Kaip dažnai mes žvelgiame į laimę, lyg į kažkokį miražą, kuris vilioja toli horizonte. Tarsi eitume per dykumą, matytume toli priešakyje iškabą su užrašu “Laimė“ ir sakytume sau: “Jei sugebėsiu ten nukeliauti, tuomet būsiu laimingas“.
Kartais mes sugalvojame sau logišką paaiškinimą: “Kol kas dar negalime gyventi laimingai, nes nesumokėjome kredito už automobilį, bet, galbūt, nuo kitų metų balandžio jau bus gerai.“ Ir štai ilgai lauktas balandis ateina, bet… vaikai netikėtai suserga gripu, vėliau atvažiuoja pasisvečiuoti giminės, ir mes vėl sakome: “Na, kažkur spalio pradžioje tai jau tikrai…“
Tačiau mes taip ir nesulaukiame idealių sąlygų laimei! Pavyzdžiui, ilgai mokomės, gauname diplomą ir įsidarbiname ten, kur visą gyvenimą svajojome, bet… prasideda nesutarimai su viršininku.
Arba važiuojame su šeima į ilgai lauktas atostogas, o namuose paslysta ir griūdamas susilaužo koją tėvas… Ir mums vis atrodo, kad kažkada, ten, ateityje, gyvenime nebus jokių sunkumų. O tada tai jau būsime laimingi!
Žinoma, mes galime daug ką išspręsti, tačiau tikėtis ir laukti idealių sąlygų laimei – nerealu. Neatidėliokime savo laimės… Tiesiog atidžiau pažvelkime į savo gyvenimą – net sunkiais laikais yra tyro džiaugsmo akimirkos.
Padėka autoriui! Pagal E. Metjuz esė, vertė ruvi.lt
Meilės ir gerumo mums visiems 🙂 !
ruvi 