Sveikata ir ilgaamžiškumas

Skirtingai nuo kitų gyvybės formų Žemėje, žmogus yra ne tik gamtos poveikio objektas – jis pats gali įtakoti aplinką. Maža to, nuo žmogaus, kaip nuo būtybės mąstančios, ženkliai priklauso, kaip išoriniai faktoriai veiks jo organizmą. Jei žmogus fiziškai ir psichologiškai stiprus, tai neigiami išoriniai faktoriai veiks jį silpniau arba apskritai nesukels jokios reakcijos. Ir, atvirkščiai – silpną žmogų išoriniai faktoriai veiks stipriau.

Gera fizinė sveikata ir stipri nervų sistema yra svarbiausi ilgaamžiškumo faktoriai. Nuo ko jie priklauso ir kaip juos sustiprinti? Žinoma, pirmiausiai nuo paties žmogaus. Daugelis mūsų susidomėję skaitome įvairias rekomendacijas: kaip sveikai maitintis, kaip mankštintis ir grūdintis. Bet dažniausiai tas susidomėjimas ir pasibaigia smalsumo patenkinimu. Retas taikome tas rekomendacijas savo gyvenime, o susirgę ligą priimame kaip nuo mūsų nepriklausantį reiškinį.

Ne tik senieji rytų mokymai, bet ir progresyvūs mūsų laikų medikai teigia, kad mūsų sveikata yra mūsų rankose. Jie taip pat pabrėžia, kad savo gyvenimo būdu mes kartais patys žalojame savo sveikatą. O paskui pasikliaujame vien medicina, kuri gali padėti pasveikti, bet negali už mus palaikyti sveikatą. Štai ką apie sveikatą rašė žymus chirurgas ir gerontologas, akademikas N.M.Amosovas:

1. Dėl daugelio susirgimų kaltas pats žmogus. Dažniausiai jis serga dėl neišmanymo, lengvabūdiškumo ir tingumo.
2. Nepasikliaukite vien medicina. Ji gydo kai kurias ligas, bet negali padaryti žmogaus sveiku, šiuo metu ji net negali išmokyti žmogaus kaip tapti sveiku.
3. Kad būtumėte sveiki, turite dėti pastangas, kurių niekuo negalima pakeisti. Žmogus, laimei, toks tobulas, kad grąžinti sveikatą galima beveik visada. Kuo žmogus vyresnis ir kuo rimtesnės ligos, tuo pastangos turi būti didesnės.
4. Bet kokios pastangos yra palaikomos tikslo reikšmingumu ir valios pastangomis. Labai gaila, kad savo sveikata dažniausiai pradedame rūpintis tik susirgę.
5. Sveikatai svarbios šios sąlygos: fizinis krūvis, optimali mityba, grūdinimasis, mokėjimas ilsėtis ir laimingas gyvenimas.
6. Mūsų organizmas labai greitai atliepia į menkiausias, bet pastovias sveikatos gerinimo pastangas, todėl mes greitai pajuntame rezultatus.
7. Mokėjimas atsipalaiduoti ir pailsėti yra labai svarbus. Kiekvienas turime rasti laiko pabūti ramybėje ir atgauti dvasines bei fizines jėgas.

Įdomu tai, kad visi sveikatos palaikymo metodikas sukūrę žmonės jų laikėsi ir buvo ilgaamžiai. Jie savo gyvenimu įrodė šių metodikų veiksmingumą, o kai kurie pasveiko nuo ligų, kurios medicininiu požiūriu buvo neišgydomos. Ir tai nėra kažkas sunkaus, visi pabrėžia nuoseklumą ir tas pačias sąlygas – judėjimą, mitybą, grūdinimąsi, psichinę sveikatą, poilsį ir saikingumą viskame. Kitas ilgaamžis akademikas F.G.Uglovas rašė, kad ilgaamžiškumas turi būti siekiamas ne dėl metų skaičiaus, o dėl maksimalaus aktyvumo išlaikymo ir žmogaus kūrybingumo išsiskleidimo.

Dėl visuomenės suformuotų šablonų ir neteisingo gyvenimo būdo šiandien jau trisdešimtmečiai jaučiasi “senais“. Tai neturi nieko bendro su realybe ir tėra klaidingas įsitikinimas. Tiesa ir tai, kad iki tokio amžiaus mes dar turime sąlyginį sveikatos “rezervą“, kurį iki trisdešimties dažnai jau būname išeikvoję dėl neteisingo gyvenimo būdo ir žalingų įpročių.

Patikėję vienintelio gyvenimo tarpsnio – jaunystės – vertingumu, žmonės kartais save taip išsekina, kad iš tiesų praranda gyvenimo entuziazmą, o neretai ir sveikatą. Kokiu būdu? Būtent skubėjimu, noru patirti viską, kol esame jauni. Taip gyvenant, iš tiesų likusį gyvenimą galima praleisti poliklinikose. Jaunystė yra ne vienintelė gera, o viena iš gyvenimo atkarpų – nuo to, kaip ją pragyvensime, priklausys ir tolimesnio gyvenimo trukmė bei kokybė, ir mūsų sveikata bei išvaizda. Apie tai plačiau – sekantį kartą..

Reklama

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s