Gaminame enzimus (1 dalis)

Apie enzimų naudą pastaruoju metu kalbama ir rašoma labai daug, tačiau retas žino, kad juos galima lengvai pasigaminti ir namų sąlygomis.

Informaciją apie tai man atsiuntė vienas bendramintis (ačiū jam!) praeitų metų pabaigoje. Iš pradžių, kaip ir į kiekvieną naują dalyką, žvelgiau į tai atsargiai.

Bet enzimų svarba sveikatai, platus panaudojimo spektras ir kilni idėja – prisidėti prie Žemės valymo ir atgaivinimo – paskatino pabandyti. Dabar, kai jau turiu ir gaminimo, ir enzimų naudojimo patirtį – galiu pasidalinti savo pastebėjimais.

Platesnę informaciją – kas yra enzimai – galima susirasti internete. O jei trumpai, enzimai – tai pats gyvenimas, be jų nebūtų gyvybės. Enzimų yra visuose gyvuose organizmuose ir augaluose. Jie dalyvauja beveik visuose žmogaus organizmo procesuose: virškinime, audinių regeneracijoje, toksinų šalinime, imuninės sistemos veikloje ir t.t.

Žmogaus organizmas pats pasigamina enzimus, tačiau mums reikalingi ir papildomi enzimai iš maisto: šviežių daržovių ir vaisių, daigintų grūdų, sėklų ir riešutų.

Deja, šiuolaikiniai žmonės valgo labai daug termiškai apdoroto, konservuoto, chemizuoto maisto, kuriame enzimų beveik nebelieka, o organizmo pagamintus enzimus tenka papildomai naudoti viso to balasto apdorojimui. Todėl jie senka, o kai jų trūksta – prasideda įvairūs negalavimai.

Dr. Rosukon Poompanvong iš Tailando jau daugiau kaip 30 metų tyrinėja enzimus, jų poveikį žmogui ir gamtai. Ji ir atrado paprastą enzimų pagaminimo būdą, kuriuo skatina besąlygiškai dalintis visus, kam rūpi sveikata ir ekologija.

Pagaminti enzimai naudojami labai plačiai: daržininkystėje, namų ūkyje, kūno priežiūroje, maisto gamyboje ir t.t.. Ir – o tai labai svarbu šiuolaikiniame pasaulyje – visos Žemės ekologijai. Apie tai plačiau galite sužinoti čia.

O dabar apie enzimų gamybą. Iš tiesų – viskas labai paprasta..

Enzimams pagaminti mums prireiks:

* Plastmasinės talpos platesniu kaklu su užsukamu dangčiu;
* Vandens (nevirinto, geriau šaltinio);
* Medaus arba nerafinuoto (rudo) cukraus;
* Vaisių arba daržovių (šviežių, sveikų, be gedimo židinių; jie dedami su žieve, luobele ir kauliukais). Galima naudoti ir vaisių ar daržovių lupenas.

Komponentų proporcijos:

* 60% vandens;
* 6% medaus arba nerafinuoto (rudo) cukraus;
* 18% vaisių, daržovių arba lupenų;
* 16% tuščia ertmė (butelio viduje būtinai turi būti 15-20% oro).

Pavyzdžiui, imame 5 litrų plastmasinį indą. Kodėl būtent plastmasinį? Todėl, kad enzimų gaminimo procese atsiras dujos, o plastmasė gali plėstis.

5 litrams prireiks:

* 3 litrų vandens;
* 300 gramų medaus arba rudo cukraus;
* 900 gramų vaisių arba daržovių (geriausiai tinka bananai, obuoliai, ananasai, citrusiniai su žieve ir kauliukais, tačiau galima naudoti bet kokius kitus vaisius ir uogas. Kuo įvairesni vaisiai, tuo vertingesni enzimai.) Galima naudoti ir vaisių ar daržovių lupenas.

Gaminimo eiga:

* Gerai nuplauname vaisius, supjaustome ir sudedame į indą;
* Medų arba cukrų ištirpiname nedideliame kiekyje vandens ir supilame į indą;
* Supilame likusį vandenį, išmaišome ir užsukame.

Laikome kambario temperatūroje (18-35 laipsniai), kad nepasiektų saulės spinduliai. Fermentacijos laikas – 3 mėnesiai daržo ir namų ūkio reikmėms, arba – 6 mėnesiai maistui, sveikatos palaikymui, kūno ir veido priežiūrai.

Pirmą mėnesį pasigamina alkoholis, antrą – actas, o vėliau – formuojasi enzimai. Labai svarbu: pirmąjį mėnesį, o jei prireiks, ir ilgiau – kasdien lėtai atsukti butelį, pamažu išleisti susikaupusias dujas ir įleisti oro. Kai fermentacija aprims – atsukti ne rečiau kaip kas 3 dienas.

Kartą į savaitę reikia švaria lazdele atsargiai pamaišyti butelio turinį (tik nepurtyti butelio), kad paviršiuje nesusidarytų pelėsis.

Po 3 arba 6 mėnesių enzimus nukošiame, supilame į stiklinius butelius, sandariai uždarome ir laikome tamsioje vietoje, kambario temperatūroje. Saugojimo laikas – neribotas. Kuo ilgiau laikome, tuo enzimų savybės stipresnės, nes fermentacija vyksta toliau.

Jei po kiek laiko atsiranda nuosėdų – prieš naudodami nukoškime. Enzimų kvapas priklauso nuo to, iš ko jis pagamintas: jei iš vaisių – malonaus vaisių kvapo, jei iš daržovių – raugintų daržovių kvapo.

Abiem atvejais kvapas turi būti gaivus. Jei atsiranda nemalonus kvapas – įdedame medaus (10% nuo kiekio), ir maždaug po 30 dienų enzimai atsigaus, o kvapas vėl bus gaivus.

Tirščius galime panaudoti kaip natūralią trąšą daržui arba kambariniams augalams. Truputį tirščių galime pasilikti kitų enzimų gamybai.

Antroje dalyje – plačiau apie enzimų panaudojimą daržininkystėje, buityje ir kūno bei sveikatos priežiūroje. Ir, aišku, apie mano bandymus 😉 .

Reklama

11 minčių apie „Gaminame enzimus (1 dalis)“

  1. Kam vaisius ir daržoves gadinti – taip tik žmones atbaidyti galima? 🙂 Juos skaniai suvalgome, o enzimų gamybai naudojame tik žieveles/lupenas, kurias būtumėme išmetę – bent jau aš taip dariau 🙂 Tą patį siūlė ir originalaus video autoriai.

    Patinka

  2. Labas, oposumai 🙂

    Sutinku, praleidau. Beje, maistinį jie siūlo gaminti būtent iš vaisių ir uogų, ne iš lupenų. Ir ne viską juk lupame, bent jau mes, o citrusinius ne kasdien valgome. Ne tokios jau didelės išlaidos, juk galutinis produktas – tikras stebuklas. Mes laukiame savo derliaus – būtinai pasigaminsime iš savų uogų ir vaisių. Nors, aišku, žiūrint kam gamini – daržui ir buičiai tikrai galima gaminti iš daržovių lupenų. Bet man kvapas nepatiko..

    Prieš rašydama perskaičiau tiek daug informacijos iš įvairių šaltinių apie enzimų gamybą, kad buvau visai susipainiojus, gal todėl pamiršau tai paminėti. Tuoj pataisysiu 🙂 . Ačiū, oposumai, kad parašei.

    Patinka

  3. Aš bananų, apelsinų, citrinų, mandarinų žieves naudojau – tai kvapas visai malonus gavosi – daržovių lupenų nenaudojau visai 🙂
    O enzimus maistui tai siūloma nebent iš ekologiškų produktų gaminti, o ne iš parduotuvinių.

    Patinka

  4. Per tą laiką, kai rinkau informaciją, sužinojau, kad visiškai nesvarbu – galima iš parduotuvinių daržovių ir vaisių taip pat gaminti, nes pirmiausias darbas, kurį atlieka enzimai, kai pradeda gamintis – “suvalgo“, neutralizuoja visas kenksmingas medžiagas tirpale.

    Artėja vasara – laukiame savo derliaus, būtinai dar gaminsime. Sužinojau, kad labai geri enzimai gaunasi iš serbentų (jų paprastai būna daug, galima dėti su šakelėmis), agrastų ir kitų uogų. Panašu, kad bus ir obuolingi metai..

    Labai nudžiugino, kad enzimų gamyba visame pasaulyje dabar labai populiari: žmonės buriasi į grupes ir valo enzimais vandens telkinius, laisto dirvožemį, kuriame prasidėjo erozija, laisto parkų augalus. Nuostabu! 🙂

    Patinka

  5. Nukošiau savo gamintus enzimus, po geros savaites užsidejo balta plėvele, pasiūturiavau-sušoko į mažus gumuliukus, kvapas -jaučiasi lyg alkoholio būtų… Ar jie geri, gal;iu naudot?

    Patinka

    1. Labas vakaras 🙂

      Balta plėvelė ant paviršiaus susidaro visada, kai ilgiau pastovi – prieš naudojimą reikia nukošti. Svarbu laikyti tamsioje vietoje arba tamsiame inde, užsuktą. Kvapas turi būti medaus ir vaisių, jis turi būti malonus, neaštrus, nestiprus. Jei kvapas aštrus – pridedame dar medaus (straipsnyje parašyta, kiek) ir kokį mėnesį prižiūrime – atsukinėjame kasdien, kol kvapas nepasitaiso, kol enzimai neatsigauna.

      Patinka

    2. Būna, kad ir pelėsiukas užsineša. Galima tokiu atveju įdėti medaus/cukraus ir prasukti fermentacijos procesą iš naujo.
      Pastebėjau, kad svarbu enzimus sandariai užsukus laikyti, nes nuo dažno atsukinėjimo apgliaumyja. Mažą buteliuką nusipilam naudoti, o visa kita stovi sandariai užsukta.
      http://www.ekoenzimai.lt

      Patinka

      1. Sveiki 🙂

        Aš dabar taip pat darau – laikau tame pačiame butelyje, kur gaminosi, kol visą sunaudojame. Kiek reikia – nupilame.

        Šią vasarą įsitikinome, kad enzimai – tikrai nepamainoma trąša darže. Pakako palaistyti pavasarį ir vidurvasarį, ir daržas bujote bujoja iki šiol.

        Patinka

    1. Laistymui 1:1000, augalų purškimui 2:1000. Rugštį mėgstantiems augalams galite ir daugiau.
      Šiap rekomenduojama pabandyti kaip augalas reaguos. Nors aš iš savo praktikos neprisimenu atvejo, kad enzimai būtų augalui pakenkę. Mes laistome ir puškiame praktiškai viską namie ir kieme 🙂

      Jei pasigaminote enzimų vartojimui į vidų – tai vėl gi, rekomenduoju tiesiog bandyti. 10 ar 20 ml praskieskite su sultimis ar vandeniu ir žiūrėkit, kaip reaguoja jūsų organizmas. Aš asmeniškai kai vartoju, tai kokių 20 ml atskietų vandeniu.

      Patinka

  6. Sveiki 🙂

    Iš tiesų, perdozavimas neįmanomas, nes enzimai neturi jokių kenksmingų šalutinių poveikių. Mes taip pat bandėme įvairiomis proporcijomis juos skiesti ir pamatėme, kad čia principas “daugiau, reiškia – geriau“ netinka. Augalų tręšimui mes į 10 litrų laistytuvą pilame 50 gramų. Rezultatus pamatysite ne iš karto, maždaug po poros savaičių. Aišku, nereikia per dažnai laistyti, pakanka kartą per du mėnesius kambarines gėles, o daržą – prieš sodinant ar po pasodinimo pavasarį ir porą kartų vasarą.

    Jei vartosite kaip stiprinančią organizmą priemonę – į 50 gramų vandens įlašinkite 20-30 lašų. Gerti taip pat reikia kursais: pvz., pagerti porą savaičių ir padaryti mėnesio pertrauką. Kai sergate kažkokiomis sezoninėmis peršalimo ligomis, galima įlašinti kelias dienas ir po 50 lašų į 50 gramų vandens.

    Savo bandymus aprašiau antroje straipsnio dalyje. Enzimai tikrai unikalūs, labai naudingi ir ekologiški, ir tikrai verta juos pasigaminti 🙂 .

    Patinka

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Google photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Connecting to %s