Kodėl mus džiugina saulės šviesa? Todėl, kad ji primena mums mūsų vidinę šviesą.
Kodėl rožės grožis taip džiugina mus? Todėl, kad primena mums mūsų vidinį grožį.
Ramus peizažas primena mums mūsų vidinę ramybę.
Beribiai debesys mus žavi, nes žiūrėdami į juos, mes prisimename savo beribę sielą.
Mes pajuntame vidinę stiprybę, girdėdami išmintingus žodžius, nes jie primena mums tiesą, kurią mes jau žinome.
Tyrumas ir nuoširdumas atveria mūsų širdis, nes mes prisimename savo vidinį tyrumą ir nuoširdumą.
Kodėl mes pravirkstame, kai matome žmonių gerumo apraiškas? Todėl, kad tai primena mūsų meilę visai kūrinijai.
Mus įkvepia muzika, nes primena mums mūsų vidinę harmoniją.
Mes nuolat ieškome ryšio su Kūrėju, nes tai primena mums mūsų tikrąjį “aš“.
Mumyse tiek nuostabaus…
Bet kodėl taip ieškome išorėje to, kas jau yra mumyse?
Padėka autoriui! Pagal R. E. Nadžemi esė, vertė ruvi.lt
Meilės ir gerumo mums visiems 🙂 !
ruvi 
Man labai patiko. Kodėl ieškom išorėje? Tai gal todėl, kad dabar tokia mūsų patirtis, gyvenam ant orbitoje besisukančio akmens laikinai įsikūniję medžiaginiuose pavidaluose kurie, ajaj :), apriboti tik penkiais pojūčiais 🙂 Ieškom šešto 🙂
PatinkaPatinka
Labas, Algirdai!
Tikrai taip – materialiame pasaulyje orientuojamės ne tik pagal jausmus ir pojūčius, bet ir per sąveiką su išoriniu pasauliu.
Įvairiais gyvenimo periodais keičiasi paieškų ir pažinimo būdas – vaikystėje ir jaunystėje daugiau traukia išorinis pasaulis (patirtis iš išorės į vidų), na, o brandžiame amžiuje jau pradedami vertinti gilūs vidiniai jausmai ir santykiai (patirtis iš vidaus į išorę). Žinoma, tai ne taisyklė – būna labai išmintingi vaikai ir nesubrendę senoliai 🙂 .
Labai įdomu stebėti tą pasaulio pažinimo būdų pasikeitimą, iš čia, ko gero, ir įvairių kartų nesusikalbėjimo priežastis – lyg ir visi toje pačioje tikrovėje, bet gyvenimo periodų vertybės ir pažinimo būdai skirtingi. Jei žmonės išmintingi – tuomet vietoje nesutarimų labai natūraliai ir geranoriškai dalinamasi patirtimi: juk ir vaikas, ir jaunuolis, ir senolis turi ko pamokyti ir pasimokyti 🙂 ..
PatinkaPatinka