Sėkmė: koks tikrasis motyvas?

Mūsų laikmetis ypatingas tuo, kad gyvename informacinio šuolio laikais ir žmonių sąmoningumas vis auga. Todėl daugelis suvokia savo galimybes ir ieško savo sėkmės formulės. Siūloma nemažai metodikų jai pasiekti, o rezultatai dažnai nuvilia. Kodėl taip atsitinka? Pirmiausiai todėl, kad nėra aiškaus asmeninio motyvo, o kita svari priežastis tame, kad sėkmė tapatinama tik su materialia žmogaus padėtimi.

Motyvacija yra labai svarbus faktorius siekiant sėkmės. Stipriausia motyvacija yra vidinė, asmeninė. Išorinė motyvacija gali būti trumpalaikė, bet jei ji neatitinka vidinių žmogaus siekių, ji niekuomet neatneš nei laimės, nei pilnatvės džiaugsmo. Todėl jei siekiame asmeninės realizacijos, turime aiškiai atsakyti sau į klausimus:
1. Ar kiti mano, kad man sekasi?
2. Ar aš manau, kad man sekasi?

Nesėkmės ir nusivylimai savirealizacijoje prasideda tuomet, kai bandome kurti savo sėkmę pagal kažkieno kito nuostatas, dažniausiai remdamiesi autoritetais ar visuotinai priimtais šablonais. Paklusimas svetimai valiai apskritai yra nesuderinamas su žmogaus orumu. Sėkmės negalime įgyti, tai įgimtų unikalių savybių išskleidimas, ir vienintelė sąlyga jas išskleisti – tai būti savimi.

Sėkmę galėtume apibrėžti kaip individualų procesą, efektyvų asmeninių talentų ir gabumų vystymą. Išreikšdami savo sugebėjimus, mes juos laviname ir įgyjame profesionalumo, kurio kokybė teikia džiaugsmą ne tik mums patiems, bet ir visiems aplinkui. Kiekvienas žmogus turi tik jam būdingą talentą, polinkį ar gabumą, kurį vystydamas jis patiria ir kūrybos džiaugsmą, ir sėkmę. Puikiai atlikdamas tai, kam yra gabus, žmogus yra ne tik laimingas, bet ir naudingas bei reikalingas kitiems.

Turime taip pat suprasti, kad sėkmė negali būti vienkartinė, kad nėra vieno pasiekimo visam laikui. Sėkmė pirmiausiai yra nuolatinis augimas – jei mes nepanaudojame savo pasiekimų kaip pagrindo kitiems didesniems tikslams, tuomet jie tiesiog netenka prasmės. Todėl kūrybingi, veiklūs žmonės visuomet yra lydimi sėkmės, nes nėra apibrėžę ar apriboję savo galimybių – jie nuolat tobulėja ir atranda įvairių būdų išreikšti save.

Labai dažnai iš inercijos deriname savo sėkmės kriterijus prie išorinių nuostatų arba blaškomės, negalėdami suprasti savo tikrosios paskirties gyvenime. Dėl šių priežasčių, kaip teigia psichologai, tik maždaug 13 % žmonių išdrįsta išreikšti savo unikalumą – galbūt todėl matome tiek mažai sėkmės istorijų.. Kad giliau suprastume savo elgesio motyvus, pažiūrėkime, kas mus apskritai skatina veikti gyvenime:

1. Būtinybė – tai pirmiausiai fizinio kūno poreikiai: valgis, miegas, pastogė, rūbai.
2. Poreikis – emocinis, fizinis, dvasinis, intelektualinis.
3. Susidomėjimas ar smalsumas – gali būti laikinas ar ilgalaikis, kai kažkas gyvenime pasidaro mums svarbu ar įdomu.
4. Noras – gali būti momentinis ir greitai patenkinamas, gali būti ilgalaikis troškimas.
5. Pomėgis ar polinkis – kažkokiai veiklai, skoniui, spalvai ir pan..
6. Pirmenybė – tai prioritetai, kurie keičiasi priklausomai nuo to, kas tam tikru momentu yra svarbiausia.
7. Nauda – kai kažko siekiame tikėdamiesi pelno ar kitos naudos sau.
8. Įsipareigojimas – laisvanoriškas veiksmas, kai imamės atsakomybės už kažką savo noru.
9. Pareiga – tai, ką esame įpareigoti daryti, prievolė.
10.Mėgdžiojimas – inertiškumas, pozicija “kaip visi“.

Būtent mėgdžiojimas, naudos siekimas ir prievolių našta gesina žmogaus individualumą, kūrybiškumą ir verčia žvalgytis į kitus, kurie visuomet tokiu atveju atrodo sėkmingesni (H.Witman). Jei nuolat žvalgomės į kitų žmonių gyvenimus, tuomet nutolstame nuo savosios individualybės. Jei sėkmę rišame tik su finansine nauda, tai mūsų sėkmė visuomet priklausys nuo pinigų kiekio. Na, o prievolių našta padaro žmogų vergu.

Todėl prieš pradėdami bandyti eilinę sėkmės formulę, kokia ji patraukli beatrodytų, pirmiausiai pažiūrėkime, koks jos tikrasis motyvas. Ar ji padeda mums atskleisti savo individualumą, ar įkvėpia? Ar tiesiog eilinį kartą liksime su “magiškais“ sėkmės simboliais, pasakiškais stebuklų pažadais ir giliais vidiniais prieštaravimais?

Viskas, kas reikalinga sėkmei, yra kiekviename iš mūsų, ir tik mes patys turime sugebėjimus ir priemones tai įgyvendinti – ar sutinkate? Ką jūs manote apie sėkmės motyvus?

Reklama

4 mintys apie „Sėkmė: koks tikrasis motyvas?“

  1. Sutinku ir pritariu kad turime suprasti ko siekiame ko tikimes. Nes gali nors visą fen šui parduotuvę su sekmės ar pinigų simboliais susipirkti ir nieko jie nepadarys už tave. Dauguma dabar apsimetinėja dvasingais ir sako, kad pinigų jiems nereikia. Bet palaukit, o išlaidų tai visi turi. Tai kam apsimetinėti? Kaip išvis surišti tą dvasingumą ir pinigus? Kaip visi nevaidintų, bet viską daro dėl pinigų. Kur nepasisuksi, jei tik turtingas tai gali ir visiškas nesąmones kalbėti ir daryti, viskas tinka. Dėl to ir nori visi tų pinigų ir motyvai visų tie patys. Ne iki saviraiškos.

    Patinka

  2. Sveiki. Perskaičiau ir pagalvojau-kaip būtų smagu, jei nereikėtų tiek daug skirti būtinybei. Liktų daug laiko ir galimybių kitiems geriems ir reikalingiems užsiėmimams. O gal mes paprasčiausiai pervertinam tos būtinybės reikmes? Gal reikia paparasčiau į viską žiūrėt. Reikia ir pinigų , bet juk nebūtina juos taip sureikšminti. Svarbiausia, mano nuomone, išlaikyti visur “aukso vidurį“. Geros dienos.

    Patinka

  3. Labas rytas 🙂

    Daiva, teisingi jūsų pastebėjimai ir klausimas – kaip surišti dvasingumą ir pinigus? Reikalas tame, kad valdančiųjų sukurta piniginė sistema neturi nieko bendro su dvasingumu.
    Ko moko pinigų sistema? Konkurencijos, o ji išryškina blogiausia, nes moko neapkęsti, lipti per galvas ir manipuliuoti dėl savo naudos. Todėl ir yra tokia padėtis pasaulyje, nes valdo tai, kas yra tamsiausio ir negatyviausio žmoguje, nes konkuruojantis nemyli nei žmonių, nei savęs. Tai ne progresas, kaip dabar mus tikina, o degradacija.
    Galimas tik vienas progresas – vienybėje ir meilėje, savitarpio palaikyme per dvasinį augimą.
    Esmė tame, kad mes visi turime tik vieną būdą būti laimingais – būti savimi, puoselėti savo geriausias savybes, tuomet net nekils minčių kažkam kenkti. Jei bus dauguma tokių žmonių, pasaulis tikrai pasikeis.
    Gyvename pinigų sistemoje ir, žinoma, kad jie reikalingi. Menkumą ir stygių gimdo mintys. Būdami savimi, mes išlaikome orumą ir visus klausimus savo gyvenime sprendžiame iš šeimininko, o ne iš aukos pozicijos, ir tai neturi nieko bendro su pinigų kiekiu. Tuomet viską vertingiausia visada turime su savimi (savo sugebėjimus). Nepamirškime, kad pinigai yra priemonė, o ne tikslas.
    Dėl simbolių – jie tikrai veikia žmogų, bet visiškai pritariu, kad vien simboliai gyvenimo nesukurs, reikia jiems padėti 😉

    Zahira, taip, būtent per suvokimą, KIEK žmogui yra ta būtinybė, galime žymiai praplėsti savo gyvenimą. Čia labai vietoje priminei aukso vidurį.. 🙂

    Patinka

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s