ruvi

Dažnai “tinginystė“ – tai visai ne tinginystė, o fizinis ir psichinis nuovargis, stresas. Būtinybė sulėtinti gyvenimą.

O dar – nenoras daryti tai, kuo netiki, ko daryti nenori, tai, kas tau kenkia, bet tu “privalai“.

Ir kuomet tau sako, kad tu “tingi“, tai gali reikšti, kad tu tiesiog nepatenkini kažkieno lūkesčių.

Silpnumas ir jėgų išsekimas kovo mėnesį gali būti avitaminozės simptomais, ypač vitamino D trūkumo, saulės šviesos trūkumo.

Tačiau “tinginystė“ gali būti ir patogus pateisinimas, maskuojantis daugelį neišspręstų klausimų. Pavyzdžiui, nenori kažko matyti, su kažkuo bendrauti – nurašai tinginystei. O iš tiesų jums nėra apie ką kalbėti, nėra kuo dalintis.

“Tingi“ aplankyti nuolat kritikuojančius ir kaltinančius giminaičius. “Tingi“ eiti į darbą, kuris nepatinka.

“Tinginystė“ – tai tarsi šiukšlių krepšys, į kurį išmeti skausmingus, nepatogius, nerimą keliančius klausimus, kurių negali ar tiesiog nenori spręsti.

O dar “tinginystė“ – tai manipuliacijos instrumentas, kuris suaugusiųjų naudojamas vaikų auklėjime. “Tu Nesistengi. Tu tingi“. “Poilsį reikia “užsitarnauti“. Ir, apskritai – “Myli tik tuos, kas daug dirba ir kas netingi“.

Ir tu dirbi iki išsekimo ir namuose, ir darbe, nes nori, kad tave mylėtų ir vertintų.

Atrodytų, kad žmogus, sakydamas tau “tu tiesiog tingi“, lyg ir nori tave paskatinti. O iš tiesų jis tau sako: “Aš noriu, kad tu padarytum tai, ko man reikia. Ir man nerūpi, ką tu jauti. Jei tu to nepadarysi, aš nubausiu tave paniekinimu“.

Tačiau reikia pripažinti, kad, taip, kartais mes iš tikrųjų pernelyg atsipalaiduojame ir tam, kad kažką padarytume, mus reikia truputį pastūmėti…

Bet nenurašykime iš karto visko tinginystei.

Pagalvokime, pasistenkime suprasti, kas gi iš tiesų slypi už to “Aš tiesiog tingiu“…

Padėka autorei! Pagal T. Gromova Godard tekstą, vertė ruvi.lt

Meilės ir gerumo mums visiems 🙂 !

Kaip dažnai mes žvelgiame į laimę, lyg į kažkokį miražą, kuris vilioja toli horizonte. Tarsi eitume per dykumą, matytume toli priešakyje iškabą su užrašu “Laimė“ ir sakytume sau: “Jei sugebėsiu ten nukeliauti, tuomet būsiu laimingas“.

Kartais mes sugalvojame sau logišką paaiškinimą: “Kol kas dar negalime gyventi laimingai, nes nesumokėjome kredito už automobilį, bet, galbūt, nuo kitų metų balandžio jau bus gerai.“ Ir štai ilgai lauktas balandis ateina, bet… vaikai netikėtai suserga gripu, vėliau atvažiuoja pasisvečiuoti giminės, ir mes vėl sakome: “Na, kažkur spalio pradžioje tai jau tikrai…“ 

Tačiau mes taip ir nesulaukiame idealių sąlygų laimei! Pavyzdžiui, ilgai mokomės, gauname diplomą ir įsidarbiname ten, kur visą gyvenimą svajojome, bet… prasideda nesutarimai su viršininku.

Arba važiuojame su šeima į ilgai lauktas atostogas, o namuose paslysta ir griūdamas susilaužo koją tėvas… Ir mums vis atrodo, kad kažkada, ten, ateityje, gyvenime nebus jokių sunkumų. O tada tai jau būsime laimingi!

Žinoma, mes galime daug ką išspręsti, tačiau tikėtis ir laukti idealių sąlygų laimei – nerealu. Neatidėliokime savo laimės… Tiesiog atidžiau pažvelkime į savo gyvenimą – net sunkiais laikais yra tyro džiaugsmo akimirkos.

Padėka autoriui! Pagal E. Metjuz esė, vertė ruvi.lt

Meilės ir gerumo mums visiems 🙂 !

Kaip dažnai žmonės skaito daugybę pačios įvairiausios dvasinės literatūros, bet vos tik jie susiduria su konkrečia patirtimi, kur reikia visas tas žinias pritaikyti – pasimeta, lyg ir nebūtų nieko nei skaitę, nei sužinoję. 

O juk gyvenimo patirtis daug vertingesnė už visas gautas žinias. Be asmeninės patirties visos žinios tuščios, tai lyg bevertis balastas galvoje.

Tuo tarpu dvasinės žinios per patirtį, per jausmus ir išgyvenimus tarsi atgyja, įgauna prasmę ir tampa mūsų sielos vertybe.

Juk galime nuolat kalbėti apie meilę artimiesiems, meditacijose siųsti visiems šviesos srautus, bet tik gyvenime pamatome, ar meilės energija tampa regima, ar jaučia ją žmonės (namuose, darbe, gatvėje, parduotuvėje…)

Galima daug kalbėti apie tikėjimą, apie pasitikėjimą Kūrėju, savo siela, aukštesniąja valia… bet tik konkrečioje gyvenimo situacijoje galime išreikšti savo dvasinę jėgą (išsigąsti, panikuoti.., ar – pasitikėti ir stengtis įžvelgti optimalius sprendimus).

Galima daugybę kartų svarstyti apie sąmoningo gyvenimo vertingumą, bet tik pačiame gyvenime galima tai patirti. Sąmoningumas – tai kuomet neįsitraukiame į užplūdusias mus emocijas ir audringas mintis. Tiesiog įdėmiai  viską stebime: tai, kas aplink mus ir kas mumyse. Tuomet viskas matoma daug aiškiau ir neprarandamas ryšys su aukštesniuoju aš ir siela.

Gyvenkime sąmoningai, pažinkime gyvenimą per gyvą patirtį! Tegul žinios bus taikomos gyvenime – tik per gyvenimo pažinimą mes atveriame savo tikrąją dvasinę prigimtį ir savo unikalumą.

Padėka autorei! Pagal M. Fjunia tekstą, vertė ruvi.lt

Meilės ir gerumo mums visiems 🙂 !