Širdele mano..

Filosofai ir poetai visai laikais tvirtino, kad širdis yra mūsų gyvenimo centras. Net nesusimąstydami naudojame posakius “širdimi jaučiu“, “įsiklausyk, ką tau sako širdis“, “širdis liepia“ ir pan. Net mūsų gestai nurodo širdies svarbą – rodydamas į save, žmogus paprastai parodo į širdies plotą. Visa tai verčia susimąstyti, kad širdis nėra paprastas kraujo pompavimo siurblys.

Biologiniu požiūriu širdis yra neįtikėtinas fenomenas. Ji gali pulsuoti be jokio ryšio su smegenimis ir atlieka apie 10 000 dūžių per dieną ir maždaug 40 milijonų dūžių per metus. Kūdikio vaisiaus užuomazgoje širdis pradeda formuotis anksčiau už smegenis. Mokslininkai iki šiol neturi vieningo paaiškinimo, kas paskatina pradėti kūdikio širdelės plakimą.

Dėl unikalių savybių širdies veikla yra nuolat tiriama. Jungtinėse Amerikos Valstijose, Kalifornijos valstijoje yra Širdies Matematikos Institutas (Institute of HeartMath – IHM). Jo įkūrėjas D.Childre ir bendraautorius H.Martin savo darbe “Širdies matematikos paaiškinimas“ (The HeartMath Solution) ištyrė ir išaiškino širdies ryšį ir sąveiką ne tik su kūnu, bet ir su emocijomis.

Šie mokslininkai įrodė, kad kiekvienas širdies dūžis skleidžia sudėtingą informaciją, kuri veikia žmogaus emocijas, fizinę sveikatą ir mūsų gyvenimo kokybę. Jie padarė drąsią išvadą, kad širdis nėra primityvus kraujo siurblys, kad ji turi savo “smegenis“, kurioms paklūsta galvos smegenys. Širdies matematikai tyrė, kokiu būdu širdis komunikuoja su galvos smegenimis ir kitomis kūno sistemomis.

Tai padėjo atsekti širdies ir emocijų ryšys. Kai mes patiriame tokias emocines reakcijas kaip pyktis, pavojus, nepasitikėjimas, nusivylimas, tuomet širdies ritmas pasidaro netolygus, o ryšys tarp širdies ir galvos smegenų nutrūksta. Negatyvios emocijos sukelia atsakomąsias reakcijas žmogaus kūne: kraujagyslės susiaurėja, pakyla kraujospūdis, silpsta imuninė sistema.

Ilgalaikis tokio pobūdžio poveikis suardo pusiausvyrą kūne, o širdis ir kiti organai pradeda dirbti perkrovos režimu. Dėl to gali kilti rimtų sveikatos sutrikimų. Iš to padarytos išvados, kad negatyvios emocinės reakcijos neigiamai veikia širdį, o per ją ir visą organizmą. Ir atvirkščiai, veikiama teigiamų emocijų – nuoširdaus rūpesčio, švelnumo, meilės išraiškų – širdis pradeda dirbti tolygiu ramiu ritmu, o ryšys tarp širdies ir galvos smegenų sustiprėja.

Pozityvios emocijos skatina veikti širdį harmoningu ritmu, suteikiančiu optimalias sąlygas efektyviai dirbti širdies kraujagyslių ir nervų sistemoms. Toks ritmas teigiamai veikia hormonų balansą, imuninę sistemą ir visą organizmą. Todėl galima teigti, kad žmogaus organizmui sveikiausios ir naudingiausios yra teigiamos emocijos.

Galvos smegenų gebėjimas apdoroti informaciją ir priimti adekvačius sprendimus įtakoja tai, kokiomis emocijomis mes reaguojame į kiekvieną konkrečią situaciją. Todėl, kaip teigia D.Childre ir H.Martin, nuo to, ar mes mokame išlaikyti savo emocinę pusiausvyrą, o kartu ir ryšį tarp širdies ir smegenų, priklauso ir proto aiškumas, ir fizinė energija bei sveikata, ir kūrybingumas, ir gyvenimo kokybė.

Mokslininkai atrado labai paprastą paaiškinimą, kodėl žmonės negali pasiekti emocinės pusiausvyros. Vienas iš stipriausių šiuolaikinio žmogaus stresų, o tuo pačiu ir neigiamų emocijų šaltinių yra skubėjimas ir laiko stygius. Širdies matematika paprasta: teigiamos emocijos aktyvuoja širdį, o per ją ir visą organizmą harmoningai veiklai, neigiamos – suardo harmoniją.

Šie mokslininkai rekomenduoja ir praktinį savo išradimo pritaikymą. Savo “širdies matematikos“ metodikas jie pasiūlė įvairių kompanijų darbuotojams. Jau po pusmečio, o kai kuriais atvejais ir anksčiau pažymėta, kad visi kūno funkcionavimo rodikliai žymiai pagerėjo. Kokia tai metodika? Tai pratimai, padedantys pasiekti ramybę – atsipalaidavimas, meditacija, vizualizacija, koncentracija į širdį – viskas, kas padeda išsivaduoti nuo stresų ir skausmingų emocijų.

Galima sakyti, kad moksliškai patvirtintas ne tik kūno ir dvasinės žmogaus būklės ryšys, bet ir senųjų mokymų praktikos, mokančios atrasti pusiausvyrą gyvenime ir atsisakyti blaškymosi ir skubėjimo. Taip pat tai svarbus patvirtinimas, kad žmogus gali ir turi valdyti savo emocinę-psichinę būklę, o per ją savo sveikatą ir gyvenimą. Jei sudomino, plačiau apie tai čia.

Taigi, saugokime savo širdelę – ji tikrai geriau žino, kas mums geriau 🙂 ..

Reklama

2 mintys apie „Širdele mano..“

  1. Gera žinia,mokslas patvirtina vis daugiau svarbių dalykų. Aš tik pabaigoje rašyčiau, kad klausytume,o ne saugotume širdies. Senai sakydavo kad visos ligos nuo nervų, o juk tie nervai ir yra negatyvios emocijos. Labai įdomu! 🙂

    Patinka

  2. Labas vakaras, Daiva 🙂
    Ir aš džiaugiuosi, kad mokslas plečia pažinimo ribas ir patvirtina vis daugiau žmogaus galimybių 🙂 .
    Dėl paskutinio sakinio – galbūt 😉 ..

    Patinka

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s