Skiriama visoms ir kiekvienai mamai…
Paskirstymo Biure, kaip visada, sumaištis ir painiava. Vyresnysis Angelas jau kelintą kartą tikslino sąrašus: ar visus pasiuntė į Žemę, nieko nepamiršo?
Pasinaudojęs proga, kad Dangaus Kanceliarijoje dar nebuvo uždėtas antspaudas ant išvykimo akto, Angelas-Keliautojas (kuris skraidė po įvairius Visatos išmatavimus) nedrąsiai paklausė:
– O ar yra Angelų sąraše dar viena vieta man?
– Hm… O jūs pas mus ar ne iš Puolusiųjų?
– O ką tai reiškia?
– Na, tai Angelas, kuris pradėjo smerkti žmonių poelgius. Mes tokius tuoj pat siunčiame į žemę, kad papultų į tokias pačias sąlygas, tokias pačias aplinkybes, pajustų tą patį ir išmoktų iš viso šito Supratimo ir Atjautos Pamoką žmonėms.
– Ne, aš nesmerkiu žmonių.
– Tuomet gal jūs iš Įsimylėjusių?
– O taip, atrodo, aš suprantu, apie ką jūs: tai kuomet Angelas įsimyli Žemės merginą ir skrenda pas ją, kad būtų su ja, pamiršęs apie savo angelišką prigimtį. Ne, deja, aš nesu įsimylėjęs.
– Tuomet galiu pasiūlyti Pasiuntinio vietą. Tai Angelas, kuris gali tam tikram laikui įgauti bet kokį žmogiškąjį pavidalą, kad išgelbėtų žmogaus gyvenimą pavojaus akimirką, perspėtų apie kažką svarbaus, perduotų žinią iš Dangaus, padėtų išvengti to, ką ištaisyti vėliau būtų neįmanoma…
– Atleiskite, bet aš jau juo buvau…
– Tuomet gal išspręskime viską paprasčiau? Pabūkite Angelu-Sargu! Visada yra laisvų vietų: kiekvieną dieną tiek naujagimių…
– Ir Angelu-Sargu buvau jau ne kartą…
– Tuomet gal galėčiau paklausti: o ko gi jūsų siela trokšta?
– Aš norėčiau tapti Žmogumi-Angelu. Gyventi žmogaus gyvenimą, bet tuo pačiu turėti ir Angelo Širdį, kad galėčiau matyti kitame žmoguje viską, kas jame geriausia, tyriausia, šviesiausia, kad galėčiau jam visada atleisti, visada jo laukti, visada džiaugtis juo, rūpintis juo, mylėti besąlygiškai jį visą savo gyvenimą, nepailstant, nesiliaujant, nepamirštant nei akimirkai. Tai įmanoma?
Vyresnysis Angelas nusišypsojo ir pagarbiai nusilenkė Angelui:
– Aš suprantu jus. Jūs norite praeiti Motinos Kelią Žemėje. Motinos Širdis ir yra Angelo Širdis. Žinoma, jūs galite gauti šią patirtį tiesiog dabar. Tačiau jūs būsite ne Angelų sąraše, aš įrašysiu jus į naujagimių mergaičių sąrašą. Ir, paskubėkite, prašau, jums jau laikas, nes po penkių minučių jūs jau gimsite Žemėje!
– Bet, kaip gi, Vyresnysis Angele, aš juk nebaigiau parengiamųjų kursų!
– Nepergyvenkite, jūs gausite viską, ko jums prireiks, kai gimsite. Na gi, skriskite!
– O kur?
– Užsimerkite ir įdėmiai klausykite.
Angelas Keliautojas taip ir padarė. Ir staiga… Jis išgirdo tą švelnų, nuostabų plakimą – kažkieno širdies plakimą. Jis toks brangus, toks artimas… Štai jo namai, tai ta vieta, kur jo laukia.
O kai Angelas gimė, tuoj pat pažvelgė į tas akis, savo Mamos akis, iš kurių sklido toks švelnus džiaugsmas dėl gimusios dukrelės. Ši nuostabi Moteris-Angelas moka mylėti besąlygiškai, moka atleisti, laukti, rūpintis, saugoti nuo visų bėdų ir negandų, matyti savo vaikelyje tai, kas nuostabiausia – Jo Sielą, naujagimio tyrumą, ir niekada to nepamiršti.
Angelas-Keliautojas išmoks būti Motina iš šios Širdies. Angelo Širdies.
Padėka autorei! Pagal Ninos Sumire pasaką, vertė ruvi.lt
Meilės ir artimųjų širdžių šilumos visoms mamytėms 🙂 !
ruvi 