais aš jaučiuosi toks menkas?..
Mokytojas pakvietė mokinį į sodą:
– Pažiūrėk į augmeniją: vieni medžiai žemi, kiti – aukšti; šalia krūmai – ir tankūs, ir reti; gėlių įvairovė.. Ir nei vienas neklausia: “kodėl aš žemas ar ne toks tankus, o gal per aukštas?“
– Bet juk jie nemoka lygiuotis!
– Štai tu ir atradai atsakymą. Kuomet nesilygiuojama, tuomet ir menkumas, ir didybė išnyksta. Viskas tiesiog yra – tokie, kokie yra… Pažiūrėk aplink! Žolės stiebelis toks pat reikalingas, kaip ir ryški žvaigždė – be vieno iš jų pasaulis būtų skurdesnis. Visi reikalingi, kiekvienas savo vietoje, ir visi kartu yra puikūs. Tai organiška Vienybė: niekas nei menkesnis, nei svarbesnis.

Yra žmonės…

Yra žmonės – Gėlės. Su jais reikia būti atsargiems: prižiūrėti ir saugoti, nes jie trapūs ir pažeidžiami. Tačiau tas trapumas yra žavus – jie leidžia rūpintis savimi, ir besirūpinantys pasijunta stipriais.

Yra žmonės – Vėjai. Šiandien čia, rytoj ten: nieko pastovaus, tik besikeičiančios pramogos… Jie niekur ilgai neužtrunka.

Yra žmonės – Žali Slėniai. Su jais lengva ir ramu, su jais pamirštame savo sunkumus ir nurimstame. O ramybėje ir atsakymus kartais pamatome.

Yra žmonės – Bibliotekos. Iš jų visada yra ko pasimokyti, atverti sau naujus žinių horizontus…

Yra žmonės – Labirintai. Jie nenuspėjami: niekada nežinai, kas laukia už posūkio ir kur nuves bendravimas su jais. Ir kuo sunkesnė mįslė, tuo įdomesnis jos įminimo procesas…

Yra žmonės – Fejerverkai. Jų temperamentas trykšte trykšta, jie dovanoja šventės ir begalinio karnavalo pojūtį – kol pakaks jėgų…

Yra žmonės – Granitai. Su jais saugu – gali būti tikras, kad nieko nenutiks. Patikimi: į juos gali atsiremti sunkią akimirką.

Yra žmonės – Bedugnės. Žinai, kad blogai baigsis, bet taip ir traukia žvilgtelėti už ribos ir prisiliesti prie nežinomybės…

O yra žmonės – Briliantai. Tu žiūri į jį. Ir kaskart atsiveria ir sužvilga vis nauja savybė. O tu tiesiog žiūri ir žaviesi…

Ko tavęs paklaustų Kūrėjas

Jis neklaus tavęs, kokį turi automobilį. Jis paklaus – kiek neturinčių transporto žmonių pavežėjai.

Kūrėjas neklaus, kiek kvadratinių metrų tavo namuose. Jis paklaus – ar esi svetingas žmonėms.

Kūrėjas nepaklaus, kiek turi drabužių savo spintoje. Jis paklaus – ar padėjai neturinčiam rūbo.

Kūrėjas neklaus, kokį didžiausią atlyginimą gavai. Jis paklaus – ar ėjai į kompromisus su savo sąžine, kad jį gautum.

Jis nepaklaus, kokias pareigas užimi. Jis paklaus – ar tavo darbas naudingas žmonėms, ar atlieki jį nuoširdžiai.

Kūrėjas neklaus, kiek tu turi draugų. Jis paklaus – keliems žmonėms tu esi draugas.

Kūrėjas neklaus, ar turi įtakingų kaimynų. Jis paklaus – kaip tu elgiesi su savo artimaisiais ir aplinkiniais žmonėmis.

Kūrėjas nepaklaus, kiek kartų tu mylėjai. Jis paklaus – ar išmokai mylėti…

Visiems linkiu saulėto ir šilto savaitgalio!! 🙂

Kas aš? (D. Kers)

Kas aš? Amžinas klausimas. Akivaizdu, kad ne šis kūnas, ne šios laikinos besikeičiančios molekulės, atomai ir dalelytės, kurios, jei tikėti fizikams, savaime neegzistuoja.

Akivaizdu, kad tai ne protas, ne mintys, kurios kyla neaišku iš kur ir nepasiduoda atsekamos.

Galiausiai lieka viena: tai Sąmonė manyje, giliai už individualumo ribų, pirminė visų variantų – kuo aš save laikau – atžvilgiu.

Suvokimas, žinojimas: Aš Esu. Nedalomas, intuityviai suvokiamas Aš, Gyvenimiška Jėga, kuri egzistuoja ir žino, kad ji egzistuoja.

Tai esmė. Vienintelė, gyva. Visa kita – prasimanymai, spėliojimai.

Žmogaus prigimtis – mylėti (L. Tolstojus)

Kad gyventų pagal savo prigimtį, bitė turi skraidyti, gyvatė – šliaužioti, žuvis – plaukioti, o žmogus – mylėti.

Ir jei žmogus vietoje to, kad mylėtų žmonės, daro pikta žmonėms – jis elgiasi taip pat keistai, kaip pradėjęs plaukioti paukštis ar skraidanti žuvis.

Neįmanoma būti laimingu, einant prieš save

Klausykite savo širdies – tai raktas teisingiems sprendimams. Ar girdite ją?

Klausyti savo širdies – reiškia daryti teisingai. Ji – kiekvieno iš mūsų gyvenimo “kompasas“.

Norėdami įtikti kitiems, mes tampame varžteliais svetimame mechanizme ir praleidžiame savo unikalias galimybes.

Gyvendami kitų gyvenimą, negyvename savojo.

Mūsų širdies balsą užgožia abejonės, baimė, racionalumas, kitų nuomonės.

Todėl klausyti širdies balso reikia tyloje ir ramybėje. Ji žino, kas geriausia žmogui, todėl niekuomet nenukreips bloga ar neteisinga kryptimi.

Jei klausome savo širdies, tampame savo gyvenimo šeimininkais ir harmoningai įsiliejame į kitų širdžių balsų darnų chorą – Vienybę..

Geriausias darbas (Š. Miller)

Žinote, per savo gyvenimą aš pakeičiau daug darboviečių, bet pats geriausias mano turėtas darbas – tai gyvenimas.

Šį darbą reikia atlikti su meile, kantriai, ir tuomet bet kuris kitas darbas jums seksis kuo puikiausiai..

Apie Mokytoją (Mudži)

Tikrasis Mokytojas niekuomet nedalins taisyklių, o tiesiog atvers jums akis. Jis nenurodys kelio, bet duos jums šviesą (sąmoningumą) ir pasakys: “imk ir drąsiai eik per tamsą, nes šviesa nurodys tau kelią“.

Netikras mokytojas visada duos žemėlapį: “kad nepasiklystum, sek juo“. Jis niekuomet neduos jums šviesos.

Jei jūs turite šviesą, jums nereikia žemėlapio – jūs rasite savo kelią.

Jei jūs pasirengę mokytis, jums nereikės ir mokytojų – pakaks Dėmesingumo viskam, kas vyksta aplinkui.

Mokytojų mes ieškome todėl, kad netikime savimi, todėl mums reikalingas kažkas, kas duotų patarimą ir nukreiptų, ir ant ko nesėkmės atveju galima būtų suversti atsakomybę.

Kartais Mokytojas vis dėl to reikalingas, bet tik tam, kad pastūmėtų – kai pats bijai žengti žingsnį.

Gyvenk šiandien (L. L. Levinson)

Kol neateis rytojus, tu nesuprasi, kaip gerai tau buvo šiandien..

Visiems šviesaus ir saulėto artėjančio savaitgalio :)!

Dvasinio šaltinio ieškotojai

Ieškodami dvasingumo, kai kurie žmonės neturi šiam tikslui pasiekti reikalingų savybių: kantrybės ir tvirtumo. Jie panašūs į žmogų, kuris kasa šulinį ieškodamas vandens, bet pasiekęs penkių pėdų gylį, meta darbą, nes nusprendžia, kad čia nėra vandens.

Paskui randa kitą perspektyvią vietą. Ir vėl pradeda entuziastingai kasti. Bet, pasiekęs penkių pėdų gylį, vėl nusprendžia, kad čia nėra vandens ir meta darbą. Po kiek laiko vėl pradeda kasti kitoje vietoje. Ir vėl, neradęs vandens penkių pėdų gylyje, meta darbą.

Jis niekaip nenori suprasti, kad jo ieškomas vanduo yra devynių pėdų gylyje. Jei jis nebūtų nustojęs kasti pirmojo šulinio, tai dabar jau turėtų vandens. Tačiau puldamas iš vienos vietos į kitą, jis nepasiekia jokio rezultato.

Tą patį galima pasakyti ir apie žmones, kurie ieško lengvesnių sprendimų ir todėl dažnai pusiaukelėje keičia dvasines sistemas ir metodikas. Geriausia – pasirinkus vieną dvasinį kelią eiti juo iki tikslo ir.. nemesti kelio dėl takelio.

Nuverskite diktatorių

Niekam nepatinka gyventi diktatoriaus priespaudoje. Nežiūrint to, mes visi gyvename EGO diktatūroje. Jis neleidžia mums daryti tai, ką iš tiesų norėtume. Jis reikalauja, kad mes nedelsiant vykdytume Jo norus ir nusileistume Jo įpročiams. Šis tironas reikalauja, kad tarnautume jam nuo ryto iki vakaro.

Kaip mums išsilaisvinti iš tironijos? Labai paprastai. Netarnaukite šiam EGO. Tarnaukite kitiems. Nepildykite nesibaigiančių jo norų ir poreikių, bet nuolat skirkite laiką tarnauti kitiems. Tokiu būdu mes palengva išsivaduosime iš šios EGO diktatūros ir išmoksime tenkinti savo dvasinius poreikius.

Kokius? Mūsų poreikį būti naudingais kitiems žmonėms. Mūsų poreikį padėti kitiems. Mūsų poreikį jausti, kad mūsų gyvenimas prisipildo prasmės, kuomet mes esame naudingi žmonėms. Mūsų poreikį palengvinti skausmą ir liūdesį mūsų broliams ir sesėms.

Mūsų poreikį padaryti laimingu kitą žmogų. Mūsų poreikį dalintis. Mūsų poreikį jausti vienybę su visais žmonėmis. Mūsų poreikį dovanoti ir priimti tikrąją, besąlygišką Meilę.

Nuverskite diktatorių ir išlaisvinkite savo vidinį “aš“, kuris tiek laiko yra šio negailestingo tirono nelaisvėje. Išlaisvinkite savo mylinčią vidinę prigimtį, savo gerumą..

Kodėl mus džiugina saulės šviesa?

Kodėl saulės šviesa suteikia mums laimės? Todėl, kad primena mums mūsų vidinę šviesą.

Kodėl mus džiugina rožės aromatas? Todėl, kad primena mums mūsų vidinį grožį.

Nuostabus peizažas mums primena mūsų vidinę ramybę.

Beribis dangus mums gniaužia kvapą, nes primena mums mūsų pačių dvasios platybę.

Mes jaučiamės saugūs klausydamiesi išminties žodžių, nes jie primena mums Tiesą, kurią jau žinome.

Tyrumas ir nuoširdumas atveria mūsų širdis, nes primena mums mūsų pačių tyrumą ir nuoširdumą.

Kodėl mes pravirkstame, kai matome gerus darbus? Todėl, kad jie primena mums visaapimančią Meilę.

Muzika pakylėja mūsų dvasią, nes primena mums mūsų vidinę harmoniją.

Mes entuziastingai ieškome Dievo, todėl kad jis primena mums mūsų tikrąjį “aš“.

Tiek nuostabaus mumyse. Kodėl gi mes ieškome ne savyje, o išorėje to, kas jau yra mumyse?

Autorius – R. E. Nadžemi

Visiems visiems saulėto ir smagaus savaitgalio!! 😀

Techninis aptarnavimas: – Klausome jūsų.

Klientas: – M-m-m… viską apsvarstęs, aš vėl ryžausi instaliuoti “Meilę“. Galėtumėte man padėti?

Techninis aptarnavimas: – Žinoma. Jei jūs pasirengęs, galime pradėti tuojau pat.

Klientas: – Na, aš nelabai susigaudau šiame procese, bet manau, kad esu pasirengęs. Nuo ko pradėti?

Techninis aptarnavimas: – Pirmiausiai atverkite “Širdį“. Jūs žinote, kur yra jūsų “Širdis“?

Klientas: – Taip. Bet ar galima instaliuoti “Meilę“, jei yra paleistos kitos programos?

Techninis aptarnavimas: – Kokios programos?

Klientas: – M-m-m.. turiu pajungtas “Praeities Nuoskaudas“, “Žemą Savęs Vertinimą“, “Nusivylimą ir Niūrumą“.

Techninis aptarnavimas: – Su “Praeities Nuoskaudomis“ neturėtų būti problemų. Kad netrukdytų kitų programų darbui, “Meilė“ jas palaipsniui ištrins iš operatyvinės atminties, išsaugodama kaip laikinus failus. Savo modulio “Aukštesnė Savimonė“ pagalba “Meilė“ palaipsniui ištrins ir “Žemą Savęs Vertinimą“, tačiau jūs pats turėsite ištrinti visą “Nusivylimą ir Niūrumą“, nes jie gali trukdyti instaliuoti “Meilę“.

Klientas: – Bet aš nežinau, kaip ištrinti. Galėtumėte pamokyti?

Techninis aptarnavimas: – Žinoma. Įeikite į pagrindinį meniu ir pabandykite įjungti “Atleidimą“. Junkite tiek kartų, kiek prireiks ištrinti “Nusivylimą ir Niūrumą“.

Klientas: – Gerai, viskas gavosi. Ačiū… oi, “Meilė“ pati pradėjo instaliuotis… Ar tai normalu?

Techninis aptarnavimas: – Taip, bet nepamirškite, kad jūs turite tik bazinę programą. Ją pilnai patobulins “Kitos Širdys“.

Klientas: – Oi,.. atsirado pranešimas “Klaida! Programa neveikia su vidiniais komponentais“. Ką tai reiškia?

Techninis aptarnavimas: – Nesijaudinkite. Tai techninis terminas, jis parodė, kad “Meilė“ jau dirba su išoriniais komponentais, bet dar nepasikrovė į “Jūsų Širdį“. Kad tai įvyktų, reikia iš pradžių pamilti save.

Klientas: – Ką gi man dabar daryti?

Techninis aptarnavimas: – Paspauskite ties “Pritarimu Sau“, o paskui įjunkite šiuos failus: “Atleidimas Sau“, “Savo Privalumų Pripažinimas“, o taip pat “Savo Trūkumų Pripažinimas“.

Klientas: – Gerai, padaryta.

Techninis aptarnavimas: – O dabar nukopijuokite visa tai į “Mano Širdį“, ir sistema pati ištrins nederančius failus. Tačiau jums teks savarankiškai ištrinti “Daugiažodę Savikritiką“ iš visų meniu, o taip pat išvalyti šiukšlinę. Įsitikinkite, kad “Daugiažodė Savikritika“ sunaikinta pilnai, ir niekuomet, jokiomis aplinkybėmis nesisiųskite šio failo.

Klientas: – Viskas gerai! “Mano Širdis“ pildosi naujais failais! Monitoriuje pasirodė “Šypsena“ ir “Dvasinė Pusiausvyra“. Taip visuomet nutinka?

Techninis aptarnavimas: – Ne visada… Kartais tai užtrunka žymiai ilgiau… Taigi… “Meilė“ įdiegta. Dar viena detalė: “Meilė“ – nemokama programa. Kad ji normaliai funkcionuotų, būtina ją dovanoti kitiems, o jie mainais padovanos jums savąją.

Klientas: – Ačiū! 🙂

(Autorius nežinomas)

Visiems gražaus, saulėto ir šilto savaitgalio!! 🙂

* Sukūręs vyrą, Kūrėjas suprato, kad gali žymiai daugiau.. ir sukūrė moterį 🙂 .

* Ji tokia įvairi:

– tai kaprizinga, tai supratinga;

– tai jaučiasi gražuolė, tai pabaisa;

– tai nekantri, tai ištverminga;

– tai tyli, tai plepa;

– tai stipri, tai silpna;

– pyksta ir taikosi;

– verkia arba juokiasi;

– skundžiasi neturinti ką apsirengti ir prašo dar vienos spintos rūbams..

Ne, ne, tai ne diagnozė, tai – Moteris :)..

* Juokaujama, kad išrastas dirbtinis intelektas – brunete nudažyta natūrali blondinė, tačiau… moteris išmintingesnė už vyrą: ar jūs kada girdėjote, kad moteris pamestų galvą tik dėl to, kad vyro kojos gražios?..

* Viskas, ką daro moteris namuose – nepastebima. Pastebėti pradedama tuomet, kai ji to nedaro.

* Klysta ir vyrai, ir moterys, galvodami vieni apie kitus: vyrai – kad visos moterys skirtingos, o moterys – kad visi vyrai vienodi.

* Vienos moters žvilgsnis į kitą primena muitinės kontrolę.. Ir nėra moteriai nieko labiau guodžiančio, nei sutikti moterį, kuri sveria daugiau už ją. Nors.. nėra artimesnių žmonių, nei moterys, besilaikančios tos pačios dietos 🙂 ..

* Niekas taip nepadeda namų tvarkyme, kaip atjungtas internetas.

* Mažai kas žino, kad kalba moterys ne taip jau tuščiai, kaip gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio: jos tiesiog pritaiko reklamos principą: pasiekia savo daugkartiniu kartojimu.

* Ir vis dėlto optimistas žmogus, kuris mano, kad moteris baigė pokalbį telefonu tik todėl, kad pasakė “viso gero“.

* Kai moteris prašo patarimo, jai reikalingas ne patarimas, o pašnekovas, kuris padėtų suprasti, ką ji kalba 🙂 .

* Šalia tikro vyro – tiesiog laiminga moteris, šalia kitų – stipri moteris.

* Moteris moka įdėmiai klausyti savo vyro – ypač tuomet, kai jis kalbasi su kita moterimi..

* Flirtas – kuomet moteris nežino ko nori, tačiau visai būdais to siekia..

* Romantika – nuotaika, kai viskame matai tik gera.. Todėl moterys “nepataisomos“ romantikės :).

* Mylinti moteris iš kasdienybės padaro stebuklą :)..kokia laimė būti laimės priežastimi!

Sveikinimai visoms nuostabioms Moterims gražios pavasario šventės proga :)!

Kodėl Nubudę (Nušvitę) nežadina kitų? (Ch. I. Chan)

Daugeliui kyla klausimas – kodėl Nubudę nežadina kitų? Atsakymas toks: mažų vaikų sveikata priklauso nuo miego, todėl juos žadinti nerekomenduojama. Vaikai auga miegodami. Jeigu jie laiku neatsiguls, jie gali susirgti, ir tuomet užaugę negalės gerai atlikti savo misijos.

Vaikystei reikia daug miego, vaikai turi daug miegoti. Tokia nebrandžių sielų prigimtis. Jie vaikai, kokie seni beatrodytų jų kūnai. Jų keistenybės, jų susižavėjimas, jų džiaugsmas nukreipti į negilius dalykus – kaip vaikų gyvenimas į saldumynus ir žaisliukus.

Štai kodėl Nubudę eina lėtai ir tyliai, kad savo žingsniais neprikeltų giliai miegančių. Pakeliui jie pažadina tik tuos, kurie neramiai vartosi savo lovelėse. Jiems Nubudę tyliai paduoda ranką.

Ir nėra nieko blogo tame, kad žadinami tik nedaugelis, palikus daugumą miegoti. Juk iš kitos pusės – koks didelis gėris yra tame, kad leidžiama išsimiegoti tiems, kam reikia miego.

Laimės atmintinė (J. Stužuk)

1. Padaryk šiandien kažką neįprasto arba leisk sau neįprastai mąstyti.

2. Du kartus nutylėk, kai norėsi pasakyti kažką negero.

3. Padėk trims žmonėms – tiems, kam reikia tavo pagalbos.

4. Užduok sau keturis klausimus, į kuriuos dar neturi atsakymo.

5. Pagalvok apie penkis nuostabius, tavo pažįstamus žmones.

6. Prisimink šešis gražius savo gyvenimo momentus.

7. Septynias minutes šiandien nieko negalvok, tiesiog klausyk.

Kad pakeistum pasaulį jau šiandien – pradėk nuo savęs 🙂 !

Nepakanka matyti…

Kartą mokinys paklausė Mokytojo:
– Paaiškink, Mokytojau, kodėl aš, turėdamas tokias pat akis kaip tavo, dažnai nematau to, ką matai tu?
– Luktelk, – atsakė Mokytojas.
Jis išėjo iš kambario ir netrukus grįžo, laikydamas rankose rankraštį, parašytą nepažįstama senovine kalba.
Išvyniojęs jį, Mokytojas paklausė:
– Ką tu matai?
Nenorėdamas pasirodyti neišmanančiu, mokinys atsakė:
– Aš matau šiame rankraštyje amžių išmintį..
Mokytojas nusišypsojo:
– Iš tiesų prieš tavo akis – graikų prekeivio ataskaita. Aš tai žinau todėl, kad sykį, nebijodamas sau pripažinti, kad nieko nesuprantu – ėmiausi ir išmokau šią senovinę kalbą..

Poilsiaujantis angelas(R.E. Nadžemi)

Gyveno sau du angelai. Vienas beveik visą laiką ilsėjosi ant debesėlio, o kitas nuolat skraidė iš Žemės pas Dievą.
Poilsiaujantis angelas nusprendė paklausti besidarbuojančio angelo:
– Ko gi tu nuolat skraidai ten ir atgal?
– Aš atnešu Dievui pranešimus, kurie prasideda “Padėk man..“ O tu kodėl beveik visą laiką ilsiesi?
– O aš turiu pristatyti Dievui pranešimus, kurie prasideda “Dėkoju Tau..“
Įdarbinkime poilsiaujantį angelą.. 🙂

Visiems linkiu saulėtos pavasarinės nuotaikos ir smagaus savaitgalio 🙂 !