Stresas, stresoriai, antistresas

Išmokę adekvačiai reaguoti į stresines situacijas, mes galime lengviau jas įveikti ir neįsitraukti į ilgalaikius stresus, kurie atima jėgas, laiką ir sveikatą. Būtent reakcija į stresą yra svarbiausia, nes jei įsitraukiame į neigiamas emocijas, tuomet negalime objektyviai vertinti ir priimti teisingų sprendimų. Neteisinga reakcija yra ir streso vengimas, pastangos “nekreipti“ dėmesio ar noras “užsimiršti“.

Visos neišspręstos stresinės situacijos nuolat kels įtampą, ir vieną dieną galiausiai pareikalaus sprendimų. Visuomet, kai iškyla problemos, turėtume paklausti savęs: “ką aš galiu dabar padaryti, kad tai pakeisčiau?“ Ir .. keisti, t.y., valdyti stresinę situaciją. Įtampa sumažėja tuoj pat, kai tik pradedame konkrečius veiksmus. Be to, labai naudinga suprasti – kas ir kodėl mums sukelia stresinę reakciją.

Faktoriai, kurie sukelia stresinę reakciją, vadinami stresoriais. Jie gali būti:

1. Valdomi – priklauso nuo mūsų (mūsų mintys, emocijos, elgesys).
2. Nevaldomi – nepriklauso nuo mūsų (įvykiai, įtakoti išorinių faktorių).
3. Nėra stresoriai, tačiau sukelia stresinę reakciją todėl, kad mes interpretuojame juos kaip stresorius (dėl įsitikinimų, nepakankamų žinių, ydingo elgesio ir pan.).

Visais atvejais, net tuomet, kai nutinka nuo mūsų nepriklausantys įvykiai, mes galime valdyti savo reakcijas: nuo jų priklausys mūsų tolimesni sprendimai ir veiksmai. Teisingus sprendimus galime priimti tuomet, kai esame emociškai stabilūs. Kad nusiramintume stresinėje situacijoje, galime kelis kartus giliai įkvėpti per nosį, nusiprausti šaltu vandeniu veidą, lėtai išgerti vandens, jei įmanoma – pakeisti aplinką, pabūti vienumoje ir susikaupti.

Dažniausiai stresinės situacijos kyla dėl bendravimo konfliktų. Kad išmoktume bendrauti be stresų, kurie neišvengiamai gadina santykius, turime žinoti tarpusavio santykių dėsningumus (pirmiausiai apie geranoriškumą, pagarbą, dėmesį) ir mokėti valdyti savo emocijas. Jei bendraujant kyla konfliktas ir norime jį užgesinti, turėtume imtis šių veiksmų:

– būtina sąlyga – nusiraminti;
– pasiūlyti padaryti pertrauką, atidėti pokalbį, jei konfliktas aršus – pakeisti aplinką (išeiti į kitą kambarį ar į lauką);
– pasakyti apie savo būseną – kad nemalonus toks pokalbio tonas, kad nenorite pyktis ir pan.,;
– užduoti klausimus – tokius, kurie padėtų išsikalbėti arba nuimtų įtampą;
– taikios iniciatyvos, pvz., pasiūlyti atsigerti arbatos;
– aktyvus klausymasis, be pertraukimo – kai žmogus išsikalba, jis atvėsta ir nurimsta;
– kartais labai padeda humoro jausmas – jis padeda pajusti bendrumą ir persijungti į pozityvią būseną.

O jei jaučiame ilgalaikę įtampą ir pastebime, kad dėl to vis dažniau kyla stresinės situacijos, prmiausiai turime pripažinti sau, kad tai jau yra problema. Galime surašyti situacijas, kurios kelia stresą ir paklausti savęs – kodėl taip yra. Ir, žinoma, ieškoti sprendimų kiekvienai situacijai – juos galime taip pat surašyti ir pradėti po vieną spręsti.

Yra ir bendros antistresinės rekomendacijos:

– priimkite kitus žmones taip pat, kaip ir save;
– siekite realių tikslų, nusistatykite prioritetus;
– neatidėliokite sprendimų (ypač nemalonių);
– nesureikšminkite nereikšmingų dalykų;
– nepamirškite poilsio ir pilnaverčio miego;
– tikėkite savimi, būkite pozityvūs;
– paleiskite praeitį, mokykitės būti čia ir dabar;
– jei jaučiate poreikį – išsikalbėkite, pasitarkite ar užrašykite savo problemas popieriuje – tai padės atsikratyti įtampos ir atrasti sprendimus.

Atminkime, kad stresas įtakoja mūsų elgesį, todėl mokykimės reaguoti į gyvenimo aplinkybes sveikai ir adekvačiai. Jei išmoksime valdyti stresines situacijas, išmoksime gyventi be nereikalingos įtampos. Stresas, o ypač dažnas ir ilgalaikis, atima daug jėgų ir sveikatą, nes mes prarandame vidinę harmoniją. Atgauti vidinę harmoniją galime pirmiausiai per pozityvumą, kurio auksinės taisyklės teigia: jei gavosi vieną kartą, gausis ir antrą; jei truputį gaunasi, gausis ir daugiau 🙂 ..

Kaip manote?

Reklama

8 mintys apie „Stresas, stresoriai, antistresas“

  1. Tai labiausia paplitę būdai stresui nuimti ir yra vengimas ir užsimiršimas prie buteliuko. Man atrodo žmonės jau pavargo, persisotino tais stresais ir kančia. Kiek galima? Jau dauguma supranta, kad galima gyventi kitaip. Bet kaip, jei tų išorinių stresų nesibaigianti lavina? Tai kažkas brangsta tai kažkas kariauja tai darbo nėra, visą laiką kažkokios nesąmonės į kurias nereaguoti nerealu. Man iš vis toks įspūdis, kad naudinga žmones laikyti įtampoje. Gerai, o kaip jūsų gyvenimo stresai, gal neturit? Aš negaliu patikėti, kad jau taip paprasta tuos stresus valdyti. Norėtusi pavyzdžių iš gyvenimo. Nes parašyta gal ir gerai ir teisingai. O kaip su pritaikymu? Jei aš pradėsiu ramiai reaguoti, o kitas šalia panikuoja arba konfliktuoja, kaip tada? Aš čia apie tai, kad visi supranta, kad stresas blogai, bet KAIP realiai dabar padaryti kad būtų gerai? Pozityvumas? Oj kaip daug kiaulysčių daroma su gražia šypsena! :)))

    Patinka

  2. Labas rytas, Asta 🙂

    Kiek daug teisingų klausimų. Aš taip pat visuomet linkusi išsiaiškinti iki smulkmenų visus man iškilusius klausimus. Kitaip tiesiog negaliu – ieškau informacijos rūpimu klausimu daugelyje šaltinių, kol neišsiaiškinu. Tuomet ir atsiranda štai tokie rašiniai – mano asmeninės išvados vienu ar kitu klausimu 🙂 .

    Pasidomėti stresu pastūmėjo asmeninės priežastys, nes po traumuojančių įvykių turėjau potrauminį sindromą, kurį pasiūlė gydyti pirmiausiai tabletėmis (kas man nepriimtina, nes jas geriu tik kraštutiniu atveju). Kitas gydymo būdas – su savo psichika. Jį ir pasirinkau, todėl pasidomėjau psichosomatika, stresoriais ir viskuo, kas susiję su stresu. Pritaikiau – ir jau yra pirmieji rezultatai :).

    Visiškai jums pritariu, kad dauguma žmonių vengia streso arba siekia užsimiršti. Aš manau, taip daroma tiesiog automatiškai, nesigilinant, nes taip daug kas daro.

    Taip, išorinių negatyvių dirgiklių yra labai daug. Kam tai naudinga – kita tema, bet turime suvokti, kad reakcijos į juos yra mūsų valioje. Juk stresuosime ar ne, dėl to išorinės informacijos nesumažės, ji vistiek kolkas yra, nervais nieko nepakeisime, tiesa? O sąmoningai pasirinkę – kaip reaguoti, galime tikrai palengvinti sau gyvenimą.

    Žinoma, ir aš susiduriu su stresinėmis situacijomis. Ne visada sekasi į jas adekvačiai sureaguoti. Bet galiu pasidžiaugti, kad jau išmokau nepanikuoti. Be to, renkuosi informaciją – nežiūriu televizoriaus, neskaitau masinės informacijos, todėl ir stresų turiu mažiau. Ir tai ne vengimas, o sąmoningas pasirinkimas: aš pati ieškau reikalingos informacijos, o ne žiūriu tai, ką man siūlo.

    Jei panikuoja ar konfliktuoja žmonės šalia – geriausia, ką galima padaryti – išlikti ramiam. Tuomet ir panikuojantis nurimsta – patikrinta 😉 ..

    Pozityvumas nereiškia vien vaikščioti su šypsena. Pozityvumas yra pozityvus nusiteikimas gyvenime – kai ieškoma optimalių sprendimų visose situacijose. Kai žmogus linkęs į pozityvius geranoriškus sprendimus, o ne į konfliktus ir negatyvumą. Todėl šypsena gali būti ir piktdžiugiška, ir sarkastiška – tokiu atveju tai tik išorinė grimasa..

    Tai tokia mano nuomonė. Ačiū, Asta, kad taip plačiai palietėte šią svarbią temą. Geri klausimai visuomet paskatina apmąstymams 🙂 ,

    Patinka

  3. Labas rytas. O, ačiū už atsakymą. Gal per daug jausmingai vakar parašiau, ačiū kad supratote. Kaip visai be televizoriaus gyventi nelabai įsivaizduoju. Negi jums neliūdna? Man būtų stresas :))). O šiaip viskas teisingai, gyventi irgi reikia mokytis. Tada ir stresų bus mažiau. Ačiū jums :))

    Patinka

  4. Be televizoriaus gyventi labai ramu, nes žymiai sumažėja neigiamų emocijų 🙂 ..

    Ne, liūdna man nebūna, nelabai suprantu – ką tai reiškia 🙂 . Gyventi ĮDOMU 😀

    Ir jums dėkui 🙂

    Patinka

  5. Atgalinis pranešimas: Kad stuburas būtų sveikas – ruvi
  6. Atgalinis pranešimas: Mitai apie stresą – ruvi

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s