Gaminame enzimus (1 dalis)

Apie enzimų naudą pastaruoju metu kalbama ir rašoma labai daug, tačiau retas žino, kad juos galima lengvai pasigaminti ir namų sąlygomis.

Informaciją apie tai man atsiuntė vienas bendramintis (ačiū jam!) praeitų metų pabaigoje. Iš pradžių, kaip ir į kiekvieną naują dalyką, žvelgiau į tai atsargiai.

Bet enzimų svarba sveikatai, platus panaudojimo spektras ir kilni idėja – prisidėti prie Žemės valymo ir atgaivinimo – paskatino pabandyti. Dabar, kai jau turiu ir gaminimo, ir enzimų naudojimo patirtį – galiu pasidalinti savo pastebėjimais.

Platesnę informaciją – kas yra enzimai – galima susirasti internete. O jei trumpai, enzimai – tai pats gyvenimas, be jų nebūtų gyvybės. Enzimų yra visuose gyvuose organizmuose ir augaluose. Jie dalyvauja beveik visuose žmogaus organizmo procesuose: virškinime, audinių regeneracijoje, toksinų šalinime, imuninės sistemos veikloje ir t.t.

Žmogaus organizmas pats pasigamina enzimus, tačiau mums reikalingi ir papildomi enzimai iš maisto: šviežių daržovių ir vaisių, daigintų grūdų, sėklų ir riešutų.

Deja, šiuolaikiniai žmonės valgo labai daug termiškai apdoroto, konservuoto, chemizuoto maisto, kuriame enzimų beveik nebelieka, o organizmo pagamintus enzimus tenka papildomai naudoti viso to balasto apdorojimui. Todėl jie senka, o kai jų trūksta – prasideda įvairūs negalavimai.

Dr. Rosukon Poompanvong iš Tailando jau daugiau kaip 30 metų tyrinėja enzimus, jų poveikį žmogui ir gamtai. Ji ir atrado paprastą enzimų pagaminimo būdą, kuriuo skatina besąlygiškai dalintis visus, kam rūpi sveikata ir ekologija.

Pagaminti enzimai naudojami labai plačiai: daržininkystėje, namų ūkyje, kūno priežiūroje, maisto gamyboje ir t.t.. Ir – o tai labai svarbu šiuolaikiniame pasaulyje – visos Žemės ekologijai. Apie tai plačiau galite sužinoti čia.

O dabar apie enzimų gamybą. Iš tiesų – viskas labai paprasta..

Enzimams pagaminti mums prireiks:

* Plastmasinės talpos platesniu kaklu su užsukamu dangčiu;
* Vandens (nevirinto, geriau šaltinio);
* Medaus arba nerafinuoto (rudo) cukraus;
* Vaisių arba daržovių (šviežių, sveikų, be gedimo židinių; jie dedami su žieve, luobele ir kauliukais). Galima naudoti ir vaisių ar daržovių lupenas.

Komponentų proporcijos:

* 60% vandens;
* 6% medaus arba nerafinuoto (rudo) cukraus;
* 18% vaisių, daržovių arba lupenų;
* 16% tuščia ertmė (butelio viduje būtinai turi būti 15-20% oro).

Pavyzdžiui, imame 5 litrų plastmasinį indą. Kodėl būtent plastmasinį? Todėl, kad enzimų gaminimo procese atsiras dujos, o plastmasė gali plėstis.

5 litrams prireiks:

* 3 litrų vandens;
* 300 gramų medaus arba rudo cukraus;
* 900 gramų vaisių arba daržovių (geriausiai tinka bananai, obuoliai, ananasai, citrusiniai su žieve ir kauliukais, tačiau galima naudoti bet kokius kitus vaisius ir uogas. Kuo įvairesni vaisiai, tuo vertingesni enzimai.) Galima naudoti ir vaisių ar daržovių lupenas.

Gaminimo eiga:

* Gerai nuplauname vaisius, supjaustome ir sudedame į indą;
* Medų arba cukrų ištirpiname nedideliame kiekyje vandens ir supilame į indą;
* Supilame likusį vandenį, išmaišome ir užsukame.

Laikome kambario temperatūroje (18-35 laipsniai), kad nepasiektų saulės spinduliai. Fermentacijos laikas – 3 mėnesiai daržo ir namų ūkio reikmėms, arba – 6 mėnesiai maistui, sveikatos palaikymui, kūno ir veido priežiūrai.

Pirmą mėnesį pasigamina alkoholis, antrą – actas, o vėliau – formuojasi enzimai. Labai svarbu: pirmąjį mėnesį, o jei prireiks, ir ilgiau – kasdien lėtai atsukti butelį, pamažu išleisti susikaupusias dujas ir įleisti oro. Kai fermentacija aprims – atsukti ne rečiau kaip kas 3 dienas.

Kartą į savaitę reikia švaria lazdele atsargiai pamaišyti butelio turinį (tik nepurtyti butelio), kad paviršiuje nesusidarytų pelėsis.

Po 3 arba 6 mėnesių enzimus nukošiame, supilame į stiklinius butelius, sandariai uždarome ir laikome tamsioje vietoje, kambario temperatūroje. Saugojimo laikas – neribotas. Kuo ilgiau laikome, tuo enzimų savybės stipresnės, nes fermentacija vyksta toliau.

Jei po kiek laiko atsiranda nuosėdų – prieš naudodami nukoškime. Enzimų kvapas priklauso nuo to, iš ko jis pagamintas: jei iš vaisių – malonaus vaisių kvapo, jei iš daržovių – raugintų daržovių kvapo.

Abiem atvejais kvapas turi būti gaivus. Jei atsiranda nemalonus kvapas – įdedame medaus (10% nuo kiekio), ir maždaug po 30 dienų enzimai atsigaus, o kvapas vėl bus gaivus.

Tirščius galime panaudoti kaip natūralią trąšą daržui arba kambariniams augalams. Truputį tirščių galime pasilikti kitų enzimų gamybai.

Antroje dalyje – plačiau apie enzimų panaudojimą daržininkystėje, buityje ir kūno bei sveikatos priežiūroje. Ir, aišku, apie mano bandymus 😉 .

Pynimas iš popieriaus

Pinti daiktai mane visada žavėjo: jie kažkokie jaukūs, visur derantys.. Tačiau pinti iš tradicinių medžiagų nėra paprasta – vytelių paruošimas pynimui yra gana sudėtingas, tam reikia įgūdžių. Todėl kai atradau pynimą iš popieriaus – negalėjau nepabandyti 🙂 .

Tai iš tiesų paprasta, be to, galima panaudoti nereikalingą popierių. Ir dar – ekologiška, nes žaliava popierinė, o kartu mažiname ir šiukšlių kiekį. Gaminiai gaunasi labai gražūs, juos sunku atskirti nuo pintų iš vytelių.

Pynimui galima naudoti senus laikraščius ir žurnalus, nereikalingus kažkokių dokumentų lapus. Vyteles, arba, tiksliau – susuktus vamzdelius galime nudažyti prieš pinant arba vėliau – visą gaminį. O jei pintus daiktus nulakuosime – jie bus labai tvirti ir ilgai tarnaus.

Pynimo būdai tokie patys, kaip ir iš vytelių. Jei pinsite didesnį daiktą (pvz., pintinę skalbiniams) – geriau į vidų įdėkite formą (pvz., kartoninę dėžę), kurią tiesio apipinsite ir vėliau išimsite, tuomet gaminys bus gražios formos.

Toks pynimas labai įtraukia, nes yra lengvas, o rezultatas visada geras. Patogu ir tai, kad vamzdelius galima sujungti (tam naudojami klijai “Lipalas“), todėl lengvai galime pinti didelius daiktus. Juos galime nudažyti bet kokia spalva – tiks plovimui atsparūs dažai, kuriais dažomos sienos, o paskui nulakuoti akriliniu laku. Galima dekoruoti ir dekupažo technika.

Pabandykite – tai ne tik įdomus, bet ir praktiškas kūrybinis procesas. Galima nupinti įvairiausių daiktų ne tik sau, bet ir dovanų savo draugams ar artimiesiems 🙂 .

Čia trumpas filmukas apie pynimą iš laikraščių:

Čia – apie vamzdelių pynimui paruošimą, čia – vienas iš gaminio dugno paruošimo variantų, čia – pintas dugnas, čia – įvairios dėžutės ir skrynelės, o čia – rankinė.

Jei ryšitės pabandyti – kūrybinės sėkmės! 🙂

Gaminame varškės sūrį

Pasirodo, tai labai paprasta ir pagaminimas labai greitas – tereiks kokių 10 minučių:

– į puodą pilame 2 litrus pieno (gali būti įvairaus riebumo, pasterizuotas (jei turite, galite papildomai supilti ir pagižusį – kas vasarą dažnai nutinka));
– 5-6 šaukštai grietinės;
– 3-4 šaukšteliai citrinos sulčių arba obuolių acto.

Statome pieną ant viryklės ir įdedame grietinę. Truputį pamaišome ir pakaitiname, kol pamatome, kad masė susimeta į gabalėlius – prieš pat užverdant įpilame citrinos sultis ir dar minutę pakaitiname ant silpnos ugnies. Išjungiame.

Aiškiai matysime, kad masė atsiskyrė: gavome varškę ir skystį. Dabar pasiruošiame marlę arba ploną audinį, įdedame į rėtį ir išpilame visą puodo turinį. Lengvai nuspaudžiame skystį.

Filmuke parodyta, kad varškė pasūdoma. Aš nesūdžiau – juk galima, jei tik norėsite, pasūdyti ir vėliau. Nuspaustą varškę dedame ant lentelės, pridengiame kita lentele arba lėkštute ir prislėgiame kelioms valandoms kažkokiu sunkiu daiktu – čia parodytas didelis butelis su vandeniu. Gaunasi maždaug 350-400 gramų labai skanaus varškės sūrio.

Kad laikytųsi ilgiau, filmuke rodoma, kaip sūris dedamas į skystį, kuris atsiskyrė verdant. Aš to nedariau, nes sūriui sugesti tiesiog nebuvo galimybių – šeimyna kaipmat jį suvalgė su braškėmis 🙂 .. Skonis iš tiesų labai geras – patiko ir suaugusiems, ir vaikams 🙂 .

Siūlau pabandyti ir jums pasigaminti naminį varškės sūrį – jis tiesiog negali nepatikti.. Skanaus! 🙂

Natūrali kosmetika kūnui

Mes leidome save įtikinti, kad daugybė agresyvių cheminių junginių gražiuose kosmetikos buteliukuose ir indeliuose ne tik nekenkia sveikatai, bet ir yra naudingi. Paskui stebimės – iš kur įvairios alerginės reakcijos ar net odos ligos. O kai nuvilia pažadai ant etikečių – ieškome vis naujų priemonių, ir.. labai retai nagrinėjame jų sudėtį.

O vertėtų.. Juk tų priemonių šiais laikais labai daug, ir jei turime nemažą jų rinkinį, visos jų sudedamos dalys neišvengiamai darys mums poveikį. Ir ne tik mums – visi prausikliai, geliai, muilai, šampūnai ir galiausiai vakare nuplaunama kosmetika – nepaliaujamai teršia ir Gamtą.

Kokių priemonių mums reikia? Žinoma, natūralių – tokių, kurios tinka gyvam organizmui. Ajurvedoje apie tai yra labai teisingas posakis: ant veido ir kūno galima tepti tik tai, ką galima įsidėti į burną. Jei kitaip – galima tepti tik tai, nuo ko nenusinuodysime ar nesusirgsime paragavę. Štai kaip viskas paprasta..

Todėl šiandien peržvelkime keletą paprastų priemonių, kuriomis galima pakeisti nuodingą chemiją.

Medus

Iš jo galime pasidaryti medaus-pieno prausiklį kūnui, lygiomis dalimis sumaišę medų ir pieną. Oda po tokio prausimosi bus lygi ir švelni.

Jei medų sumaišysime su rupia druska – gausime puikų kūno šveitiklį.

Galime pasidaryti ir medaus vandenį (1 arb. š. ištirpinamas stiklinėje vandens), kuriuo naudinga prausti veidą.

Medumi labai sveika (ir skanu!) tepti lūpas, kad neskilinėtų.

Geriamoji soda

Pėdų odą minkštinanti vonelė: 3 šaukštus sodos ištirpinti dubenyje šilto vandens, mirkyti kojas. Pėdos bus švelnios, dings nemalonus kvapas.

Sodos vonia: pusę puodelio sodos supilame į vonią. Soda neutralizuoja rūgštis, pašalina prakaito kvapą. Oda bus minkšta ir švelni.

Sodos ir vandens košele galima tepti vabzdžių įgėlimo vietas – numalšina niežulį ir patinimą.

Galima naudoti vietoje dezodoranto – ištrinti pažastis soda, leisti nudžiūti, nuvalyti – nebus jokio kvapo.

Soda naudojama ir veido bei kūno odai šveisti – sumaišomos 3 dalys sodos ir 1 dalis vandens.

Gali būti puiki alternatyva ir dantų pastai: drėgną dantų šepetėlį tiesiog pamerkti į sodą ir valyti dantis. Arba: ruošiame košelę iš sodos ir 3% vandenilio peroksido – dantys bus balti, dantenos sveikos.

Ūkinis muilas

Rankų nagams stiprinti – išmuiluoti pirštų galus, kad susidarytų standi puta ir palaikyti pusvalandį. Paskui gerai nuplauti ir leisti nagams gerai išdžiūti. Po to patepti rankas bet kokiu natūraliu aliejumi. Turėsite sveikus ir stiprius nagus, o kartu ir profilaktiką nuo visų bakterijų ir grybelių.

Patariama ūkiniu muilu nors 2 kartus per savaitę nuprausti veidą, kad visada jaunai atrodytų. Po tokio nusiprausimo galima palepinti odą paprastu vaikišku kremu. Oda išsilygins, bus švelni, išnyks odos tempimas, dirglumas.

Jei oda riebi – geresnė priemonės prausimuisi kaip ūkinis muilas nerasite. Jeigu prausitės tik ūkiniu muilu, neturėsite odos problemų (įvairūs bėrimai ir pan.).

Moterims su problemine išporėjusia oda gali padėti toks visai paprastas receptas: kasdien nakčiai nusiprausti karštu vandeniu su 72 % rudu ūkiniu muilu.

Po depiliacijos, skutimosi: kad panaikintumėte odos paraudimą jautriuose vietose, tereikia išmuilinti vieną kartą ūkiniu muilu probleminę vietą ir odos suerzinimas išnyks.

Kad panaikintumėte pėdų įtrūkimus ir sukietėjimus, patariama pasidaryti tokias karštas voneles: 2 litrai karšto vandens, 1 arbatinis šaukštelis sodos, 1 valgomasis šaukštas sutarkuoto ūkinio muilo.

Jei stipriai nudegėte saulėje arba nusiplikinote pirštą – sutepkite ūkiniu muilu, ir skausmas greitai praeis.

Avižų dribsniai

Prausiklis veidui – sudrėkintais avižų dribsniais lengvai masažuoti veidą, o jei leisite išdžiūti, veiks kaip kaukė. Paskui nuplauti. Oda bus lygi ir švelni.

Kaukė sausai pėdų odai – užpilti avižinius dribsnius karštu vandeniu, šiek tiek atvėsinti ir šiltus užtepti ant pėdų dešimčiai minučių. Pėdos atsigaus, suminkštės.

Miltai

Miltų, augalinio aliejaus ir ciberžolės mišinys (stiklinė miltų, pusė stiklinės augalinio aliejaus, pusė šaukštelio ciberžolės ir šiek tiek vandens, kad gautųsi pastos konsistencija) naudojamas vietoje muilo. Nuolat naudojamas, padeda išlaikyti odą jauną ir stangrią.

Rūpaus malimo miltai gali būti naudojami kaip odos šveitikliai.

Augaliniai aliejai

Jie gali pakeisti visus kremus. Augalinių aliejų dabar gausybė: kokosų, vynuogių kauliukų, mango, kakavos, avokadų, taukmedžio ir t.t.. Juos galima maišyti, pasirinkti pagal poveikį. Daugumos aliejų kvapai labai malonūs. Jei naudosite juos kelis mėnesius, jų privalumą tikrai pastebėsite – oda atsigaus, pasidarys sveika ir švytinti, išsilygins smulkios raukšlelės.

Taigi – viskas šalia, pažįstama, paprasta, o svarbiausia – naudinga ir niekam nekenkia. Todėl rinkimės natūralumą 🙂 !

Gražūs plaukai be šampūno

Šiandien turime tokią gausybę šampūnų! Skaitydami jų etiketes galime susidaryti įspūdį, kad sveikų plaukų apskritai nebūna, nes: visi šampūnai kažką gydo, kažką suteikia, kažką balansuoja, kažką atstato..

Kyla logiškas klausimas – kodėl, nežiūrint tokios įvairovės plaukų priežiūros priemonių, jie dar vis sausėja, lūžinėja, šakojasi, skilinėja, plonėja, slenka, o galvos oda pleiskanoja?

Ir kaip anksčiau žmonės su tuo tvarkėsi? Juk pirmasis skystas šampūnas pradėtas gaminti beveik prieš šimtmetį (1927 metais), tačiau ir senesnės nuotraukos byloja, kad žmonės turėjo gražius plaukus..

Atsakymas paprastas: natūralų grožį gali pabrėžti ir palaikyti tik natūralios priemonės. Bet jei pažiūrėsime į šiuolaikinių plaukų priežiūros priemonių sudėtį, pamatysime priešingą dalyką.

Todėl ir turime tiek problemų su plaukais: dėl gausybės agresyvių chemikalų ir dažno plovimo plaukai ir galvos oda netenka natūralių riebalų, kurie suteikia ir apsaugą, ir sveiką blizgesį.

Jei norime turėti gražius ir sveikus plaukus, turime ne tik sveikai gyventi bei maitintis, bet ir naudoti natūralias plaukų priežiūros priemones.

Tai nesudėtinga, bet.. neįprasta. Ir tų priemonių ne taip jau mažai – todėl tikrai yra iš ko pasirinkti būtent tą, kuri tiks jums. Tereikia pabandyti.

Tačiau reikia atminti, kad plaukus reikės pripratinti prie naujų priemonių, be to, turės praeiti kažkiek laiko, kol atsistatys galvos odos natūralios funkcijos.

Kokie netikėtumai gali laukti? Pirmiausia – reikia priprasti rečiau plauti galvą (ne dažniau, nei kas 5-6 dienas). Po pirmųjų plovimų plaukai gali atrodyti lyg riebaluoti, sunkiai išsišukuoja.

Tai gali tęstis kelias savaites, bet visada galima surasti išeitį: galima nešioti kepures ar skareles, susirišti ar susegti plaukus. Galima pradėti bandyti įvairias natūralias priemones per atostogas.

Jei esame kantrūs ir nuoseklūs – galvos oda ir plaukai galiausiai atsigauna ir mes pamatome puikius rezultatus: plaukai pasidaro švelnūs, purūs, gyvi, blizgantys.

O dabar apie dažniausiai naudojamas natūralias plaukų plovimo priemones. Priminsiu: reikia atrasti jums tinkamą, bandyti kitas, jei kažkuri netinka.

Soda. Vienam kartui – 1 šaukštas užpilamas stikline šilto vandens, arba galima paimti saują sodos, sudrėkinti ją ir masažuojant ištepti galvos odą ir plaukus. Po to gerai nuplauti ir išskalauti plaukus acto tirpalu (1 šaukštas litrui vandens) arba citrinų sulčių tirpalu (1 litrui vandens 1 citrinos sultys).

Miltai. Du šaukštus ruginių miltų sumaišyti su puse stiklinės karšto vandens ir plakti, kol masė pasidarys balta. Gerai įtrinti plaukus, išskalauti.

Kiaušinio trynys. Du trynius sumaišyti su šaukštu medaus. Plauti du kartus.

Muilas. Skystas muilas iš organinės kosmetikos parduotuvės arba vaistinės. Sumaišyti lygiomis dalimis su vandeniu arba žolelių nuoviru (šviesiems plaukams – ramunėlių, tamsiems – dilgėlė, arbata, šalavijas).

Garstyčios. Tinka storiems, riebiems plaukams, bet nuolat jo naudoti negalima, nes džiovina plaukus. Įtrinami šlapi plaukai, laikoma ant plaukų ne ilgiau kaip 5 minutes, gerai išskalaujama.

Rasulo (gasulo) molis. Maišomas su vandeniu, gerai pašalina riebalų perteklių ir nešvarumus.

Jei plaukai labai sausi – prieš plovimą natūraliomis priemonėmis ištepame juos augaliniu aliejumi (avokadų, alyvuogių, ricinų). Galime aliejumi ištepti plaukus nakčiai.

Tokių priemonių yra ir daugiau, ir jei atkreipėte dėmesį – visos jos labai paprastos. Pasigaminti jas neužims nei daug laiko, nereikės nei didelių išlaidų. Jei būsite kantrūs – rezultatas tikrai nudžiugins 🙂 . Tiesiog pabandykite..

Nuotrauka ant medinės lentelės

Labai paprasta pagaminti, tai gali būti ir netikėta dovana, ir originalus būdas “įrėminti“ savo nuotraukas.

Jums reikės:

– popierinės nuotraukos;
– lygios medinės lentelės;
– klijų dekupažui vandens pagrindu (lietuviški klijai vandens pagrindu – “Lipalas“);
– dekupažo lako, tiks ir kitoks, skirtas medienai.

Darbo eiga:

– plačiu teptuku ant lentelės užtepame klijus;
– gerąja puse lygiai uždėti nuotrauką ant lentelės;
– kruopščiai išlyginti raukšleles;
– palikti džiūti nakčiai;
– ryte sudrėkinti popierinį paviršių, ir kai atidrėks, atsargiai nuimti popierių;
– nuimti visus popieriaus likučius;
– nulakuoti.

Ačiū filmuko autorei už puikią idėją! 🙂

Kaip neperkaisti karštą vasaros dieną?

Perkaitimas, arba šiluminis stresas išsivysto tuomet, kai organizmas gauna šilumą sparčiau, nei sugeba išsivaduoti nuo jos pertekliaus. Šiluminis stresas gali sąlygoti įvairias patologines būsenas: šiluminį smūgį, nusilpimą, sąmonės netekimą, bėrimus, traukulius. Kad to nenutiktų, turėtume žinoti – kaip sumažinti neigiamą šilumos poveikį mūsų organizmui.

Nustatyta, kad žmogaus organizmas perkaista dėl šių priežasčių:

– Bloga aklimatizacija. Žmonės iš pietinių kraštų karštį perneša lengviau.
– Bloga fizinė būklė. Sportininkai ir geros fizinės formos žmonės karščius pakelia lengviau.
– Viršsvoris. Riebalinis audinys – blogas organizmo spinduliuojamos šilumos laidininkas, todėl nutukę žmonės mažiau šąla žiemą, tačiau žymiai prasčiau atvėsta vasarą.
– Įvairūs susirgimai: širdies-kraujagyslių sistemos ligos, cukrinis diabetas, chroniški negalavimai. Net lengvas susirgimas karštą dieną pakeliamas sunkiau.
– Chroniškos odos ligos – dermatitai, alerginiai bėrimai, taip pat didesni nudegimų plotai karštą dieną gali sunkinti prakaitavimą.
– Kai kurie vartojami medikamentai gali pabloginti organizmo vėsinimo funkcijas, pvz., ličio preparatai, šlapimą varantys vaistai, tam tikri antidepresantai ir t.t.
– Ilgas buvimas saulės atokaitoje.
– Ypatingai sunkina organizmo vėsinimo funkcijas alkoholio vartojimas, nes skatina skysčių šalinimą iš organizmo ir didina organizmo dehidratacijos galimybę.
– Šiluminio smūgio tikimybė didesnė, jei žmogus jau yra pernešęs šiluminį smūgį, nes tokiu atveju pakantumas karščiui ir organizmo vėsinimo efektyvumas yra sumažėjęs.

Kad organizmas karštą vasaros dieną neperkaistų, turėtume atlikti du veiksmus:

1. Sumažinti šilumos patekimą į organizmą. Šilumos šaltiniai yra du: vidiniai ir išoriniai. Vidiniai – fizinis aktyvumas ir virškinimas, todėl karštomis dienomis rekomenduojamas minimalus fizinis aktyvumas ir lengvas, greitai virškinamas maistas.

Išoriniai šilumos šaltiniai – tiesioginiai saulės spinduliai, įkaitusi dirva ar kiti paviršiai, karštas oras. Tokiu oru geriausia būti pavėsyje arba gerai vėdinamoje patalpoje. Karšto klimato šalyse dėl to susiklostė tradicija (siesta): vidurdienį ilsėtis namuose, ir taip tiesiog išlaukti vėsesnės popietės.

2. Pagerinti organizmo vėsinimą. Normaliomis sąlygomis šilumos perteklių organizmas išspinduliuoja į aplinką arba pašalina su iškvepiamu oru. Tačiau esant dideliam karščiui, šių priemonių nepakanka, ir organizmas pajungia dar dvi funkcijas: padidina kraujo pritekėjimą į odą (taip kraujas atiduoda šilumos perteklių), ir prakaitavimą (taip šiluma išgarinama).

Pagerinti organizmo vėsinimą galime gerdami skysčius ir vėsindamiesi vandeniu, vėdindami patalpas, dėvėdami šviesius ir lengvus natūralaus pluošto drabužius.

Dabar smulkiau apie efektyvias priemones nuo perkaitimo – pradėkime nuo gyvenimo tempo ir režimo. Jei tenka dirbti lauke, darykite pertraukas, pabūkite pavėsyje. Jei darbas fizinis, tuomet didesnį krūvį planuokite vėsesnei dienos daliai. Karščiausiu dienos metu dirbti atokaitoje pavojinga! Karštomis dienomis dirbkite ir judėkite lėčiau, nei įprasta.

Vėsinimas vandeniu. Labai efektyvus odos vėsinimas – purškiant vandenį purškikliu. Jei yra galimybė, padeda vėsus dušas. Jei karšta namuose kambaryje, galima uždėti ant galvos arba ant pečių drėgną rankšluostį arba apsivynioti drėgna paklode (tokiu atveju nebūkite skersvėjyje).

Vėdinimas ir vėsinimas ventiliatoriumi. Vėdinimas mažina oro drėgnumą – esant dideliam drėgnumui blogėja prakaitavimas. O ventiliatorius naudingas iki 35 laipsnių šilumos, nes esant aukštesnei temperatūrai, oro srautas šildys orą, o ne vėsins.

Gėrimai. Kai gausiai prakaituojame, gėrimas tampa pagrindine vėsinimo priemone. Nelaukite, kol ims troškinti – karštą dieną gerkite reguliariai. Tinkamiausias vanduo, vaisių sultys, mineralinis vanduo – kad išsaugotume vandens-druskų balansą. Negalima gerti alkoholio ir kofeino turinčių gėrimų, nes jie skatina skysčių šalinimą.

Maistas. Valgykite dažnai, po nedaug, lengvą maistą – šviežias uogas ir vaisius, daržoves. Venkite sunkaus baltyminio maisto (mėsos), nes jį virškinant organizmo temperatūra pakyla puse laipsnio – karštą dieną tai daug.

Drabužiai. Rinkitės šviesius rūbus – jie gerai atspindi saulės šilumą, o tamsūs – “traukia“, stiprina. Audiniai – linas, medvilnė, šilkas. Karštą dieną denkite galvą.

Aplinka. Venkite tiesioginių saulės spindulių ir buvimo ant (prie) įkaitintų paviršių. Geriau būti pavėsyje arba vėsiose patalpose. Naudokite mažiau elektros prietaisų – keli įjungti prietaisai gali veikti kaip šildytuvas.

Savijautos stebėjimas. Stebėkite savo būseną, kad neperkaistumėte. Pastebėję pakitimus – padažnėjusį pulsą, galvos svaigimą, silpnumą – imkitės vėsinti organizmą, atsigerkite, pailsėkite. Kai karšta – vėsinkitės!

Ir dar – keli naudingi patarimai ištikus šiluminiam stresui:

Šiluminis (saulės) smūgis. Simptomai: karšta sausa oda, drebulys, pulsuojantis galvos skausmas ir svaigimas, aukšta kūno temperatūra, nerišli kalba. Pagalba: perkelti ligonį į vėsią vietą, kviesti medikus, vėsinti ligonį vandeniu, pučiamu oru.

Šiluminis nusilpimas. Simptomai: gausus prakaitavimas, lipni drėgna oda, silpnumas, stiprus nuovargis, galvos svaigimas, pykinimas, paraudęs arba išbalęs veidas, raumenų traukuliai, pakilusi kūno temperatūra, greitas paviršutiniškas kvėpavimas. Pagalba: pereiti į vėsią vėdinamą patalpą, gerti daug vandens, nusiprausti po vėsiu dušu arba apsitrinti sudrėkintu rankšluosčiu.

Šiluminiai traukuliai. Dažniausiai pasitaiko gausiai prakaituojantiems žmonėms. Vandens-druskų balanso pažeidimas sukelia raumenyse skausmingus spazmus. Tokie spazmai gali būti ir šiluminio išsekimo požymis.

Simptomai: skausmingi traukuliai, dažniausiai pasireiškiantys rankų, kojų arba pilvo raumenyse. Pagalba: nejudėti, pasėdėti pavėsyje, atsigerti, kelias valandas po traukulių išnykimo nedirbti fizinių darbų. Jei traukuliai nesiliauja per valandą arba jei jie ištinka širdininką – kreiptis į medikus.

Šiluminis bėrimas. Simptomai: smulkus raudonas išbėrimas – taškeliai arba pūslelės, kurie atsiranda dažniausiai ant krūtinės, po krūtine, alkūnių arba kojų sulenkimuose. Pagalba: pereiti į vėsią vietą, išbertas vietas laikyti sausai, jei reikia – pabarstyti tinkamais milteliais.

Informacija paruošta pagal medicinos mokslų daktaro O. Radiuk straipsnį. Visiems linkiu jaukios, saugios vasaros šilumos ir geros sveikatos! 🙂