Kai sustoja įprasta kasdienybė..

Netikėtos staigios negatyvios situacijos gyvenime sukelia žmonėms stiprų stresą – ypač jei tai ilgalaikiai globalūs pokyčiai. Todėl mūsų reakcijos į ilgalaikį stresą gali pakenkti mums daug labiau, nei pati stresinė situacija, nes mūsų psichikoje įvyksta pasikeitimai, kurie negatyviai veikia imuninę sistemą ir visą organizmą.

Reikia tai žinoti – kad nepalūžtume, nenusilptume fiziškai ir neįsitrauktume į sekinančius pergyvenimus dėl to, ko šiuo metu negalime pakeisti. Tačiau nėra taip jau lengva išgyventi situaciją, kurios negalime suvaldyti – juk mes įpratome viską kontroliuoti, planuoti, numatyti. O dabar mes tiesiog kriste iškrentame iš įprastos kasdienybės bėgimo ir šurmulio..

Tai tarsi staigus gyvenimo stabdymas: turime sustoti ir išmokti orientuotis naujoje realybėje, kur reikia sąmoningumo, kantrybės, vidinės ramybės ir sveikos nuovokos. Mums reikia iš pagrindų keisti savo gyvenimo būdą, todėl tai, kas buvo įprasta anksčiau, dabar jau netinka, ir, ko gero, labai daug kas atkris visiems laikams..

Ir susiorientuoti reikia greitai, ir sugebėti neįpulti į paniką, ir nepalūžti.. Situacija sudėtinga dar ir tuo, kad griauna daugybę šiuolaikinių žmonių iliuzijų –  vartotojišką gyvenimą, egoizmą, konkurenciją, konformizmą, tikėjimą ekonomikos efektyvumu, pasitikėjimą visuomenės valdymo sistema.

Ir kol kas nėra kuo visa tai pakeisti, todėl žmonės jaučiasi sutrikę ir pasimetę, lyg vaikai, uždaryti į kambarį, iš kurio draudžiama išeiti: reikia gyventi izoliacijoje, kuo dažniau plauti rankas ir nežinia kiek laukti, kol “išleis“.. Ir nors priežastis aiški: karantinas, tačiau staigus gyvenimo sustabdymas ir nežinomybė gerokai išmuša iš vėžių.

Kai įprastas aktyvus gyvenimas sustoja, žmonės neišvengiamai susiduria su egzistenciniais klausimais: akistata su savimi, pamąstymais apie gyvenimo prasmę ir santykius su artimaisiais, svarstymais apie darbą, saviraišką ir žmonijos ateities perspektyvą.

Dauguma žmonių dabar praregi, jie pamato realybę tokią, kokią ji iš tiesų yra.. Jie pastebi, kad šalia taip pat yra daug sutrikusių ir pasimetusių žmonių, kuriems taip pat reikalinga pagalba.. Ir toje bendroje bėdoje natūraliai atgimsta mūsų prigimtinės dvasinės savybės: empatija, bendrumo pojūtis, siekis vienytis ir palaikyti vieni kitus.

Keičiasi ir mūsų požiūris į gamtą – būdami uždaryti, mes staiga visa savo esybe pajuntame, kad esame gamtos dalis, kad mums visiems gyvybiškai reikalingas grynas oras, saulė, švarus vanduo.. Palengva atgimsta suvokimas, kad turime atkurti sveiką sąveiką su gamta ir visa gyvybe.

Taigi, kai sustoja įprasta kasdienybė, kai nutyla šurmulys ir triukšmas, mes pradedame galvoti apie tai, kas iš tiesų yra svarbu gyvenime.. Todėl iš šios kritinės situacijos mes išeisime gerokai pasikeitę.

Keičiasi mūsų vertybių sistema, ir tie mūsų vidiniai dvasiniai pokyčiai palengva keis ir mūsų visų realybę. O kaip tai vyks – greitai pamatysime patys.. Todėl, kad viskas jau vyksta 🙂 ..

O dabar – neleiskime stresui palaužti mūsų, saugokime vieni kitus, padėkime vieni kitiems išgyventi šiuos nelengvus laikus. Tamsa jau traukiasi, todėl orientuokimės į šviesą – į harmoningą mūsų visų ateitį 🙂 !

Parengė ruvi.lt

Saulėtos nuotaikos, geros savaitės mums visiems 🙂 !