Stresas

Toks įprastas žodis mūsų kasdienybėje, kad dažnai susidaro įspūdis, jog gyvename nuolatiniame strese. Žodynas stresą (angl. stress – įtampa) aiškina kaip įtampos būseną, apsauginių fiziologinių reakcijų visumą, atsirandančių žmogaus arba gyvūno organizme kaip atsakas į nepalankių veiksnių – stresorių, pvz., šalčio, traumų poveikį. Tai reakcija, o ne nuolatinė būsena.

Adekvatus situacijai, trumpalaikis stresas sužadina endokrininę sistemą, priverčia intensyviau dirbti antinksčius, kurie pagamina daugiau stresinių hormonų, pirmiausia – adrenalino. Tokiame fone kinta visų vidinių procesų režimas, organizmas mobilizuojasi. Šioje būsenoje, jei nepasiduodama panikai, priimami greiti optimalūs situacijai sprendimai. Stresas mums padeda pasiekti vidinio mobilizavimosi ribą aplinkybėse, lemiančiose išlikimą.

Mūsų laikais paplitęs kitoks stresas, kuris jau daugeliui tampa gyvenimo būdu. Tai nuolatinė įtampa, kurią sukeliame sau patys. Stresas gali tapti toks įprastas, kad be jo gyvenimas gali pasirodyti keistas. Nuolatiniame strese gyvenantis žmogus, jo nejausdamas, anot psichologų, pasijunta tarsi kažką praradęs, todėl nesąmoningai kuria sau vėl ir vėl tokią būseną. Tai neadekvatus, nenaudingas stresas, gyvuojantis tik dėl įtemptos būsenos.

Priežasčių įtampai ieškoma visur: tai darbas, pinigai, pokyčiai gyvenime, nepasitikėjimas, baimė dėl sveikatos, bendravimas – sutuoktiniai, vaikai, draugai, kaimynai, naminiai gyvūnėliai.. Jeigu stresinė situacija tampa įprastiniu reiškiniu, ji pradeda blokuoti organizmo savireguliacinį mechanizmą ir pradedami pernelyg eikvoti vidiniai rezervai. Ilgalaikis, pastovus stresas – pastovios neigiamos emocijos, todėl reikia bijoti ne streso, o atkreipti dėmesį į savo mintis – pagrindinę streso mitybinę terpę. Nebus šios terpės, nebus ir sąlygų stresui tarpti.

Kiekviena mintis pagimdo nervinį impulsą, kuris savo ruožtu pasireiškia organizme vienokių ar kitokių biocheminių ir fiziologinių reakcijų pavidalu. Bet kuri mintis sukelia atitinkamą emociją. Kokią situaciją bespręstume, mes visų pirma susiduriame su savimi, savo vidiniais stabdžiais, kurie gali kurti konfliktą. Kai šis vidinis konfliktas pažengia per toli, atsiranda įtampa. Negatyvaus mąstymo stereotipai, psichologiniai barjerai ir nuostatos kuria nuolatinį stresą.

Realių stresinių situacijų gyvenime nėra daug. Jei turime įprotį gyventi įtampoje, tai ir realioje stresinėje situacijoje nesugebėsime mobilizuotis ir pulsime į paniką. Stresinis smūgis, kurį patiria mūsų psichika, yra tiesiogiai proporcingas mūsų požiūriui į stresinę situaciją. Protas ir kūnas, nuolat kamuojami įtampos, nebegali veikti greitai. Dirglumas ir nervingumas trukdo susikaupti, daromos klaidos.

Stresas – tai ramybės priešingybė. Neįmanoma tuo pačiu metu būti apimtam streso ir ramiam – nei fiziškai, nei emociškai. Kaip ir viskas šiame pasaulyje, taip ir stresas paklūsta priežasties – pasekmės dėsniui: turi kažkas įvykti, kad sulauktume tam tikrų pasekmių. Gali atrodyti, kad nevaldome savo įtampos ir stresinės būklės, bet mes visada turime pasirinkimą: būti įtampoje ar ne, reaguoti ramiai ir ieškoti sprendimų, ar blaškytis.

Kaip įsisukame į stresinę būklę? Psichologai įvardina vieną pagrindinę priežastį: per dideli reikalavimai sau ir.. kitiems. Turime suprasti, kad viską idealiai daryti negali nė vienas žmogus. Per didelis griežtumas sau žlugdo pasitikėjimą savimi ir stabdo kūrybiškumą bei tobulėjimą. Bandymas kuo daugiau nuveikti, per didelis dėmesys detalėms ir antraeiliams dalykams, prioritetų nebuvimas – visa tai gimdo stresinę būklę.

Ką daryti, jei jau esame nuolatiniame strese? Pirmiausia pripažinkime sau, kad esame įtampoje ir kenčiame nuo streso – tai labai svarbu. Toliau išsiaiškinkime, kas mums sukelia stresą, galime net sudaryti situacijų sąrašą. Ir galiausiai nuspręskime padaryti viską, kad sumažintume stresą ir visiškai jį pašalintume iš savo gyvenimo. Darykime viską, kas nuo mūsų priklauso, o jei negalime keisti situacijos, keiskime požiūrį į ją.

Kam to reikia? Pirmiausia mūsų pačių gyvenimo kokybei ir sveikatai. Daug geriau ką nors veiksmingai padaryti, kad pakeistume aplinkybes, nei pasiduoti sekinančiam stresui. Seniai pripažinta, kad stresas vienaip ar kitaip prisideda prie įvairių ligų atsiradimo. Kai esame apimti streso, mūsų kūnas negali veikti harmoningai: mes tiesiog stokojame visų būtinų sudėtinių geros sveikatos elementų ir kūno apsauginis mechanizmas lengviau pažeidžiamas mikrobų, virusų ir aplinkos poveikio.

Mūsų gyvenimo tempas pilnai priklauso nuo mūsų. Nuolatinis jaudinimasis ir nerimavimas kuria begalines stresines situacijas. Mokykimės atsipalaiduoti, nesureikšminkime smulkmenų iki problemų dydžio. Skirkime tikrą stresinę situaciją nuo mūsų pačių sukurtos. Iškilusioms problemoms ieškokime sprendimų, nepaskęskime emocijose. Savo namuose kurkime ramybės ir stabilumo oazę, kur galime aptarti iškilusius sunkumus ir paremti vienas kitą. Nepamirškime ir humoro jausmo – tai geriausias vaistas įtampai mažinti 🙂 ..

Reklama

18 minčių apie „Stresas“

  1. Įdomiai, Strese, užklausėte. Aš manau, kad darboholizmas – viena iš streso priežasčių. Žiūrint, ką laikome darbu – gal tai tiesiog blaškymasis ir bėgimas dėl bėgimo?
    Juk darbas – ne visas gyvenimas. Šalia yra šeima, asmeniniai pomėgiai ir poilsis. Nemanau, kad darboholikas yra gerai. Na, nebent jis gyvena vienas ir pagrindinis jo pomėgis yra darbas 🙂 .. Tuomet tai kitaip vadinasi, o bet kokie kraštutinumai – tai pusiausvyros priešingybė, todėl kaip ir negali būti gerai, tai sekina.

    Patinka

  2. Na ir moki parodyti netikėtą temos pusę! Visko skaičiau apie stresą – kas jį sukelia, kaip su juo kovoti, kaip išvengti, bet kad mes patys jį susikeliam ir kad tai yra neadekvatus stresas, išgirdau pirmą kartą 🙂 . Paskui pagalvojau, kad tai tikra tiesa, juk pilna žmonių, kurie tuščioj vietoj ar dėl smulkmenų sukelia stresą. Taip, vėl viskas mumyse 😉 eik tu sau, kokie mes Visagaliai!… bet kartu ir durni 🙂

    Patinka

  3. Gera tavo paskutinė frazė, gal kiek griežtoka 🙂 . Ne durni, tiesiog daug ką darome iš nežinojimo 🙂 . Dažnai savo lavinimąsi pabaigiame kartu su specialybes įsigijimu, bet juk to nepakanka..
    Tobulėti turėtume visą gyvenimą, pritaikydami savo asmeninę patirtį išvadoms. Kaip mokė vienas išmintingas žmogus: svarbiausia yra suprasti priežasties – pasėkmės dėsnio veikimą, o dar svarbiau tai pamatyti savo gyvenime – suprasti, kad kiekviena pasekmė turi savo priežastį. O besikartojančios situacijos gyvenime – tai jau klaidos, kurias tik patys galime pataisyti, pakeitę ar pašalinę tų klaidų priežastis.. Rodos, tiek nedaug 🙂 , bet nėra lengva: lengviau kažką apkaltinti ar suversti aplinkybėms.
    Bet juk niekas mūsų to nemokė. Tai va ir mokomės, kol suprantame, kad esame, kaip rašei – Visagaliai 🙂 .

    Patinka

  4. Labai geras vaistas yra Regustress nuo streso, pati ji vartojau ir zinau,dar gerai jis neslopina ir nepriprantama prie jo ,bei jis parduodamas be recepto.

    Patinka

  5. Loreta, labas 🙂 Smagu, kad užsukote 🙂
    Vaistai… na, nebent tai laikina neišvengiama priemonė.., nes būna situacijų, iš kurių sunku pačiam išeiti. Kartais tai vienintelė laikina priemonė po labai sunkių išgyvenimų, kad atgautume ramybę. Bet.. kai geriame vaistus, slopiname pasekmes, bet nepanaikiname priežasties.
    Todėl ir svarbu suprasti, KODĖL mes stresuojame. Supratę ir pašalinę streso priežastį, panaikiname patį stresą. Kaip jūs manote?
    P.S. Beje, labai puikios yra liaudiškos priemonės stresinėm situacijom palengvinti: tai jonažolė ir valerijono šaknis.

    Patinka

  6. Zinoma reikia pirmiausia ismokti save kontroliuoti ir dirbti su savimi, nesakau kad istisai vartoti vaistus 🙂 , manau tai pagalbine priemone, zinau ir jonazoles ir valerjona 🙂 ir labai vertinu naturaluma, tiesiog pasidalinau mintimis apie regustress vaistuka, nes paciai teko ji pavartoti, juk yra zmoniu kurie naturaliu vaistu neatsisako, o sis butent ir yra visiskai nekenksmingas, ne taip kaip stiprus antidepresantai, ju tikrai nerekomenduociau nei pradeti, nei bandyti ju pagalba iveiti stresa, aisku cia mano asmenine nuomone.Pati stengiausi suprasti kodel taip stresuoju, tiesiog neradau atsakymo nes viskas is eiles nervino, buvau suirzusi ir pikta, siai dienai nuotaikos tikrai gereja ir nezinau ar pati suvokiau kad kazkaip reikia i viska ziureti kitaip, bet manau ir sis regustress man siek tiek pagelbejo :), bet vel gi tai mano nuomone :), dekui uz supratinguma.
    P.S.valerjonas man labai smirda ir negaliu jo vieno gerti :),o jonazoliu arbatos tikrai neatsisakau 🙂

    Patinka

  7. Labas, Loreta 🙂 .
    Man valerjono kvapas taip pat nepatinka 🙂 Dar melisa raminančiai veikia – tai ji tikrai labai skaniai kvepia..
    Aišku, tos pagalbinės priemonės neblogai laikinai, bet jei nuolat yra įtampa, reiktų pamąstyti, nuo ko. Žinot, kartais ta priežastis taip lengvai pašalinama (pvz., režimo pareguliavimas ar prioritetų sudėliojimas), kad paskui keista, kam reikėjo taip kankintis ir tokioje įtampoje gyventi 🙂 .. O jei priežasties nepašalinsim, tai ir žolytės nepadės..
    Kontrolė, mano manymu, nelabai tinkama priemonė emocijoms, nes tai, ką slopiname, tik sustiprėja ir perauga į vidinius konfliktus.. o tada jau, kaip jūs ir sakote – “viskas nervuoja“..
    Labai naudinga skirti karts nuo karto laiko gyvenimo “balansui, revizijai“ ir surasti tas sritis, kurios kelia įtampą. O kai pašaliname įtampos priežastį, dingsta ir pati įtampa.
    Aišku, gal tik skamba viskas paprastai, bet visvien manau, kad verta tam skirti laiko, nes gyvenimas keičiasi į gerąją pusę.
    Realių priežasčių stresui mūsų laikais nėra daug (turiu omeny kritines situacijas).
    Dėkui, Loreta, kad pasidalinote savo patirtimi 🙂 .

    Patinka

  8. Pirmiausia, šaunus straipsnis. Pats esu rašęs apie stresą ir pripažįstu, kad čia jo esantis aprašymas yra kur kas geresnis. Visų pirma labiau išbaigtas, bei kaip pastebėjo Bagira, išryškinta svarbi detalė, kad stresą sukelti galime tik patys.

    Tą Regustress tai reklamuoja visur, kur tik gali. Nepyk, Loreta, bet tavo pirmasis komentaras identiškas vienam, esančiam mano bloge. O antrasis tipinė užslėpta reklama, kad atrodytų kaip nereklama.

    Patinka

  9. Dėkui, Povilai 🙂
    Stresas – labai plati tema, todėl apie jį galima rašyti ir rašyti..
    O man tavo rašinys man patiko, aš gal siauriau parašiau..
    Bet va kaip puiku – galima mano, tavo, kito autoriaus rašinį paskaityti ir susidaryti platesnę nuomonę, pažiūrėti į reiškinį iš visų pusių 🙂

    Patinka

  10. O jei streso priežastimi tampa nežinomybė? tarkim egzistenciniu požiūriu: kas aš esu, kas mane sukūrė ir t.t? juk yra klausimų, kurie neturi vieno ir teisingo atsakymo 🙂 Ką tada daryti? Susigalvoti savąjį atsakymą, kad palengvėtų?

    Patinka

  11. Labas, Karoli 🙂

    Tai yra patys svarbiausi klausimai, į kuriuos turime patys sau atsakyti. Ne sukurti atsakymą, o ieškoti jo, kol pajusime – tai tiesa.

    Dažniausiai daromos klaidos tokių atsakymų ieškojimuose – žvalgymasis į kitus, lyginimasis su kitais, primesti atsakymai, bandymas atitikti..

    Teisingus atsakymus turime visi, tereikia juos “atkoduoti“. Kokiu būdu? Jūs teisingai rašote – pirmiausiai sau užduoti šitokius klausimus ir nepalikti jų be atsakymų.

    Kas ieško – randa, patikėkite. Vieni anksčiau atranda, kitiems tenka paieškoti ilgiau. Neranda tas, kas neieško.

    Niekas nepapasakos – kas jūs esate ir neužduos už jus šių klausimų, kiekvienas tai turi padaryti pats.

    Man patiko vienas išmintingas patarimas: pirmiausiai atmeskime tai, kuo tikrai nesame, ir po truputį pradės aiškėti – kas iš tiesų esame 🙂 .

    Pagrindinė mūsų visų misija – būti savimi. Kiekvienas žmogus yra unikalus – toks, kokio dar nebuvo Žemėje 🙂 . O kai pradedame pilnai išreikšti save, tuomet jau nebekyla klausimų, kas mus sukūrė 😉 ..

    Karoli, aš linkiu jums sėkmės ieškant atsakymų į svarbiausius klausimus 🙂

    Patinka

  12. Atgalinis pranešimas: Mitai apie stresą – ruvi
  13. Atgalinis pranešimas: Apie vidinę įtampą – ruvi

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s