Kategorija: Mintys

Ranka turi penkis pirštus. Jie atskirti vienas nuo kito ir gali judėti savarankiškai. Ar įsivaizduojate, kokia būtų painiava, jei kiekvienas pirštas judėtų kaip sumanęs?

Laimei, bendrus pirštų veiksmus valdo vieningas protas.

O dabar įsivaizduokite, kad jūsų rankos pirštai atsisako bendradarbiauti vienas su kitu. Maža to – vienas pirštas nori komanduoti kitiems ir pradeda veikti kitų atžvilgiu agresyviai..

Ką gali tokia ranka?.. Absoliučiai nieko. Net paprasčiausi veiksmai jai pasidaro neįmanomi.

Mes galime mūsų visuomenę palyginti su didžiule ranka, kuri turi milijonus pirštų. Ir kad visi šie pirštai funkcionuotų harmoningai ir galėtų kurti pozityvią, saugią ir laimingą realybę – jie turi veikti vieningai.

Tik veikdama išvien, visuomenė gali kurti socialines, dvasines, emocines ir materialias sąlygas, kurios yra būtinos, kad visi žmonės būtų laimingi, sveiki ir gyventų meilėje.

Remdamiesi šiuo pavyzdžiu, pasvarstykime: norime gerovės tik sau (pirštui) ar visiems (rankoms, visam kūnui)? Norime konkuruoti, kovoti su kitais ar bendradarbiauti?

Atminkime: viskas, kas vyksta su visuomene (ranka), vyksta ir su kiekvienu iš mūsų (pirštais).

Jei kiekvienas pirštas rūpinasi tik savimi, o ne visuma, tai rankos – be abejonės, anksčiau ar vėliau – laukia paralyžius..

Ir jei kada pajusite susvetimėjimą ar atsiskirsite nuo visų.. minutėlei įsivaizduokite: visi mes esame Dieviškos rankos pirštai.. 🙂

Autorius – R. E. Nadžemi

Gražaus artėjančio savaitgalio! 😀

* Nereikia spėlioti ateities. Ją reikia kasdien kurti savo geromis mintimis, gerais darbais ir gražiomis svajonėmis :).

* Niekada nepaleisk savo gyvenimo valdymo vairo!

* Sėkmė – nedidelių kasdieninių pasiekimų suma.

* Tu laimingas ne todėl, kad viskas gerai, bet viskas gerai todėl, kad tu laimingas :)..

* Daug kas skundžiasi savo išvaizda, tačiau retas – dvasingumo trūkumu..

* Pernelyg daug žmonių dabar leidžia pinigus, kurių jie neuždirbo, daiktams, kurie jiems nereikalingi, kad padarytų įspūdį žmonėms, kurie jiems nepatinka..

* Hmm.. žmonės “daro“ pinigus, tačiau.. pinigai “nedaro“ žmogumi!

* Šalia Tikrų Žmonių pamiršti apie idealius..

* Patikimas žmogus ne tas, kuris sako: “Su manimi viskas bus gerai“, bet tas, kuris pasakė: “Bus visko, bet aš visada būsiu šalia“.

* Išmokai kalbėti – reiškia, suaugai. Išmokai tylėti – reiškia, įgijai išminties.

* Neverta tarti žodžių, jei jie nepraturtins tylos..

* Viena iš laimės paslapčių: niekada nelygink savo ir kitų žmonių sveikatos, sutuoktinio, gerbūvio..

* Jei tau lengva – reiškia, tu leidiesi nuokalne, jei sunku – reiškia, tu kyli aukštyn.

* Kai likimas “kiša pagalius į ratus“ – lūžta tik netinkami ratų stipinai.

* Nesakyk Dievui, kad turi problemą – geriau atsigręžk į problemą ir pasakyk jai, kad tu turi Dievą!

* Jei tu su Dievu – Dievas visada su tavimi!

* Niekas negamina spynų be raktų: gyvenimas taip pat nepateikia problemų be sprendimų.

* Jei bijai – nedaryk, jei darai – nebijok!

* “Tai neįmanoma!“ – pasakė Priežastis.
“Tai lengvabūdiška!“ – įvertino Patirtis.
“Tai beprasmiška!“ – mestelėjo Išdidumas.
“Pabandyk..“ – pašnibždėjo Svajonė :)..

* Kai ilgai žiūri į savo praeitį – nusisuki nuo savo ateities..

* Šios dienos nei grąžinti, nei pakeisti neįmanoma.

* Geri darbai suteikia sparnus ir džiugina, blogi – apsunkina ir vargina.

* Prisimink, kaip nelengva keistis pačiam, ir suprasi – kokios menkos tavo galimybės pakeisti kitus.

* Tu nesuklydai, laikydamas žmogų geru. Tai jis suklydo, pasielgdamas blogai.

* Negailėk apkabinimų artimam žmogui – tegul bus vienu apkabinimu per daug, nei vieno pritrūks..

* Kuo daugiau žmoguje gero, tuo mažiau blogo jis pastebi kituose žmonėse :).

* Ir nors gyvenimas neperrištas kaspinėliu,.. bet vis dėl to tai didelė DOVANA :)!

(Mintys iš interneto platybių)

Gero visiems artėjančio savaitgalio :D!

Minutėlei įsivaizduokite: visi svarbiausi Visatos dėsniai yra tarsi žaidimas šachmatais, ir kad išmoktume jį žaisti, turime tiesiog žinoti – kaip.

Taigi: yra žaidimo laukas ir figūros, yra tam tikros taisyklės, apibrėžiančios figūrų judėjimą.

O dabar įsivaizduokite: kaip atrodytų bandymas sužaisti šachmatais su pasislėpusiu partneriu, ir jei jūs galėtumėte matyti tik keturis langelius, nors ant žaidimo lentos jų yra 64?

Tokiu atveju jūs daugiausia žinotumėte apie keturias figūras, stovinčias ant jums matomų keturių langelių (nors jų yra šešios rūšys, ir kiekviena su savo judėjimo taisyklėmis), taip pat galėtumėte žinoti arba net nežinoti apie tai, kad jūsų matomos figūros gali judėti.

Jei matytumėte tik keturis langelius, tai, ko gero, padarytumėte logišką išvadą, kad jūsų figūros apskritai negali judėti.

Vėliau jūs pastebėtumėte, kad galite pajudinti šias figūras truputį už jūsų keturių langelių ribų, nors ir nematote – kur; taip pat galite jas sėkmingai sugrąžinti į vietą.

Remdamasis šiuo savo atradimu, jūs patikėtumėte, kad galite pažinti ir tai, kas yra už jums matomų keturių langelių ribų.

Tačiau jei nematomas partneris kontroliuoja kitas figūras, kurių jūs negalite pamatyti ir gali paimti figūras iš jūsų keturių langelių – tuomet jums bus sunku net įsivaizduoti visą žaidimo planą.

Tokiu atveju jūs net nesuvoksite, kad su kažkuo žaidžiate šį žaidimą, kad yra ir kitos figūros, kurios juda pagal visiškai nežinomas jums taisykles.

Dar daugiau – jus šokiruotų, jei nematomo partnerio valdoma figūra staiga atsirastų ant vieno iš keturių jums matomų langelių ir pakeistų jums įprastą situaciją: pasiimtų vieną iš jūsų figūrų ir po sekundės pradingtų.

Tačiau jei jūs išmoksite žaidimo šachmatais taisyklės, jūs suprasite: neįmanoma sužinoti apie visų šešių figūrų funkcionavimą, jei jums prieinamos tik keturios iš jų, o vizualiai galite matyti tik keturis visos žaidimo lentos langelius.

Juk visos figūros juda pagal visiškai skirtingas taisykles, ir jūs negalite suprasti – kaip, jei prieš tai matėte tik “savo“ figūras keturiuose langeliuose. O ir suvokimas, kad yra dar daugiau figūrų ir langelių būtų tikras paradigmos poslinkis!

Jei perkelsime šią metaforą į “kosminį žaidimą šachmatais“ – galėsime aiškiau įsivaizduoti mūsų pastangas suprasti Visatą kiekviename vis sudėtingesniame jos lygmenyje..

Pagal metaforą iš D. Uilkoko knygos “Vienybės mokslas“

Gero visiems savaitgalio :)!

Kas yra psichologas?

Tai profesionalus žmogaus prigimties stebėtojas.
Tai specialistas, padedantis žmogui, vis užlipančiam ant to paties grėblio… pakeisti tą grėblį kitu grėbliu.
O dar sakoma, kad tai ne profesija, o diagnozė ;)…

Sąmoninga būtis

Ir kam žmogui sąmoningas sapnavimas?.. Iš kur toks noras viską kontroliuoti?..
Geriau jau žmonės pradėtų praktikuoti sąmoningą gyvenimą!..

Kodėl psichologas geriau, nei draugas

– Psichologas įdėmiai, kantriai ir nepertraukdamas išklauso.
– Po to, kai papasakosite savo problemas, jis nepradės tuoj pat dvigubai ilgiau pasakoti apie savąsias.
– Jis jums nepatars: “Pamiršk, tiesiog pasistenk negalvoti apie tai, bičiuli!“
– Po pokalbio su jumis psichologas nepuls skambinti kitiems psichologams ir aptarinėti jūsų problemas.
– Psichologas nepasakys jums, kad palieka jus, nes rado kitą pacientą.
– Jis neužgrius pas jus trečią valandą nakties su psichologų kompanija.
– Net jei turite automobilį, psichologas neprašys jūsų nuvežti uošvės šaldytuvą į sodą.
– Jis niekuomet netikrins jūsų telefono ar pašto, norėdamas patikrinti, ar neturite kito psichologo.

Skirtingi atsakymai į tą patį klausimą: “Kaip patekti į stotį?“

Psichoanalitikas: “Jūs norite išvažiuoti?“
Psichologas-humanistas: “Jei iš tiesų norite ten patekti – jūs pats atrasite kelią.“
NLP specialistas: “Įsivaizduokite, kad jūs jau stotyje. Koks jūsų sekantis žingsnis?“
Geštalt-terapeutas: “Leiskite sau patekti į stotį!“
Logoterapeutas: “Kokia prasmė eiti į stotį?“
Hipnoterapeutas: “Užsimerkite. Jūsų pasąmonė žino kelią į stotį.“
Dvasinė terapija: “Atsakymui reikia daug pozityvios energijos. Sukurkime Jėgos Ratą ir atraskime jūsų angelą-sargą. Jis jus palydės ten, kur reikia.“

Diagnozė pagal katę

Aštri psichozė – jūs kalbatės su kate.
Aštri haliucinogeninė psichozė – jūs kalbatės su neegzistuojančia kate.
Paranoja – jūs bijote pasakyti per daug prie katės.
Isterija – kai katė išlenkia nugarą, jūs darote “tiltelį“.
Depresija – katė jūsų nemyli… nevertina… negerbia… ir tai nepakeliama…

Gražaus savaitgalio, laimingų artėjančių Naujųjų Metų! 😀

Psichologiškai kenčiančio žmogaus situacija labai panaši į situaciją žmogaus, kuris ilgai stovi ant vienos kojos.

Galiausiai tos įsitempusios kojos raumenis pradeda traukti mėšlungis.

Žmogus vos išlaiko pusiausvyrą… Ir jau skauda ne tik koją, bet ir visą kūną.

Skausmas pasidaro nepakeliamas, ir žmogus šaukiasi pagalbos.

Aplinkiniai visaip stengiasi jam padėti.

Vienas masažuoja skaudančią koją. Kitas imasi sustingusio stuburo, ir taip pat masažuoja jį pagal visas taisykles. Trečias, matydamas, kad žmogus tuoj-tuoj praras pusiausvyrą, pasiūlo jam atsiremti į savo ranką.

Stovintys aplinkui pataria žmogui pasiremti rankomis – kad būtų lengviau stovėti.

O vienas išmintingas senukas pasiūlo pagalvoti apie tai, kad stovėdamas ant vienos kojos, šis žmogus gali laikyti save laimingu, jei palygintų save su apskritai neturinčiais kojų.

Atsiranda ir toks geradėjas, kuris užkeri mūsų herojų, kad įsivaizduotų save kaip spyruoklę – ir kuo stipriau jis ties tuo koncentruosis, tuo greičiau praeis jo kančios.

Kažkoks rimtas, nuovokus senolis mįslingai pareiškia: “Rytas protingesnis už vakarą…“

Ir pagaliau pasirodo dar vienas, prieina prie vargšo kankinio ir klausia: “Kodėl tu stovi ant vienos kojos?.. Ištiesk antrą koją ir atsistok ant jos. Juk tu turi dvi kojas!“

Teisingas sprendimas visada paprastas… 😉

(Pagal N. Pezeškian pasakojimą)

Visiems šviesių ir gražių dienų! 😀

Stebėdami išmintingus gamtos dėsnius, galime daug ko pasimokyti…

Yra sakoma: “Kaip viršuje, taip ir apačioje“, t.y., visuose Kūrinijos lygmenyse veikia tie patys dėsniai.

O tai reiškia, kad dėsniai, kurių veikimą mes matome gamtoje, yra tie patys dėsniai, kurie veikia ir žmonių gyvenime.

Štai, pavyzdžiui, karštuose kraštuose medžiai suleidžia savo šaknis giliai į žemę – todėl ir yra kupini jėgų.

O aplink medžius augantys krūmokšniai ir žolynai per sausrą išdega ir žūsta…

Medžiai gi toliau sau auga ir keroja, nes jų šaknys pasiekė gilius požeminius šaltinius, kurių vanduo juos maitina.

O mažų augalų ir krūmų šaknys yra negiliai, todėl negali pasiekti suteikiančio gyvybės vandens.

Tas pats nutinka ir su žmonėmis.

Tas, kuris mąsto giliai, kuris nuoširdžiai tiki savimi ir Dievu – įveikia visas gyvenimo krizes ir sunkumus.

O tas, kuris mąsto paviršutiniškai ir neturi tikėjimo – gali klestėti tik esant palankioms išorinėms sąlygoms.

Tačiau kai ateina sunkūs laikai, tokie žmonės praranda drąsą ir tampa savo problemų aukomis.

Štai kodėl taip svarbu kuo giliau save pažinti – toje gilumoje yra vidiniai jėgos, meilės ir saugumo šaltiniai.

O su jais jokie gyvenimo išbandymai nebaisūs.

Autorius – R. E. Nadžemi

Visiems saulėtos nuotaikos ir gero savaitgalio! 🙂

* Dvasingu negalima tapti. Dvasingu galima tik būti.

* Kiekvieno žmogaus gyvenime yra dvi nuostabios dienos: diena, kai jis gimė ir diena, kai suprato – kam.

* Kartais gyvenime mes nešiojame tiek kaukių, kad sunku įžvelgti tikrąjį “aš“.

* Tas, kuris neskuba žadėti – greitesnis pildyti tai, ką pažadėjo.

* Jei neišlaikėte minties – laikykitės žodžio!

* Neverta daryti skubotų išvadų apie žmogų remiantis tik kitų nuomone.

* Visi gali matyti, kaip jūs atrodote, bet mažai tokių, kurie žino, kas jūsų sieloje.

* Tiesa yra tame, kad Tiesa yra!

* Ieškokime Tiesos, nes tik teisingos mintys ir poelgiai atneša laimę.

* Vyriškumas – vidinė dvasinė jėga. Moteriškumas – vidinis grožis, švelnumas.

* Vienintelis būdas tapti gerbiamu – gerbti kitus.

* Kai žmogus nedorovingas, jis abejingas ir kitų nuodėmėms.

* Laisvė be meilės – palaidumas. Meilė be laisvės – prievarta.

* Dėmesys – kanalas, kuriuo teka energija ir maitina mintį: tokia mintis tampa kūrybine energija.

* Labai svarbus suvokimas: mūsų minčių ir veiksmų įtakojami pokyčiai gyvenime vyksta palaipsniui!

* Meno kūriniai yra lavinimas, bet ne pramoga.

* Išmintis – jei kažko nežinai, bet nori patikrinti, įsitikinti, sužinoti. Kvailumas – kai kažko nežinai ir tvirtini, kad to nėra.

* Negatyvios emocijos niekada neatneša tai, ko jūs norite, jos atneša tik tai, ko jūs nenorite.

* Tylėjimas – geriausias atsakymas į beprasmiškus klausimus.

* Nekovokite, nes neišvengiamai tapsite tuo, prieš ką kovojate. Viskas, kas yra gero Žemėje – sukurta ir padaryta tik bendradarbiavimo dėka.

* Žmogus – ne prekė. Tuščios kišenės netrukdo tapti tuo, kuo norime būti – sutrukdyti gali tik tuščia galva arba tuščia širdis.

* Jei žmogus kažką skaudina, tai greičiausiai jis pats yra nelaimingas. Laimingi žmonės nepratrūksta pykčiu namuose, nesibara eilėse ar transporte, neapkalbinėja kolegų. Jiems tai tiesiog nereikalinga, nebūdinga, svetima.

* Intuicija – širdies balsas. Jei norime ją girdėti, turime išmokti ją išgirsti prieš tai, kaip ją paveiks protas. Intuiciją gesina proto abejonės ir svarstymai.

* Tikroji meilė ne žodžiuose, ir net ne poelgiuose, ji – širdyje…

* Atiduokite pasauliui geriausia, ką turite – ir jums sugrįš geriausia, kas yra pasaulyje :).

(Mintys iš asmeninių užrašų)

Gero visiems artėjančio savaitgalio! 🙂

Aš paprašiau Kūrėjo paimti mano puikybę,

Ir jis atsakė man: “Ne“.

Jis pasakė, kad puikybės negalima pasiimti,

Puikybės galima tik atsisakyti.

Aš prašiau Kūrėjo dovanoti man kantrybę,

Ir Kūrėjas atsakė man: “Ne“.

Jis pasakė, kad kantrybė yra išbandymų rezultatas,

Jos nedovanoja, ji užsitarnaujama.

Aš paprašiau Kūrėjo padovanoti man laimę,

Ir Kūrėjas atsakė man: “Ne“.

Jis pasakė, kad gali palaiminti mane,

Bet ar būsiu aš laimingas – priklauso nuo manęs.

Aš paprašiau apsaugoti mane nuo skausmo,

Ir Kūrėjas atsakė man: “Ne“.

Jis pasakė, kad kančia atskiria žmogų nuo pasaulio šurmulio,

Ir priartina prie Jo.

Aš paprašiau Kūrėjo dvasinio augimo,

Ir Kūrėjas man pasakė: “Ne“.

Jis pasakė, kad dvasia turi pati augti,

O Jis tegali apgenėti ją, kad subrandintų vaisius.

Aš paprašiau Kūrėjo padėti man mylėti kitus taip pat,

Kaip Jis myli mane.

Ir Kūrėjas pasakė: “Pagaliau tu supratai, ko reikia prašyti…“

(Autorius nežinomas)

Visiems gražaus artėjančio savaitgalio!! 🙂

Yra žmonės, kurie ateina į mūsų gyvenimą tam, kad atvertų mūsų širdis.

Dar daugiau. Jie ateina reikiamu metu, lyg gaivaus vėjo gūsis, atnešdami naudingas, geras žinias.

Savo atėjimu jie mums primena, kad laikas judėti toliau – aukštesnės sąmonės keliu, didingu Meilės keliu, savo Misijos keliu.

Jie – mūsų artimos Giminingos Sielos, mūsų aukščiausiojo “Aš“ pasiuntiniai.

Bendraudami su jais, mes prisipildome Dvasinio Draugo energija, Namų energija, “Aš Esu“ būties akimirka. Todėl mums gera kartu, “čia ir dabar“.

Svarbiausia – neklijuoti etikečių ant šio sakralinio bendravimo.

Kartais širdies atvėrimas mums primena įsimylėjimo būseną. Būkite kantrūs ir atsargūs su Dangaus pasiuntiniais!

Jie ateina, bet gali ir išeiti iš mūsų gyvenimo po kurio laiko, atlikę savo misiją.

Todėl neklijuokite jiems “amžinos draugystės“ etikečių bei noro visada būti šalia ir kartu.

Jūsų Sielos ir be to labai arti, jūsų širdys plaka unisonu, tai JŪSŲ laikas!

Mėgaukitės šiuo energijų šokiu, džiaukitės bendravimo spalvingumu! Išgirskite viską, ką Dangaus pasiuntinys atėjo jums pasakyti.

Galbūt, jūs bendrausite visą gyvenimą. Galbūt, jūs tapsite bendraminčiais, bendražygiais, bendrakūrėjais jūsų Misijos Kelyje. Ir tai nuostabu!

Ir… nepraraskite dvasinių draugų, neskaudinkite jų. Negailėkite jiems šiltų žodžių. Branginkite šiuos jaudinančius ir įkvepiančius santykius!

Šie žmonės – ypatingi jūsų gyvenime.

Tai – Dangaus Dovana jums!

Priimkite ją! 🙂

Autorius – A. Šinkaruk

Visiems saulėtos nuotaikos ir gero artėjančio savaitgalio! 🙂

Mes žiūrime į pasaulį per ilgą filtrų vamzdį, kurie smarkiai iškreipia tai, į ką mes žiūrime. Dėl šių filtrų – mūsų proto nuostatų – mes suvokiame šį pasaulį subjektyviai. Kitais žodžiais – mes matome pasaulį ne tokį, koks jis yra.

Jei, pavyzdžiui, žiūrėsime per raudonas linzes, viskas aplink atrodys raudona. Jei per žalias – viskas nusidažys žaliai. Taip nutinka todėl, kad tam tikros spalvos linzės praleidžia tik savo spalvos dažnį, atmesdamos visus kitų spalvų dažnius.

Mūsų tikėjimai, viltys, poreikiai, baimės, norai, prisirišimai, simpatijos, antipatijos, emocijos yra kaip tos spalvotos linzės – filtrai, kurie per mūsų protą praleidžia tik tuos įvykius, kurie tuos filtrus “atitinka“.

Mes matome tai, ko bijome. Mes matome tai, ko laukiame. Mes matome tai, kuo tikime – nesvarbu, kaip yra iš tikrųjų.

Žmogus – amžina dvasia, kuri suvokia materialų pasaulį per ilgą asmenybės struktūros kanalą.

Šiame “ego-vamzdyje“ nustatyti įvairūs filtrai, kurie iš tikrųjų yra įvairios įgytos ir įskiepytos programinės nuostatos ir tikėjimai, susieti su sveikata, amžiumi, visuomene, politika, religija ir t.t.., o taip pat su mumis pačiais ir mūsų santykiu su supančiu pasauliu.

Ant kiekvieno filtro jau yra užfiksuoti tam tikri vaizdiniai, kurie vis papildomi naujais įvykiais ir potyriais.

Tą patį galima pasakyti ir apie vidinio “aš“ išraišką. Mes dažnai negalime išreikšti to, ką iš tikrųjų jaučiame, nes mums trukdo vidinės nuostatos, ir dėl to bijome būti nesuprasti ar atstumti.

Gyvenimo tikslas – ištyrinėti atvaizdus ant mūsų filtrų, kurie iškreipia ir tai, ką mes išgyvename, ir tai, ką mes išreiškiame, nes tie iškraipymai sukuria nemažai painiavos tiek mums patiems, tiek ir aplinkiniams.

Išsiaiškinę ir pamatę tuos filtrus, mes galime pradėti išsivadavimo nuo jų procesą.

Tik pašalinę juos visus, mes galime aiškiai suvokti ir atspindėti Gyvenimo Tiesą – tokią, kokia ji yra iš tikrųjų.

Pagal R. E. Nadžemi pasakojimą

Visiems gražaus savaitgalio! 🙂