Kaip entuziazmas virsta abejone

Gyvename visuomenėje ir savo mintimis, žodžiais ir poelgiais veikiame vienas kitą. Ar pastebėjote, kad mes labai lengvai dalinamės abejonėmis ir negatyviais lūkesčiais, o palaikymu ir geranoriškumu – sunkiau? Retas džiaugiasi svetimais pasiekimais.. Kodėl negatyvumas plinta taip lengvai? Todėl, kad labai daug jo skleidžiama, ir žmonės nuolat laukia kažko blogo ir dar blogesnio – tai tapo mūsų dienų visuomeninė matrica.

Tokioje aplinkoje labai greitai iš kūrėjų daromės abejojančiais ir nepasitikinčiais savimi. Todėl ir sakoma, kad neskubėtume savo sumanymais dalintis su aplinkiniais, nes kūrybinė energija yra palaikoma pozityvumu ir tikėjimu savo jėgomis. Įdomiausia tai, kad kartais net artimiausi žmonės savo neapgalvotai mestomis pastabomis gali sustabdyti bet kokį entuziazmą. Apie tai labai taikliai rašė Og Mandino savo “Sėkmės universitetuose“:

“… Kodėl dauguma žmonių leidžia pražūti svajonėms? Svarbiausia priežastis, mano manymu, – neigiamas ir ciniškas aplinkinių požiūris. Dažniausiai tie žmonės – ne mūsų priešai, bet draugai ar net šeimos nariai. Su priešais vienaip ar kitaip susitvarkome, o mūsų draugai, ypač skeptiškai nusiteikusieji, nuolat griauna svajones ciniška šypsena arba nuolatine neigiamos vibracijos srove.

…Tarkim, žmogus džiaugiasi galimybe gauti naują darbą, tikisi daugiau uždirbti, prasmingiau dirbti, priimti asmeninį iššūkį. Jo širdis plaka smarkiau nuo naujų vilčių. Ir štai vieną vakarą, sutikęs kaimyną, jis pasidalija džiaugsmu. O kaimynas šypsodamasis sako: “ Tau nepavyks“ ir pateikia ilgą kliūčių, priežasčių ir problemų sąrašą, dėl ko yra geriau nieko nekeisti, nes nieko iš to nebus.

Nespėjus susivokti, entuziazmas sumažėja beveik iki nulio. Žmogus grįžta namo kaip sumuštas. Visas pasiryžimas ir pasitikėjimas dingsta. Jis klausinėja savęs, mąsto apie priežastis, dėl kurių gali nepasisekti, bet jau ne apie tas, dėl kurių pasisektų. Taip žmogus pasiduoda kaimyno, kuris gal neturi svajonių, skeptiškumui ir neigimui, jo entuziazmas išblėsta…

Arba jauna moteris nusprendžia išmokti megzti. Paima knygą, virbalus, siūlus ir pradeda mokytis paprasčiausių dalykų. Svajoja apie ryškias raštuotas pirštines ir drabužius. Grįžta vyras ir ima postringauti apie tai, kad šis užsiėmimas labai sudėtingas, kad reikia daug metų mokytis, jei nori ką nors nusimegzti. Ir, apskritai, kad daug moterų pradėjo ir metė šias pamokas. Jis globėjiškai nusišypso ir ištaria: “ Vargšele, tu to niekada neišmoksi“. Dar jam nespėjus išeiti iš kambario, ji jau labiau tiki vyro žodžiais nei savo apsisprendimu.

…Lengviausias dalykas – rasti žmogų, galintį pasakyti, ko nesugebate padaryti, ir linksma veido išraiška nurodyti, kad viskas, kas nauja ir drąsu, yra pasmerkta nesėkmei. Neklausykite jų! Tai dažniausiai bus žmogus, kuris pats nieko nedrįsta bandyti, todėl jam ramiau, kai aplink mato tokius pat žmones. Kad ir kokią svajonę turite, patikėkite ja ir išdrįskite įgyvendinti.

Neleiskite svainiui, kaimynui, vyro žvejybos draugui ar vaikinui iš šalia esančios įstaigos atimti jūsų pasitikėjimo savimi, nes tik jis padeda pasiekti tikslą. Neleiskite gulinėjančiam ant sofos ar kas vakarą žiūrinčiam televizorių žmogui aiškinti jums apie gyvenimo beprasmiškumą. Jei turite giliai savyje nors kibirkštėlę svajonės – dėkokite už ją Dievui ir veikite. Niekam neleiskite jos užgesinti…“

Labai gyvenimiškos ir daugeliui nuo vaikystės pažįstamos situacijos, tiesa? Kaip ir suprantama, kodėl taip žmonės elgiasi, tačiau keista, kad toks elgesys gali žaibiškai gerą idėją ir entuziazmą paversti abejone, o kartais ir visai užbraukti. Manau, taip vyksta dėl to, kad mes sukurti būti bendruomeniškais ir mums reikalingas aplinkui esančių žmonių palaikymas ir padrąsinimas.

O ką jūs apie tai manote?

Reklama

10 minčių apie „Kaip entuziazmas virsta abejone“

  1. O taip pritariu šimtu procentų 🙂 , aplinkinių nuomonės tikrai žlugdo ir kas įdomiausia, kartais net pačių artimiausių. Ir tai labai dažnas atvejis. Berods vienoje knygoje buvo parašyta- niekada neikite gydytis dantų pas stalių- kitaip sakant neklauskite žmogaus nuomonės apie jūsų svajonę- jei tas žmogus pats nėra įgyvendinęs panašios svajonės. Bet pykti nereikia ant tokių “nusodinėtojų“, gal tiesiog pasigilinti, kodėlgi jie taip daro- galbūt todėl, kad kai pasidaliname savo svajone- kritikuotojas pats įsivaizduoja kaip jis sunkiai dirbtų norėdamas pasiekti tai ką jam pasakojame. Bet tai ne jo svajonė, todėl jis galvoja kaip sunku bus tai pasiekti ir nori mums tarsi padėti sakydamas: geriau nebandyk- palūši. Tačiau mums patiems mūsų svajonė yra mūsų vidinis tikras noras- todėl mes jį galime pasiekti gana lengvai- nes mus užveda ši svajonė.
    Paimkime du pavyzdžius vienas žmogus ketina atsisakyti vartoti alkoholį ir papasakoja apie tai artimiems žmonėms, ko jis sulaukia? Ogi tokios reakcijos- “Tau bus nežmoniškai sunku, pasižiūrėk kiti net po 10 metų blaivybės vistiek grįžta prie butelio“, galų gale gaunasi taip: “na va planavai, planavai, o nieko neišėjo“.
    Bet yra ir kitas pavyzdys žmogus sau paskelbia blaivybę, o nuo kitų tai slepia tarsi didžiausią paslaptį- ir ką mesti gerti jam ne tik kad nesunku, bet dar ir malonu. Na išsiplėčiau jau šiek tiek.

    Puikus įrašas, labai jau atitinka dažnas gyvenimo situacijas. Ačiū 🙂

    Patinka

  2. Labas, Vytai 🙂 ,
    skeptikais žmonės tampa tuomet, kai patiki, kad jie nieko negali gyvenime sukurti, kad viskas yra blogai ir bus dar blogiau.. o tai labai skatina aplinka, kuri laiko žmones nuolatinėje baimėje.
    Tavo pavyzdys su blaivybe labai tikras ir gyvenimiškas..
    Labai gerai, kad išsiplėtei, kuo daugiau pasvarstymų, tuo aiškiau matomas šis keistas dėsningumas. Ačiū tau 😀 .

    Patinka

  3. Per paskutinius keletą metų tikrai patyriau ką reiškia tokia aplinkinių žmonių reakcija, nes daug keičiau savo mityboje, gyvenimo būde. Pamenu kai prieš kiek daugiau nei du metus nusprendžiau nebevartoti alkoholio, tai reakcija tame pačiame žmoguje buvo dvejopa – viena “wow kaip fainai, šaunuolis“ ir tada iškart “hmm bet aš tai taip negalėčiau, tau turbūt labai sunku… :D“ kažkas netgi siūlė lažintis, kad nes pusmečio neištempsiu ar kažkaip panašiai, dabar nepamenu.

    Nors pačio didžiausio ažiotažo aplinkoje vistiek sulaukia mitybos pokyčiai, kad negeri, dar gali susitaikyti, bet kai jau nustoji valgyti tai ką valgo “visi“ tada jau prasideda tikri bandymai sugrąžinti į doros kelią, paprotinti ir apsaugoti kvailelį, kad sveikatos nesusigadintų ir t.t.

    Suprantu ir kitą dalyką, kad jeigu mes galime užsibrėžti tikslus ir įgyvendinti svajones, kurios kitiems atrodo neįmanomos, tai savo pavyzdžių tarsi parodome jiems, kad jie nevykėliai. Ne todėl, kad mes taip manome, o todėl, kad mum pavyko ir pats žmogus tada jau nebeturi kuo pateisinti savo neveiksnumo, tai ir griebia už kojos ar rankos ir tempia atgal į dežutę, kur gyvena “normalūs“ :))

    Perfrazavus gerai žinomą posakį: “Aš keičiuosi – vadinasi aš augu“ 🙂

    Patinka

  4. Xixi kaip tik dabar pažiūrėjau naujesnį įrašą “Sveiki atvykę į Žemę“ labai puikiai iliustruoja tempimą atgal į dėžutę ir kažkiek rezonuoja su mano pasvarstymais apie kūrybiškumą kuriuos aprašiau paskutiname savo blogo įraše :))

    Patinka

  5. Labas, Ryti 🙂
    Smagu matyti 🙂 .
    Kaip tau pritariu: kai elgiamės ne taip, kaip visi, tai praktiškai automatiškai tampi blogas arba geriausiu atveju neprotingas..
    Iki tam tikro lygmens tai galima pakęsti, bet supratau vieną svarbų dalyką: reikia ieškoti bendraminčių. Todėl labai džiaugiuosi, kad sutikau tave su Rykule 🙂 .
    Keisčiausia tai, kad juk, atrodytų, darai gerus dalykus, bet smerkimas kaip dėl kažko negero.
    Galiausiai išmoksti į pašaipias pastabas nereaguoti, nes iš tiesų susimąstai apie aukštesnius dalykus ir apie tai, kad tikrai – juk turi būti gyvenime siekiamybių ir pavyzdžių, kad įgyvendinti aukštus siekius įmanoma..
    Pritariu, kad tuo puldinėjimu dažniausiai dangstomas asmeninis neveiklumas. Dėl maisto.. taip.. dar vis pas mus gyvuoja persivalgymo kultas, todėl kiekvienas,. kuris valgo kitaip ar bent jau mažai, atrodo įtartinas 🙂 ..
    Dėkui, kad užsukai, einu skaityti tavo įrašo apie kūrybingumą 😉 . Gražaus vakaro 😀 .

    Patinka

  6. Aš nepraleidžiu tavo įrašų, tik komentuoju, kai pataiko į nuotaiką, mintis ir turiu ką pasakyti 🙂

    Patikėk su persivalgymu ir nevalgymu dabar ypatingai susiduriu 😀 kadangi per paskutinius tris metus numečiau apie 30kg svorio nuo 92-94kg iki ~63-64kg šiuo metu, tai reakcija dažnai būna “tau viskas gerai?“ o man taip gerai seniau nebūdavo, tik vaikystėj 🙂 (kalbant apie nuolatinį tvarų laimės pojūtį, o ne momentinius džiaugsmelius) Tai labai stengiasi mane primaitint ir plius esu labai geras įrodymas tiems, kas sako, kad mėsos nevalgydami jie tiesiog “mirs“ 😀 Gali užtai pasiremti, kad va matai kaip vargšelis sukūdo, nes nevalgo mėsos, batono… net net .. pieno ir varškės… Man smagu, jiem baisu visi patenkinti :)) Taip sakant negriaunu stereotipų, o tiesiog patvirtinu juos 😉

    Patinka

  7. Kaip pažįstama.. Man tokios pastabos būna dėl mano badavimų, o ypač dėl blaivybės. Svarbiausias rodiklis – pačio žmogaus savijauta. Jei jautiesi tikrai gerai, tai nėra prasmės aiškintis aplinkiniams ar tuo labiau grįžti prie to, nuo ko vėl pasijustum blogiau.
    Beje, kai pasveiksiu, (nes dabar valgau tai, ką duoda 😉 ), tai labai rimtai svarstau apie rimtus pokyčius mityboje. Taip kad teks pas jus su Rima konsultuotis 🙂 , nes vegetarų pažįstu, o žaliavalgiai tik jūs 🙂 .
    Avarija pajaukė planus, dar ir galvojau šią žiemą pradėti basomis po sniegą rytais po mankštos vaikščioti, teks kolkas atidėti.
    O dėl jūsų – esate tokie šaunuoliai, daug iš jūsų pasimokiau 🙂 .
    Dėkui, Ryti, kad užsuki – man dabar ši svetainė dar ir terapijos dalis 🙂 ..

    Patinka

  8. Norėčiau pataisyti tave, mes ne žaliavalgiai 🙂 iš dalies tai galima pavadinti vegetarizmu, bet daug kas dar atsimeta. Galima paskaityt apie idėja ir receptus http://vaiva.lt/index.php?option=com_content&task=view&id=91&Itemid=90

    O dėl aiškinimosi, tai tikrai taip, pradžioje labai kovojau, bandžiau aiškinti, parodyti, kad būčiau suprastas, paskui supratau, kad tai beprasmišką, tai dabar tiesiog leidžiu žmonėms galvoti, kas jiems patinka.

    Patinka

  9. Labas, Ryti 🙂
    Dėkui už nuorodą, užeisiu paskaityti.
    Dėl mitybos – pasitikiu savo intuicija, bet tu gi žinai, kad kartais vien jos nepakanka.. Kai pirmą kartą perėjau ant vagetarinio maisto, tai prasidėjo problemos su sveikata (mažakraujystė), todėl pritariu, kad reikia turėti tam tikrų žinių, kad galėtume sveikai gyventi.
    Tai dabar turiu laiko rinkti informaciją – tuo ir užsiimu 🙂 . Jei rasiu ką įdomaus, pasidalinsiu čia 🙂 .
    Dar kartą dėkui ir gero savaitgalio 🙂

    Patinka

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s