Mitai apie stresą

Gyvename skubėjimo, įtampos amžiuje, todėl ir mitų apie stresą sklando nemažai. Dėl to galime susidaryti klaidingą nuomonę apie streso priežastis ir pasekmes. Peržvelkime psichoterapeuto O. Radiuk surinktus mitus apie stresą ir jų paneigimus.

Stresas negali pakenkti sveikatai, nes tai psichikos procesai. Jau įrodyta, kad stresas daro poveikį ne tik psichiniams, bet ir fiziologiniams procesams. Streso sukelti negalavimai gali būti pavojingi sveikatai ir sukelti įvairias ligas: stenokardiją, hipertoniją, imunodeficitą, skrandžio opą ir t.t..

Nuo streso kenčia tik silpni žmonės. Greičiau priešingai: stiprius stresus patiria aktyvūs, valingi žmonės, kurie išsikelia sudėtingas gyvenimo užduotis ir siekia jas įgyvendinti per kuo trumpesnį laikotarpį. Tokie veiksmai gali sukelti įtampą, pervargimą, o tai ir sukelia stresą.

Mes negalime valdyti stresinių situacijų, nes stresas mūsų laikais neišvengiamas, todėl visi esame jo aukos. Įtampą patiriame dėl stresą sukeliančios situacijos arba dėl mūsų reakcijos į stresinę situaciją. Ir vis dėl to didžioji dalis stresų – psichologinio pobūdžio, t.y., stresą provokuoja ne tiek tai, kas vyksta su žmogumi, bet būtent tai, ką jis galvoja apie situaciją – pačio žmogaus mintys. Kaip žinia, savo mintis mes galime išmokti valdyti, todėl ir sukeliančias stresą mintis suvaldyti galime.

Mes visada žinome, kada patiriame didelį stresą. Ne visada yra taip. Stresas – maksimalios koncentracijos kritinėje situacijoje reakcija, jo paskirtis – išgyventi ekstremalioje situacijoje: kai reikia veikti, o ne svarstyti ar jausti. Po stiprių stresų būdingi streso simptomai atsiranda jau po to, kai grėsmė praeina ir įtampa pradeda mažėti.

Streso priežastis lengva nustatyti. Šis teiginys yra teisingas, jei yra nedidelis stresas, kai streso simptomai išryškėja iš karto po kažkokio poveikio. Bet jei stresas stiprus, tuomet, kaip ir anksčiau buvo minėta – streso požymiai neišryškėja tol, kol įtampa nesumažėja. Tokiose situacijose streso priežasčių nustatymas gerokai sudėtingesnis.

Visi žmonės į stresą reaguoja vienodai. Tikrai ne. Kiekvienas žmogus unikalus, todėl kiekvienam skirtingos ir streso priežastys, ir streso simptomai, ir gebėjimas išgyventi stresą bei įveikti jo pasekmes. Nors stresinė situacija vystosi pagal tam tikrus visiems žmonėms bendrus dėsnius, tačiau streso sukeltos įtampos išraiška skirtingiems žmonėms gali būti visiškai skirtinga.

Laimingas gyvenimas turi būti be stresų. Išvengti jų vargiai ar pavyks, nes gyvenimo tikslų siekimas, o kartais ir išorinės aplinkybės gali sukelti stresą. Ką tikrai moka laimingas žmogus – tai valdyti savo būseną bet kokiose gyvenimo situacijose.

Nuo streso kenčia tik suaugusieji. Vaikų ir paauglių stresinės reakcijos vystymosi mechanizmas lygiai toks pats, kaip ir suaugusių žmonių. Žinoma, streso priežastys tokiame amžiuje kitokios, nei suaugusiųjų, tačiau vaikai ir paaugliai rizikuoja patirti lygiai tokius pačius streso sukeltus sutrikimus, kaip ir suaugę žmonės.

Kai kurie žmonės linkę stresuoti, todėl jiems beprasmiška mokytis įveikti stresą. Iš tiesų – kai kurie genetiniai, biologiniai ir socialiniai faktoriai įtakoja streso lygį. Pavyzdžiui, choleriškas temperamentas, būtinybė gydytis hormoniniais preparatais ar gyvenimas dideliame mieste. Visa tai didina stresų kiekį, stiprumą ir trukmę, tačiau tai nereiškia, kad nereikia mokytis valdyti stresą ir suprasti jo priežastis. Atvirkščiai: tokiu atveju tai būtina.

Vienintelis dalykas, padedantis nuo streso – poilsis. Ne visai taip. Jei žmogus negali atsikratyti įtampos – joks poilsis nepadės. Beje, vienas iš natūraliausių būdų atsikratyti vidinės įtampos yra būtent fizinis aktyvumas – tai puikus būdas sumažinti streso pasekmes. Mes turime mokytis atpažinti streso priežastis ir jas šalinti, turime išmokti atsipalaiduoti ir išlaikyti vidinę pusiausvyrą. Tuomet jokie stresai nebaisūs.

Reklama

4 mintys apie „Mitai apie stresą“

  1. Dar yra mitas kad nuo streso gydo tik vaistai visokie antistresiniai. O aplamai žmones linksta nekreipti į juos demesio ir galvoja kad savaime praeis.

    Patinka

  2. Labas vakaras 🙂

    Karolina, visada džiaugiuosi, jei galiu būti naudinga :).

    Audra, teisingas pastebėjimas, tai tarsi du kraštutinumai: vieni slopina stresines būsenas vaistais, kiti galvoja, kad “praeis“ savaime. O iš tiesų reikalingas sąmoningas darbas su savimi, o vaistai – tik laikina pagalba esant ypač sunkiai būsenai.

    Patinka

  3. Stresą gali sukelti svarbūs gyvenimo pokyčiai: skyrybos, persikraustymas, vaiko išsikraustymas iš namų, nėštumas, darbo pakeitimas, mokyklos baigimas, sunkios ligos diagnozė ir t.t. Kuo pokyčiai labiau netikėti, svarbesni, kuo daugiau jų vyksta vienu metu, tuo didesnį stresą patiriame. Tačiau tokie svarbūs pokyčiai kaip skyrybos ar nėštumas yra reti, o stresą gali sukelti ir kasdieninės problemos: kamščiai gatvėse, nesutarimai su šeimos nariais, finansinės problemos. Su tokiais nemalonumais susiduriame nuolat, todėl jie mus labiausiai ir paveikia. Kasdien veikiantys stresoriai gali būti skirstomi į aplinkos (užterštumas, triukšmas, prastos gyvenimo sąlygos), su artimais žmonėmis susijusius (nesutarimai su šeima, draugais, mylimuoju, artimųjų ligos), darbinius (nepasitenkinimas savo darbu, per mažas darbo užmokestis, nemaloni darbo aplinka, per didelis darbo krūvis, nesutarimai su kolegomis) ir socialinius (neturtas, rasinė ar seksualinė diskriminacija, priekabiavimas, nedarbas, socialinės paramos trūkumas).

    Patinka

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Google photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Connecting to %s