ruvi

Filosofai ir poetai visai laikais tvirtino, kad širdis yra mūsų gyvenimo centras. Net nesusimąstydami naudojame posakius “širdimi jaučiu“, “įsiklausyk, ką tau sako širdis“, “širdis liepia“ ir pan. Net mūsų gestai nurodo širdies svarbą – rodydamas į save, žmogus paprastai parodo į širdies plotą. Visa tai verčia susimąstyti, kad širdis nėra paprastas kraujo pompavimo siurblys.

Biologiniu požiūriu širdis yra neįtikėtinas fenomenas. Ji gali pulsuoti be jokio ryšio su smegenimis ir atlieka apie 10 000 dūžių per dieną ir maždaug 40 milijonų dūžių per metus. Kūdikio vaisiaus užuomazgoje širdis pradeda formuotis anksčiau už smegenis. Mokslininkai iki šiol neturi vieningo paaiškinimo, kas paskatina pradėti kūdikio širdelės plakimą.

Dėl unikalių savybių širdies veikla yra nuolat tiriama. Jungtinėse Amerikos Valstijose, Kalifornijos valstijoje yra Širdies Matematikos Institutas (Institute of HeartMath – IHM). Jo įkūrėjas D.Childre ir bendraautorius H.Martin savo darbe “Širdies matematikos paaiškinimas“ (The HeartMath Solution) ištyrė ir išaiškino širdies ryšį ir sąveiką ne tik su kūnu, bet ir su emocijomis.

Šie mokslininkai įrodė, kad kiekvienas širdies dūžis skleidžia sudėtingą informaciją, kuri veikia žmogaus emocijas, fizinę sveikatą ir mūsų gyvenimo kokybę. Jie padarė drąsią išvadą, kad širdis nėra primityvus kraujo siurblys, kad ji turi savo “smegenis“, kurioms paklūsta galvos smegenys. Širdies matematikai tyrė, kokiu būdu širdis komunikuoja su galvos smegenimis ir kitomis kūno sistemomis.

Tai padėjo atsekti širdies ir emocijų ryšys. Kai mes patiriame tokias emocines reakcijas kaip pyktis, pavojus, nepasitikėjimas, nusivylimas, tuomet širdies ritmas pasidaro netolygus, o ryšys tarp širdies ir galvos smegenų nutrūksta. Negatyvios emocijos sukelia atsakomąsias reakcijas žmogaus kūne: kraujagyslės susiaurėja, pakyla kraujospūdis, silpsta imuninė sistema.

Ilgalaikis tokio pobūdžio poveikis suardo pusiausvyrą kūne, o širdis ir kiti organai pradeda dirbti perkrovos režimu. Dėl to gali kilti rimtų sveikatos sutrikimų. Iš to padarytos išvados, kad negatyvios emocinės reakcijos neigiamai veikia širdį, o per ją ir visą organizmą. Ir atvirkščiai, veikiama teigiamų emocijų – nuoširdaus rūpesčio, švelnumo, meilės išraiškų – širdis pradeda dirbti tolygiu ramiu ritmu, o ryšys tarp širdies ir galvos smegenų sustiprėja.

Pozityvios emocijos skatina veikti širdį harmoningu ritmu, suteikiančiu optimalias sąlygas efektyviai dirbti širdies kraujagyslių ir nervų sistemoms. Toks ritmas teigiamai veikia hormonų balansą, imuninę sistemą ir visą organizmą. Todėl galima teigti, kad žmogaus organizmui sveikiausios ir naudingiausios yra teigiamos emocijos.

Galvos smegenų gebėjimas apdoroti informaciją ir priimti adekvačius sprendimus įtakoja tai, kokiomis emocijomis mes reaguojame į kiekvieną konkrečią situaciją. Todėl, kaip teigia D.Childre ir H.Martin, nuo to, ar mes mokame išlaikyti savo emocinę pusiausvyrą, o kartu ir ryšį tarp širdies ir smegenų, priklauso ir proto aiškumas, ir fizinė energija bei sveikata, ir kūrybingumas, ir gyvenimo kokybė.

Mokslininkai atrado labai paprastą paaiškinimą, kodėl žmonės negali pasiekti emocinės pusiausvyros. Vienas iš stipriausių šiuolaikinio žmogaus stresų, o tuo pačiu ir neigiamų emocijų šaltinių yra skubėjimas ir laiko stygius. Širdies matematika paprasta: teigiamos emocijos aktyvuoja širdį, o per ją ir visą organizmą harmoningai veiklai, neigiamos – suardo harmoniją.

Šie mokslininkai rekomenduoja ir praktinį savo išradimo pritaikymą. Savo “širdies matematikos“ metodikas jie pasiūlė įvairių kompanijų darbuotojams. Jau po pusmečio, o kai kuriais atvejais ir anksčiau pažymėta, kad visi kūno funkcionavimo rodikliai žymiai pagerėjo. Kokia tai metodika? Tai pratimai, padedantys pasiekti ramybę – atsipalaidavimas, meditacija, vizualizacija, koncentracija į širdį – viskas, kas padeda išsivaduoti nuo stresų ir skausmingų emocijų.

Galima sakyti, kad moksliškai patvirtintas ne tik kūno ir dvasinės žmogaus būklės ryšys, bet ir senųjų mokymų praktikos, mokančios atrasti pusiausvyrą gyvenime ir atsisakyti blaškymosi ir skubėjimo. Taip pat tai svarbus patvirtinimas, kad žmogus gali ir turi valdyti savo emocinę-psichinę būklę, o per ją savo sveikatą ir gyvenimą. Jei sudomino, plačiau apie tai čia.

Taigi, saugokime savo širdelę – ji tikrai geriau žino, kas mums geriau 🙂 ..

* Žmogaus kūnas – nuostabiu būdu organizuota energijų, informacijos ir proto sąveika – pastoviai kintanti, gebanti transformuotis ir atsinaujinti.

* Kūnas ir protas taip susiję ir persipynę, kad pokyčiai viename iš jų akimirksniu paveikia ir kitą. Kiekvieną mintį, emociją ir jausmą nervų sistema transformuoja į cheminius impulsus, kurie veikia kūno fiziologiją. Keisdami savo mąstymo būdą, mes galime keisti ir kūno būseną, o taip pat stabdyti senėjimą.

* Chronologinis, biologinis ir psichologinis žmogaus amžius – skirtingi dalykai. Chronologinis amžius – tai žmogaus amžius metais; biologinis amžius – rodiklis, kaip funkcionuoja kūno fiziologinės sistemos; psichologinis amžius – subjektyvus žmogaus amžiaus pojūtis. Biologinį amžių žmogus gali valdyti.

* Lūkesčiai ir konkrečios pastangos apsprendžia rezultatą: jei jūs tikite, kad su amžiumi žmogus silpsta ir serga, ir nededate jokių pastangų išsaugoti sveikatą, tai jūs tikrai pradėsite anksti senti. O jei jūs įsitikinęs, kad amžius ir žmogaus sveikata neturi nieko bendra, ir dėsite pastangas palaikyti gerą formą, tai išliksite jaunatviškas ir sveikas.

* Kai žmonijos kolektyvinė sąmonė turės aiškų suvokimą, kad tobulėdami fiziškai ir vystydami savo dvasingumą mes galime būti biologiškai jauni, tai tokia patirtis pradės plisti masiškai.

* Įsitikinimas – ne kas kita, kaip interpretacija, kurią mes įpratome laikyti teisinga. Mūsų įsitikinimai apie sveikatą ir senatvę kuria mūsų biologinį amžių. Pakeitę savo suvokimą apie kūną ir senėjimo procesus, mes galime pakeisti savo biologinį amžių.

* Ramus suvokimas – tai normali proto reakcija, kurią reikia išsiugdyti. Šiuolaikinis žmogus įprato beveik į visas gyvenimo situacijas reaguoti emocingai, tokiu būdu sukeldamas organizmui stresą. Blaškymasis, skubėjimas ir kova taip pat kuria įtampą ir išsekina kūną ir dvasią.

* Turime derinti savo biologinius ritmus su gamtos ritmais – laiku gultis ir keltis, valgyti, dirbti ir ilsėtis. Jei nesilaikome gyvenimo ritmo, atsiranda nuovargis, psichinės įtampos, nemiga ir kiti sveikatos sutrikimai. Esame gamtos dalis: susiderinę su jos ritmais, tampame sveikesni ir aktyvesni.

* Žiemos ir vasaros ritmai skiriasi. Žiemą turime anksčiau gultis miegoti, kūno termoreguliacijai valgyti daugiau šilto maisto ir gerti šiltus gėrimus. Vasarą gulamės miegoti vėliau, geriame daugiau vandens, valgome vietinius daržoves ir vaisius, lengvai virškinamą maistą, ir ilgiau būname gryname ore. Vasarą visus būtinus vitaminus ir mikroelementus gauname su maistu, o žiemą, ypač ligos atveju, galime naudoti vitaminų kompleksus piliulėmis.

* Reguliarūs fiziniai pratimai, grynas oras ir vandens procedūros – neatsiejami sveikatos palydovai.

* Maistas labai svarbus sveikatos palaikymui. Kiekviena maisto molekulė tampa struktūrine mūsų kūno dalimi, ji taip pat panaudojama energijos sukūrimui. Todėl posakis – mes tampame tuo, ką mes valgome – geriausiai atspindi maisto svarbą mūsų gyvenime.

* Yra maisto produktai, kurie sendina, kiti – atnaujina kūną. Sendina sunkiai virškinamas, nešviežias, daug kartų apdorotas, su cheminiais priedais maistas. Atnaujina ir teikia energiją švieži vaisiai ir daržovės bei jų sultys, riešutai ir grūdai, šviežiai pagamintas, įvairus (subalansuotas) maistas, valgomas su saiku.

* Toksinų sankaupos kūne pagreitina senėjimą ir sudaro terpę ligoms. Toksinų šaltiniai: tabakas, alkoholis, cheminiai priedai maiste, vaistai, ilgai laikomi fermentuoti maisto produktai ir rūkyta mėsa, aplinkos užterštumas ir stresas.

* Jaunystė – ne amžius, o būsena: tai kūno lengvumas, sąmonės lankstumas, kūrybingumas ir pozityvumas.

* Kūnas – molekulių laukas. Kaskart, kai vyksta minties judėjimas, vyksta ir kūno molekulių judėjimas. Pozityvios ir įkvėpiančios mintys kuria sveikas ir jaunas molekules – taip vyksta psichologinis poveikis mūsų biologiniam kūnui.

* Mylėkite.. Meilė – gyvenimo esmė. Meilė įkvėpia, suteikia jėgų ir saugumo jausmą, atjaunina, suvienija ir įveikia visas baimes..

(parinko ruvi.lt)

Visiems sveikatos ir gražaus artėjančio savaitgalio!! 😀

Tai kodėl gi šiuolaikinis žmogus taip greitai “susidėvi“ ir serga? Viena iš priežasčių – taip svarbaus saiko ir lygsvaros nebuvimas mityboje, fiziniame krūvyje, darbe, emocijose, poilsyje – beveik visose gyvenimo srityse. Socialinė ir techninė mūsų civilizacijos aplinka sujaukia mūsų mąstymą, todėl vienos gyvenimo, o ir kūno funkcijos pertempiamos, kitos dėl dėmesio stokos nusilpsta, todėl gimsta sekinantis disbalansas.

Šiuolaikinis žmogus paskęsta savo siekiamybėse, todėl vieniems darbams jėgų užtenka, kitus pusiaukelėje meta. Tikslų ir įsipareigojimų daug, o laiko ir galimybių jiems įgyvendinti dažnai nepakanka. Dažniausiai būna taip: trumpalaikiams darbams valios užtenka, o pastoviam režimui – trūksta. Nemažai tikslų primeta išoriniai šablonai, todėl žmogus turi išvystyti sugebėjimą atskirti, kas jam iš tiesų yra svarbu.

Tas pat liečia ir sveikatą: kol žmogus sveikas, jo galimos ligos nejaudina ir jis mažai rūpinasi savo sveikata. Tačiau kai suserga, jam sunku patikėti tuo, kad kol buvo sveikas, savo gyvenimo būdu galėjo sukurti sąlygas ligai atsirasti. Dėl neteisingo gyvenimo ritmo ir inercijos dauguma šiuolaikinių žmonių jaučia chronišką nuovargį, todėl dažniausiai renkasi tai, kas paprasčiau: pavalgyti, pagulėti, pažiūrėti televizorių..

Dėl chroniško nuovargio, kuris nurodo organizmo išsekimą, pradedame sirgti įvairiomis ligomis ir anksčiau senti. Žmogaus gyvenime turi būti tam tikras ritmas ir režimas, kuris leidžia visoms organizmo sistemoms atsistatyti ir dirbti optimaliai. Tai ne tik prailgina gyvenimą, bet ir išsaugo aktyvumą, veiklumą ir žvalumą. Retas šiuolaikinis žmogus laikosi disciplinos ir nuolat rūpinasi savo sveikata. Pažiūrėkime, kaip tai veikia mūsų sveikatą, nuo kurios, žinoma, priklauso ir ilgaamžiškumas.

Pradėkime nuo mitybos – dietologai tvirtina, kad žmonės mūsų laikais valgo per daug (apie maisto kokybę nesiplėsiu, apie tai jau žino daugelis). Jei persivalgymas tęsiasi ilgai, tai organizmo kompensaciniai mechanizmai nesugeba pašalinti pertekliaus, ir jis kaupiasi lašinių pavidalu. Lašiniai – neturintys jokios funkcijos audiniai, jie apsunkina viso organizmo darbą – tai tas pats, kas nuolat nešioti su savimi papildomą svorį, kuris kartais būna tikrai didelis..

Dėl tokios padidintos apkrovos visas organizmas greičiau susidėvi ir sensta, žmogus sunkiau įveikia įvairias ligas, traumas ir operacijas. Nei fizinis krūvis, nei sportas nepadės, jei žmogus nuolat persivalgo. Maistas neturi būti vienu svarbiausiu gyvenimo tikslu, dėl kurio žmogus mokosi, dirba ir tobulėja. Pakanka pažiūrėti, į ką pavirto šventės ir susitikimai su draugais – tai tikri apsivalgymo ir pasigėrimo ritualai. Poilsį retas įsivaizduoja be alkoholio, nors daugelis žino apie statistiką, kuri byloja, kad žalingi įpročiai trumpina gyvenimą 15-17 metų.

Šiuolaikiniai žmonės mėgsta pasigirti esantys darboholikais, nors medicininiai tyrimai seniai įrodė, kad persidirbimas ir darbas be poilsio yra kenksmingi žmogui dėl persitempimo. Be to, toks darbas yra neproduktyvus – pailsėjęs žmogus tą patį darbą padaro geriau ir greičiau, nei pavargęs. Net pats sunkiausias fizinis darbas neišsekina organizmo, jei jis vykdomas pakaitomis su pilnaverčiu poilsiu. Sveikas pailsėjęs žmogus natūraliai jaučia poreikį užsiimti naudinga veikla. Beje, besaikis poilsis (jei taip galima pavadinti), sukelia liūdesį ir tinginystę..

Pilnavertis poilsis pirmiausiai yra miegas, kuris atlieka kelias funkcijas: organizmas atsipalaiduoja ir turi galimybę atgaminti per dieną sunaudotus energetinius resursus, be to, per miego laiką smegenys apdoroja per dieną gautą informaciją. Taip atstatomas organizmo balansas, o jei nepakankamai miegame naktį, įtampa kaupiasi ir darbingumas mažėja, o nuovargis tampa chronišku. Todėl gultis reikia iki 23 val. – valanda miego iki 24 valandos pakeičia dviejų valandų rytinį miegą. Jei laikomės šio režimo, miego paprastai pakanka 6-8 valandų.

Taip pat turime nepamiršti fizinio ir protinio aktyvumo – jei dirbame protinį darbą, užsiimkime ir fizine veikla, o jei fizinį – neapleiskime protinės veiklos. Tai leidžia būti kūrybingais, žvaliais ir aktyviais. Na, pagalvokime, kiek juda sėdimą darbą dirbantis žmogus – nueina iki automobilio ar iki visuomeninio transporto stotelės ir kelis kartus per dieną pasilenkia, audamasis batus.. Taip pat ir dirbantys fizinį darbą žmonės turėtų prisiminti, kad televizoriaus žiūrėjimas nėra protinė veikla.. Ir vieniems, ir kitiems naudingi fiziniai pratimai, grūdinimasis ir buvimas gryname ore.

Dar vienas svarbus sveikatos ir ilgaamžiškumo faktorius yra psichinė žmogaus būklė. Niekas taip nesekina, kaip nesibaigiančios emocinės dramos, persisotinimas ir egoistinis gyvenimo būdas. Jei žmogus laikosi savo sukurtos gyvenimo sistemos disciplinos, turi mėgiamą veiklą ir dvasiškai tobulėja, tuomet jo psichinė būklė yra gera, nes mūsų fizinė sveikata ir psichinė būklė yra tampriai susijusios. Tobulėjančio žmogaus vidinis pasaulis teikia gyvenimo džiaugsmą..

Jei rūpinsimės savo sveikata ir gyvenimo ritmu, tuomet gyvensime ilgą ir įdomų gyvenimą. Sveikata yra pirmoji laimės ir sėkmės sąlyga. Visi sugalvoti šablonai apie trumpą jaunystę ir sunkią ligotą senatvę tėra mitai. Žmogus, kaip visa šioje Žemėje, vystosi, evoliucionuoja – tai patvirtina vis didėjantys jaunesnių kartų sugebėjimai. Vis daugiau sutinkama žmonių su sensityviomis savybėmis, aukštesniu intelektu ir sugebėjimu valdyti savo būsenas: fizinę bei psichinę sveikatą.

Kitaip tariant, dabar vyksta perėjimas iš žmogaus protaujančio būsenos į žmogų dvasingą, tai nauja ir daugeliui keista būsena.. Žmonės, kurie dar laikosi senųjų mąstymo šablonų, nemato savęs savo gyvenimo šeimininkais ir tiki, kad viską apsprendžia išoriniai poveikiai. Tačiau bet kokio amžiaus žmogus, jei tik nori, gali augti dvasiškai ir skirti pakankamą dėmesį savo sveikatai ir gyvenimo būdui, tuomet ir ilgaamžiškumas taps įprastu dalyku 🙂 ..

Skirtingai nuo kitų gyvybės formų Žemėje, žmogus yra ne tik gamtos poveikio objektas – jis pats gali įtakoti aplinką. Maža to, nuo žmogaus, kaip nuo būtybės mąstančios, ženkliai priklauso, kaip išoriniai faktoriai veiks jo organizmą. Jei žmogus fiziškai ir psichologiškai stiprus, tai neigiami išoriniai faktoriai veiks jį silpniau arba apskritai nesukels jokios reakcijos. Ir, atvirkščiai – silpną žmogų išoriniai faktoriai veiks stipriau.

Gera fizinė sveikata ir stipri nervų sistema yra svarbiausi ilgaamžiškumo faktoriai. Nuo ko jie priklauso ir kaip juos sustiprinti? Žinoma, pirmiausiai nuo paties žmogaus. Daugelis mūsų susidomėję skaitome įvairias rekomendacijas: kaip sveikai maitintis, kaip mankštintis ir grūdintis. Bet dažniausiai tas susidomėjimas ir pasibaigia smalsumo patenkinimu. Retas taikome tas rekomendacijas savo gyvenime, o susirgę ligą priimame kaip nuo mūsų nepriklausantį reiškinį.

Ne tik senieji rytų mokymai, bet ir progresyvūs mūsų laikų medikai teigia, kad mūsų sveikata yra mūsų rankose. Jie taip pat pabrėžia, kad savo gyvenimo būdu mes kartais patys žalojame savo sveikatą. O paskui pasikliaujame vien medicina, kuri gali padėti pasveikti, bet negali už mus palaikyti sveikatą. Štai ką apie sveikatą rašė žymus chirurgas ir gerontologas, akademikas N.M.Amosovas:

1. Dėl daugelio susirgimų kaltas pats žmogus. Dažniausiai jis serga dėl neišmanymo, lengvabūdiškumo ir tingumo.
2. Nepasikliaukite vien medicina. Ji gydo kai kurias ligas, bet negali padaryti žmogaus sveiku, šiuo metu ji net negali išmokyti žmogaus kaip tapti sveiku.
3. Kad būtumėte sveiki, turite dėti pastangas, kurių niekuo negalima pakeisti. Žmogus, laimei, toks tobulas, kad grąžinti sveikatą galima beveik visada. Kuo žmogus vyresnis ir kuo rimtesnės ligos, tuo pastangos turi būti didesnės.
4. Bet kokios pastangos yra palaikomos tikslo reikšmingumu ir valios pastangomis. Labai gaila, kad savo sveikata dažniausiai pradedame rūpintis tik susirgę.
5. Sveikatai svarbios šios sąlygos: fizinis krūvis, optimali mityba, grūdinimasis, mokėjimas ilsėtis ir laimingas gyvenimas.
6. Mūsų organizmas labai greitai atliepia į menkiausias, bet pastovias sveikatos gerinimo pastangas, todėl mes greitai pajuntame rezultatus.
7. Mokėjimas atsipalaiduoti ir pailsėti yra labai svarbus. Kiekvienas turime rasti laiko pabūti ramybėje ir atgauti dvasines bei fizines jėgas.

Įdomu tai, kad visi sveikatos palaikymo metodikas sukūrę žmonės jų laikėsi ir buvo ilgaamžiai. Jie savo gyvenimu įrodė šių metodikų veiksmingumą, o kai kurie pasveiko nuo ligų, kurios medicininiu požiūriu buvo neišgydomos. Ir tai nėra kažkas sunkaus, visi pabrėžia nuoseklumą ir tas pačias sąlygas – judėjimą, mitybą, grūdinimąsi, psichinę sveikatą, poilsį ir saikingumą viskame. Kitas ilgaamžis akademikas F.G.Uglovas rašė, kad ilgaamžiškumas turi būti siekiamas ne dėl metų skaičiaus, o dėl maksimalaus aktyvumo išlaikymo ir žmogaus kūrybingumo išsiskleidimo.

Dėl visuomenės suformuotų šablonų ir neteisingo gyvenimo būdo šiandien jau trisdešimtmečiai jaučiasi “senais“. Tai neturi nieko bendro su realybe ir tėra klaidingas įsitikinimas. Tiesa ir tai, kad iki tokio amžiaus mes dar turime sąlyginį sveikatos “rezervą“, kurį iki trisdešimties dažnai jau būname išeikvoję dėl neteisingo gyvenimo būdo ir žalingų įpročių.

Patikėję vienintelio gyvenimo tarpsnio – jaunystės – vertingumu, žmonės kartais save taip išsekina, kad iš tiesų praranda gyvenimo entuziazmą, o neretai ir sveikatą. Kokiu būdu? Būtent skubėjimu, noru patirti viską, kol esame jauni. Taip gyvenant, iš tiesų likusį gyvenimą galima praleisti poliklinikose. Jaunystė yra ne vienintelė gera, o viena iš gyvenimo atkarpų – nuo to, kaip ją pragyvensime, priklausys ir tolimesnio gyvenimo trukmė bei kokybė, ir mūsų sveikata bei išvaizda. Apie tai plačiau – sekantį kartą..