Apie vidinę įtampą

Gyvenimu galime džiaugtis tuomet, kai esame ramūs ir sąmoningi. Ir atvirkščiai, kai esame įsitempę, viskas, kas vyksta aplinkui, pradeda mus erzinti: mes tampame lyg atviri elektros laidai, prie kurių artintis pavojinga. Tačiau patiriančiam įtampą žmogui dažnai matosi atvirkščiai: jam atrodo, kad aplinkiniai ar aplinka jį erzina, kad diena prasta, oras netikęs, ir dar begalė įvairiausių priežasčių, kurios “gadina“ nuotaiką.

Iš kur atsiranda vidinė įtampa ir kuo ji skiriasi nuo streso? Jei paprastai, tai stresas yra reakcija į nemalonią situaciją, į tai, kas atrodo sunku ar netikėta. Vidinė įtampa yra susikaupusi psichinė energija, kurią turime išlaisvinti, kitaip ji taip pat gali tapti streso priežastimi. Ją gali sukelti gyvenimo tempas, gyvenimo būdas, nuolatinis negatyvios informacijos srautas, užslopintos ar neišreikštos emocijos, negatyvus požiūris į gyvenimą. Jaučiančiam vidinę įtampą žmogui pasaulis atrodo niūrus, o bendrauti su juo yra sunku.

Tokia būsena pavojinga tuo, kad užsitęsusi ji gali sukelti ne tik psichikos, bet ir organizmo pakitimus. Todėl svarbu laiku pastebėti ją ir suprasti, kad gal ne pasaulis niūrus, o mūsų pačių vidus. Pagrindinis per didelės įtampos simptomas yra nuovargis. Dažni papildomi požymiai: nerimas, nesugebėjimas susikaupti, galvos skausmai, irzlumas, nemiga, virškinimo sutrikimai, pykčio priepuoliai.

Be to, įsitempę žmonės yra nekantrūs, paskubomis valgo, amžinai “neturi laiko“, mažai miega, turi polinkį į žalingus įpročius, daugelis geria raminamuosius vaistus. Jei tokie žmonės pakeistų bent jau su sveikata susijusius įpročius, jų būsena žymiai pagerėtų. Būtina suprasti savo fizines ir psichologines ribas – vieni žmonės pakelia didesnę įtampą, o kitiems ir nedidelės perkrovos yra nepakeliamos. Be to, dažniausiai įtampą sukuriame patys, o tai reiškia, kad patys galime ir ištaisyti situaciją.

Todėl jei pajutome užsitęsusį nuovargį ir nervingumą, pirmiausiai peržiūrėkime savo dienos režimą ir gyvenimo būdą, situaciją darbe ir santykius šeimoje. Įtampą gali kelti ir ilgai neišspręsta problema. Labai svarbu pripažinti, kad jaučiame įtampą, tuomet lengviau surasti jos priežastį. Deja, kartais žmonės dėl tokios savo būsenos pradeda kaltinti viską ir visus aplinkui, įvairiais būdais puola ją slopinti, arba, atvirkščiai, nuo jos bėgti ar ignoruoti. Toks elgesys – aklavietė.

Gyvendami įtampoje ne tik kenkiame savo fizinei ir psichinei sveikatai, bet ir apsunkiname bendravimą su aplinkiniais žmonėmis. Susikaupusiai įtampai išlieti kartas nuo karto nesąmoningai “kursime“ konfliktines situacijas – organizmas tokiu būdu vaduosis nuo nepakeliamų būsenų. Sukelia šypseną pasakojimas apie močiutę, kuri lipdavo į miesto transportą ir pavažiuodavo kelias stoteles, kad galėtų su kažkuo pasibarti, o paskui laiminga pėstute grįždavo namo. O jei tenka gyventi su tokiu žmogumi?..

Netikėta tai, kad šiuolaikiniai žmonės didžiausią įtampą sukelia sau būtent dėl laisvalaikio praleidimo būdo: žalingi įpročiai, pasyvios (pvz., televizija) ir naktinės pramogos ir t.t.. Tai susiformavę netinkami įpročiai, kuriuos galime pakeisti. Nepamirškime, kad ilgalaikę įtampą organizmas išlaiko sunkiau, nei vienkartinį stresą. Puikūs būdai mažinti vidinę įtampą – fizinis krūvis, dienos režimas, saviugda, hobis, gamta ir atsipalaidavimo praktikos. Jei visa tai nepadeda, ieškokime profesionalios pagalbos.

Būkime dėmesingi sau – visos užsitęsusios neharmoningos psichologinės būsenos kenkia ne tik mums, mūsų gyvenimo kokybei ir sveikatai, bet ir aplinkiniams. Koks mūsų vidus, tokia ir išorė: būti įtampoje reiškia kurti įtampą savo gyvenime. Kaip manote?

Reklama

5 mintys apie „Apie vidinę įtampą“

  1. Iš savo asmeninės patirties ir bandymų mažinti įtampą išvardytais būdais supratau, kad fizinis krūvis, meditacija ir tas psichologinis darbas nevisada duoda ilgalaikius rezultatus. T.y. Įtampa vėl grįžta ir nevisada aišku kokios to priežastys, nes protas jau išbaigė savo logikos ir dedukcijos rezervus. Už tai labai naudingas atradimas prieš mėnesį buvo ELT – Emocinės Laisvės Technika (EFT angliškai), kuri leidžia keisti savo vidinę emocinę būseną tapšnojimais per tam tikrus taškus meridianuose ir sutvarkyti energijos tėkmę.

    Tarkim buvo viena konkreti baimė, kuri kartais vis išlysdavo ir nedavė ramybės, rašiau dienoraštyje analizavau, sąmonė jau senai žino, kad tai yra niekuo nepagrįsta aš jau taip sakant didelis berniukas ir nėra čia ko bijoti. Papuolus į konkrečią situaciją, protas žinoma dirba savo darbą, kartoja visą tą logiką, bet kūno reakcija iš esmės nepasikeitė ir fiziniame lygyje baimė buvo savo vietoje. Kol šį savaitgalį būdamas elt seminare neprisiminiau ir nepadirbėjau su tuo. Kol kas bandymas rodo, kad organizmo reakcija sušvelnėjo nuo 8 iki 2, 10 balų intensyvumo skalėje.

    Kodėl visą tai pasakoju? 🙂 Nes tai kol kas man asmeniškai pats efektyviausias žinomas būdas tvarkytis su įtampa, baimėmis, fobijomis ir kaip teigiama net kai kuriomis fizinėmis ligomis, kurios tiesiogiai sukeltos emocijų. Tikiuosi, kad gal dar kam nors tai bus naudingas atradimas. Jeigu kažkam bus įdomu, tai apsilankykit success.lt svetainėje ten yra daugiau informacijos prie seminaro aprašymo. Plius galiu pasidalinti turima video medžiaga anglų kalba jeigu susisieksit.

    Patinka

  2. Sveika,Ruvi, 🙂
    Pasirašau po kiekvienu Tavo žodžiu. Ačiū už puikų įrašą.Rodos lyg ir nieko naujo jį skaitant nesužinojau, bet jį perskaičius, gerokai ant širdies palengvėjo :).Iš tikrųjų, kai į bet kurią situaciją įsigilini išsamiau, tai daugumoje atvejų supranti, kad “kaltas esi pats“, nors ir kaip nemalonu būtų tai pripažinti. 🙂

    Tais atvejais, kai situacijos negaliu išsiaiškinti,bandau iškelti klausimą – ko manęs moko ši konkreti situacija, kas slypi už šios pamokos, kas norima man pasakyti?

    Ryti, ačiū, kad priminei man dėl EFT 🙂 Metodas tikrai veiksmingas, padeda kai kuriais momentais tiesiog “išgyventi“:),ypač kai nieko pakeisti negali. Turėjau įsiskaudėjusią situaciją dėl jau 3metus nuolat varvančio stogo.Ką iki šiol darėme, viskas buvo perniek. Situacija neišsisprendė.Neapsikentusi, pabandžiau EFT ir nustebau jo veiksmingumu- paveikė kaip “nuskausminamieji“ :)Nors stogas tebevarva ir šiandien, priimu tai visiškai ramiai ir pozityviai, kaip neišvengiamą mano gyvenimo dalį. Eisiu ir vėl daryti EFT :).Beje, apie šį metodą galima pasiskaityti http://WWW.Dharma.lt svetainėje.

    Bet kuriuo atveju manau, kad nebus taip, jog pasieksime kažkokį mistinį lygį, kuriame gyvensime be jokių problemų.(Net ir anapusiniuose pasauliuose niekas nesėdi be darbo.)Visada bus ką veikti,ką keisti, ką tobulinti, nes pats gyvenimas yra nuolatinė kaita, vystymasis. .Įveikus vienas kliūtis,atsiranda kitos ir t.t. Tačiau gyventi yra ĮDOMU :),

    Patinka

  3. Labas visiems :),

    Ryti, dėkui, kad pasidalinai informacija – tikrai gali būti kažkam naudinga, aš taip pat užsuksiu pažiūrėti 🙂 . Aktuali man šiuo metu tema.

    Už pasakojimą taip pat ačiū – labai įdomu, kaip žmonės tvarkosi su iškilusiomis problemomis. Mano manymu, svarbiausia – nesitaikstyti su situacija ar būsena, kuri kelia įtampą ir visais įmanomais būdais ją spręsti – tik taip galima pajudėti į priekį. Ir kartais maži žingsneliai tokiu atveju keičia situaciją.

    Aš taip pat ieškau ir priežasčių, ir sprendimo būdų. Man smagu, kai žinau, kad galiu keistis, o dar smagiau – kai matau visų žingsnių konkrečius rezultatus. Ir klausimai, kuriuos tu minėjai (klausimai sau) man asmeniškai labai padeda, bent jau emocijas nuramina visada.

    Giedre, gerai pastebėjai, kad nieko naujo nerašau – parašau tik savo dabartinį požiūrį į tam tikras temas. Ir man gyventi labai įdomu, ir aš įsitikinus, kad žmonijos augimas ir evoliucija vyksta, nors kartais gali atrodyti, kad užstrigome 😉 .

    Tarkim, jei man kažkada būtų pasakę, kad visas savo gyvenimo situacijas modeliuoju aš pati – būčiau labai nustebinta ir nesuprasčiau, kaip taip gali būti. Vėliau, kai jau intensyviai pradėjau paieškas, man tai paaiškėjo, bet vis dar negalėjau iki galo suprasti, kaip tai veikia, ir ta informacija kėlė pasipriešinimą. Dabar jau žinau, kad tikrai visas gyvenimo situacijas kuriame patys – aš tai tiesiog pamačiau ir suvokiau.

    Sakoma, kad bet kokia sąvoka turi kelis suvokimo lygmenis – ir mes lyg spirale kylame aukštyn link jos pilno suvokimo, kaskart vis aiškiau pamatydami esmę. Kai pasiekiame esmę, viskas atrodo taip paprasta, tuo tarpu pradiniame suvokimo etape atrasta tiesa gali ir šoką sukelti..

    O tų sąvokų, gyvenimo dėsnių yra nemažai – taigi, ir veiklos, ir erdvės tobulėjimui – begalybė, tik veikime 😉 .

    Todėl bet kokią įtampą turime atsekti ir išsiaiškinti, kitaip ją nuolat transliuosime į aplinką. Geras pavyzdys su stogu – ne visada galima iškart pakeisti situaciją – kartais pakanka pakeisti požiūrį, o kai pradedi į situaciją žiūrėti ramiai , ir sprendimus greičiau randi 🙂 . Tik, sakyčiau, kad ne kaltės, o priežasties turime ieškoti, kai kažkas nesiseka 😉 .

    Ačiū, Giedre, už nuorodą – kaip smagu, kai tiek papildomos informacijos!

    Gražios visiems dienos! 🙂

    Patinka

  4. sveiki, visi,

    Pabandysiu įkelti ištrauką iš savo paties komentaro. Ten ( http://petrasdargis.lt/?q=ra%C5%A1iniai/neuro-lingvistinis-programavimas#comments ) buvo diskusija apie tai kas praplečia suvokimą, bet manau, jog minima priemonė taip pat labai efektyviai mažina įtampą:

    “Dėl savimonės praplėtimo, tai pastebėjau, jog šioje srityje man teigiamą įtaką daro pradėtų ir neužbaigtų gyvenimo projektų skaičiaus minimizavimas. Kaip sakau svarbiausia, kad smegenyse liktų kuo mažiau “neuždarytų stalčiukų“. Stengiuosi užbaigti pradėtus darbus ir per daug neprisiplanuoti naujų. Manau gyvenime daug svarbiau turėti generalinį suvokimą apie savo vertybinius prioritetus ir žinoti kryptį kuria nori judėti. O konkrečių, didelių tikslų išsikėlimas, suskaidymas jų į mažesnius ir tolesnis kryžiukų dėliojimas gyvenimo kalendoriuje (juos pasiekus), man asocijuojasi su kelių rimtų ir daugelio smulkių vinukų susikalimu į pakaušį. Žmogus jaučia džiaugsmą ir palengvėjimą juos po vieną išsitraukdamas, bet gal nebūtina ten jų tiek daug prisikalti??“

    Iš esmės ir Viltė apie tai rašė savo tekste (“Įtampą gali kelti ir ilgai neišspręsta problema.“), tik pabaigoje nepaminėjo “įsisenėjusių problemų langelių uždarymo“ prie įtampą mažinančių priemonių:)

    Vladas

    Patinka

  5. Labas, Vladai!

    Tikrai į temą, ačiū už papildymą 🙂 .

    Iš tiesų – prioritetų susidėliojimas labai apmažina visokius neužbaigtus darbus – to išmokau prieš keletą metų. Žinoma, kad neužbaigti ar net nepradėti, bet reikalingi padaryti darbai kelia įtampą. Sakyčiau, čia dar svarbus klausimas – ar viskas, ko imamės iš tiesų mums reikalinga – kaip tu ir mini savo komentare 🙂 .

    Jaukaus vakaro 🙂 !

    Patinka

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s