Joje – vasara…

Aš renku vasaros kvapus į dėžutę nuo ledinukų.

Štai šis – nuo sušildyto saule geležinio stogo po lietaus. Šalia – svaigus nušienautos žolės kvapas, dobilo saldumas ir medaus aromatas vidudienio pievoje. Čia – kvapus miško žemuogės brandumas, traški arbūzo vėsa, tarp pirštų sutrintos mėtos gaivumas, pušies smalos kartėlis ir eglės spyglių aitrumas. O čia, ant pačio dugno – sūrokas jodo oras jūros pakrantėje ir drėgna upės gaiva sumišusi su upės smėlio ir dumblių kvapais.

Žiemą, kai dienos ims traškėti nuo šalčio, atidarysiu ją ir įkvėpsiu vasarą. Ir tikėsiu, kad bet kokia žiemą vieną kartą pasibaigs ir būtinai ateis laikas, kai galima bus basomis išeiti į sodą…

Padėka autorei! Pagal O. Majer esė, vertė ruvi.lt

Meilės ir gerumo mums visiems 🙂 !